karštai su tv3.lt
Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „karštai su tv3.lt“. Visi straipsniai, video, nuotraukos, komentarai patalpinti tv3.lt naujienų portale apie gairę pavadinimu „karštai su tv3.lt“.
Žvilgsnis į porinkimines fiestas: nukrauti stalai ir liūdesys dėl neužuodžiamo „dūmelio“
Pirmuosius naujųjų merų ir miestų tarybų darbus galėsime pamatyti jau po kelių mėnesių, tačiau kokie politikai ateina į valdžią, jau galima spręsti iš to, kaip jie laukė rinkimų rezultatų. Partijų štabuose apsilankė ir rinkimų nakties užkulisus praskleidė laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.
Savivaldos rinkimų dalyvių „egzaminas“: nežino, kas yra GPM ar PVM, kiek Lietuvoje savivaldybių
Šiemet priderėjo nemenkas skaičius politikos naujokų, kurie nusprendė iškart tapti merais ar savivaldybių tarybų nariais. Tačiau dalis jų, panašu, net neįsivaizduoja, kas yra politika ir su kuo ji valgoma.
Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.
Partijos ir rinkiminiai komitetai rinkėjus prie balsadėžių viliojo ne tik pažadais, bet ir labai žinomais veidais: sportininkais, aktoriais, dainininkais ir kitomis į politiką nusprendusiomis pasukti įžymybėmis.
Karštai su tv3.lt. Arši Zuoko ir Benkunsko akistata ir ko galime tikėtis antrajame rinkimų ture?
Sekmadienį baigėsi pirmasis savivaldybių rinkimų turas – gyventojai išsirinko ne tik nemažą dalį merų, bet ir tarybų narius. Tarp jų – tiek būrys senbuvių, tiek ir keletas naujokų. O kai kurių laukia rimtas pasiruošimas antrajam rinkimų turui.
Valdas Benkunskas sureagavo į aštrų Artūro Zuoko palyginimą: „Kažkaip poną Zuoką vis traukia į tą Maskvą“
Sekmadienį baigėsi pirmasis savivaldybių rinkimų turas – gyventojai išsirinko ne tik nemažą dalį merų, bet ir tarybų narius. Tarp jų – tiek būrys senbuvių, tiek ir keletas naujokų. O kai kurių laukia rimtas pasiruošimas antrajam rinkimų turui.
Daugiau nei 20 metų valdančiais merais džiaugiasi ne visi – dėl to kaltina pensininkus
Nauji kandidatai ir jų pažadai suvilioja ne visus rinkėjus. Nemaža dalis žmonių nekvaršina galvos ir renka vis tą patį merą. Pavyzdžiui, Pasvalio žmonės kito miesto vadovo beveik nėra matę. Ten 29 metus su pertraukomis mero kėdę šildo Gintautas Gegužinskas.
Ilgamečių merų yra ir daugiau, tačiau kol vienuose rajonuose jie kone dievinami, kituose peikiami, o dėl jų perrinkimo nepatenkintieji kaltina pensininkus.
Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.
Įvertino kandidatų į merus pažadus: jiems reikia skubiai prašyti gydytojo, kad pakeistų vaistus
Rinkimai – stebuklų metas, nes šiuo laikotarpiu politikai staiga prisimena, kad egzistuoja tokia žmonių rūšis, pavadinimu „rinkėjai“, kuriems reikia kaip reikiant praskalauti ausis ir smegenis bei prižadėti visko, kad tik gautum jo balsą per rinkimus. Laida „Karštai su tv3.lt“ paruošė keisčiausių pažadų apžvalgą.
Karštai su tv3.lt. Savivaldybių rinkimai: kodėl esame įpratę tikėti dalies kandidatų melagingais pažadais?
Jau šį sekmadienį šalies gyventojai rinks savo miesto merą bei tarybų narius. Kaip įprasta rinkimų laikotarpiu, gyventojai girdi daugybę pažadų– netrūksta ir tokių, kurie primena fantastiką. Jau šį pirmadienį TV3 laida „Karštai su tv3.lt“ kviečia pasiaiškinti, kodėl vieni miestai net nėra matę kito mero, nes nuolat renka tą patį, o kiti žada tai, kas skamba kaip melas.
Apie tai šį vakarą laidoje diskutuoja buvęs Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas ir komunikacijos ekspertas Linas Kontrimas.
Linas Kontrimas – apie kandidatus artėjančiuose rinkimuose: „Ką padarėme, jog pro mūsų filtrą nepraeitų asilai?“
Jau šį sekmadienį šalies gyventojai rinks savo miesto merą bei tarybų narius. Kaip įprasta rinkimų laikotarpiu, gyventojai girdi daugybę pažadų– netrūksta ir tokių, kurie primena fantastiką. Jau šį pirmadienį TV3 laida „Karštai su tv3.lt“ kvies pasiaiškinti, kodėl vieni miestai net nėra matę kito mero, nes nuolat renka tą patį, o kiti žada tai, kas skamba kaip melas.
Lietuvius kamuoja banko skyrių stygius – kai kurie žmonės priversti sukarti virš 100 kilometrų
Kai kuriuose Lietuvos rajonuose banko skyrių nė su žiburiu nerasi, tad žmonės yra priversti sukarti daugiau nei 100 kilometrų iki artimiausio banko. Kol bankų atstovai sako, kad skyrių sumažėjo dėl platesnio internetinės bankininkystės naudojimo, vartotojai skundžiasi stringančiomis sistemomis.
Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.
Pirmoji Lietuvos sostinė Kernavė yra UNESCO pasaulio paveldo sąraše, tačiau čia nėra nė vieno bankomato.
Sigitas skubiai ėmėsi veiksmų, kai lietuviškas bankas vos nesužlugdė jo verslo: negali atsidžiaugti sprendimu
Lietuvoje stebimas naujas reiškinys – bankinė emigracija. Vis daugiau Lietuvos gyventojų, neapsikentę augančiais komercinių bankų įkainiais, ėmė savo pinigines operacijas tvarkyti užsienyje.
Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ siužete.
Neseniai Lenkijoje banko sąskaitą atsidaręs vilnietis verslininkas Sigitas Andriūnas tvirtina, kad ryžosi bėgti nuo Lietuvoje veikiančių komercinių bankų po to, kai bankas vos nesužlugdė jo verslo.
REKLAMA
REKLAMA
Karštai su tv3.lt. Kodėl rekordinius pelnus skaičiuosiantys bankai iš lietuvių bando tiek daug išplėšti?
Prognozuojama, kad Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai šiemet gaus bene rekordinį pelną – vieną milijardą eurų. Tai piktina gyventojus, kurie įsitikinę, jog bankai lupikauja – ima didžiausias palūkanas Europoje ir tokius pat didžiulius mokesčius už bankines paslaugas.
Raimondas Kuodis – apie rekordinius bankų pelnus: „Tuo metu, kai vyksta karas, kažkuri grupė staiga gauna pinigus iš dangaus“
Prognozuojama, kad Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai šiemet gaus bene rekordinį pelną – vieną milijardą eurų. Tai piktina gyventojus, kurie įsitikinę, jog bankai lupikauja – ima didžiausias palūkanas Europoje, ir tokius pat didžiulius mokesčius už bankines paslaugas.
Palygino galimą informacijos nutekinimą su praeities skandalais Seime: „Pralaimėtojai yra visi“
Su informacijos apie Kristijonui Bartoševičiui gręsiančius kaltinimus nutekinimu susijęs skandalas – nieko naujo Lietuvos politinėje padangėje. Nuskambėjo ne vienas atvejis, kai košės prisivirę politikai slėpdavo tiesą iki paskutinės sekundės, o priremti prie sienos užkirsdavo kelią bet kokioms komisijų sudarymo galimybėms.
Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.
Apžvalgininkė apie informacijos nutekinimo skandalą: „Nemanyčiau, kad susiduriame su visapusišku melu“
Dėl informacijos nutekinimo skandalo opozicija Seime norėjo sukurti specialią komisiją, kuri ištirtų, kas melavo ir ar valdantieji iš tiesų bandė nuo visuomenės nuslėpti faktą, kad konservatorių frakcijos narys įtariamas pedofilija. Tačiau valdantieji to padaryti neleido. Konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis partijos kaltės nemato ir tikina, esą skandalą suorganizavo Saulius Skvernelis.
Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.
Karštai su tv3.lt. Informacijos Bartoševičiui nutekinimo skandalas – ar politikams meluoti jau tapo norma?
Informacijos nutekinimas į pedofilijos skandalą įsipainiojusiam buvusiam konservatorių frakcijos Seime nariui Kristijonui Bartoševičiui virsta pasitikėjimo valdančiaisiais krize. Užuot atskleidę, kas politikui pranešė apie jam keliamus įtarimus, konservatoriai tiesos vis dar kratosi. Kai kuriems atrodo, kad jie išsisukinėja, o politologai tikina, kad valdantieji tokiu elgesiu tiesiog rodo nepagarbą žmonėms ir savo rinkėjams.
Agnė Širinskienė – apie informacijos nutekinimo skandalą: „Nepykite, bet konservatorių dvasios apreiškimais aš tikrai netikiu“
Informacijos nutekinimas į pedofilijos skandalą įsipainiojusiam buvusiam konservatorių frakcijos Seime nariui Kristijonui Bartoševičiui virsta pasitikėjimo valdančiaisiais krize. Užuot atskleidę, kas politikui pranešė apie jam keliamus įtarimus, konservatoriai tiesos vis dar kratosi. Kai kuriems atrodo, kad jie išsisukinėja, o politologai tikina, kad valdantieji tokiu elgesiu tiesiog rodo nepagarbą žmonėms ir savo rinkėjams.
Raginimai pasirašyti sutartis su elektros tiekėjais virto raginimais jas persirašyti: „Pasityčiojimas iš vartotojų“
Pamatę, kad biržoje elektra pigesnė nei ją parduoda tiekėjai, žmonės pagrįstai ėmė piktintis verslininkais ir tiesiai šviesiai klausia, kodėl į gyvybiškai svarbią elektros rinką įleisti privatininkai, kuriems svarbu gauti maksimalų pelną. Tuo tarpu ekspertai tvirtina, kad valdžia pridarė klaidų skubėdama atlaisvinti rinką ir dabar už kompensacijas tiekėjams atseikės šimtus milijonų eurų.
Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.
Už elektrą mokėti pigiau norinčiam Vitalijui – tiekėjo kompromisas: sutartį nutraukti už 300 eurų
Sausį elektra biržoje kainavo vos daugiau nei 10 centų, tad gruodį ilgalaikes sutartis pasirašę žmonės tiekėjams permoka dvigubai. Kodėl tiekėjai žmonėms elektrą pardavinėja brangiau nei biržoje, aiškino laidoje „Karštai su tv3.lt“ kalbinti ekspertai.
Lietuvoje milijonai gyventojų pastaruoju metu girdi ir stebi žinias, kad labai atpigo elektra ir jos kaina – vos per 20 centų. Dėl to visiems reikia labai džiaugtis ir reikalauti, kad tiekėjai atpigintų elektrą.
Karštai su tv3.lt. Ar tikrai išlošėme atiduodami elektros ūkį privatininkams ir kodėl šie nemažina kainų?
Sausio mėnesį elektra biržoje kainavo vos daugiau nei 10 centų. Nepriklausomų tiekėjų gąsdinimai, kad dujos ir elektra tik brangs, tad būtinai kainas reikia fiksuoti ilgesniam laikotarpiui, neišsipildė. Atvirkščiai – dabar žmonės tiekėjams permoka dvigubai ar net daugiau, kai lyginame su biržos kainomis.
Senatvėje keliauti norėjusi Lijana greitai nusivylė pensijų fondais: „Man pakeliauti tik iki Karveliškių kapinių bus“
Pensijų sistema gyventojams kelia vis daugiau klausimų. Analitikai „gyvulių ūkį“ pastebi ir kalbant apie „Sodros“ mokamas pensijas. Taip pat neramina ir kalbos apie ketinimą didinti pensinį amžių net iki 70 metų.
Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.
Vilnietė Lijana prieš keliolika metų pradėjo kaupti pensiją II pakopoje, susiviliojusi pažadais, kad senatvėje gyvens oriai. Tačiau vėliau nusivylė.
II pakopos pensijų fonde kaupiantis klaipėdietis nori atsiimti savo pinigus: „Jie pasiūlė variantą, bet...“
Lietuvoje dalis dirbančių ir netoli pensinio amžiaus esančių mūsų tautiečių ėmė piktintis II pakopos pensijų fondais ir abejoti jų nauda, nes praėjusiais metais visi papildomai kaupiantys pensijai prarado net 800 milijonų eurų.
Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.
Žmonių sunešti šimtai milijonų išgaravo, nes esą buvo prasti metai.
Vis daugiau jaunuolių išsisukinėja nuo karo tarnybos: „Viską stabdyti gali būti pavojinga ateities atžvilgiu“
Užuot stiprinusi šauktinių pasirengimą ir mokymus, valdžia svarsto trumpinti privalomos karo tarnybos laiką iki 6 mėnesių. Šis siūlymas kelia abejonių, ar pavyks per tokį laiką karius paruošti tinkamai.
Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.
Kristijonas Ražickas – studentas, tačiau savaitgalius jis skiria tarnybai Krašto apsaugos savanorių pajėgose. Prieš tapdamas savanoriu, iškart po mokyklos, jis savo noru nuėjo į kariuomenę.
Karštai su tv3.lt. Kaupimas II pensijų pakopos fonduose – 100-mečio afera ar būtinybė?
II-osios pakopos pensijų fondams praėję metai buvo vieni iš prasčiausių istorijoje – žmonės, kaupiantys pensijai, prarado šimtus milijonų eurų. Tačiau šiemet, neatsiklausus žmonių, jie ir vėl turi būti priklausomi nuo fondų. O kai kurie šią sistemą netgi vadina 100-mečio afera.
Automatiniam įtraukimui į pensijų kaupimą pritaria ne visi: „Tai – kaip su viena ranka duoti saldainį, o kita – botagą“
II-osios pakopos pensijų fondams praėję metai buvo vieni iš prasčiausių istorijoje – žmonės, kaupiantys pensijai, prarado šimtus milijonų eurų. Tačiau šiemet, neatsiklausus žmonių, jie ir vėl turi būti priklausomi nuo fondų. O kai kurie šią sistemą netgi vadina 100-mečio afera.
Skambina pavojaus varpais – kas antras lietuvis nežino, kaip elgtis karo atveju
Apklausos rodo, kad lietuviai iki šiol tinkamai nežino, ką reikėtų daryti, jei šalį pradėtų atakuoti priešiškai nusiteikusių valstybių pajėgos. Nerimą kelia ir slėptuvių trūkumas. Dalis ekspertų kaltina valstybę neveiklumu ir ragina už tai atsakingą Vidaus reikalų ministeriją pasidomėti Ukrainos patirtimi.
Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.
Dviem Liudmiloms – mamai ir dukrai – iš rusų užpultos Ukrainos teko bėgti pačioje karo pradžioje.
Ekspertas įvardijo didžiausią Lietuvos kariuomenės bėdą: „Ne finansai, o žmonių mentalitetas“
Rusijai grasinant, kad Ramšteino karinėje bazėje priimtas Vakarų šalių sprendimas suteikti Ukrainai daugiau modernios ir smogiamosios ginkluotės išprovokuos dar didesnį karą, anot karybos ekspertų, verčia čia ir dabar garsiai pradėti kalbėti apie savo gynybinius pajėgumus – ar esame pajėgūs duoti į dantis agresoriui, jei šis sumanytų įžengti į Lietuvos teritoriją.
Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.
Žada karo padėčiai rengti ir civilius: „Šalies gynyba turi būti visų interesas“
Užuot stiprinusi šauktinių pasirengimą ir mokymus, valdžia svarsto trumpinti privalomos karo tarnybos laiką iki 6 mėnesių. Šis siūlymas kelia abejonių, ar pavyks per tokį laiką karius paruošti tinkamai.
Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.
Kristijonas Ražickas – studentas, tačiau savaitgalius jis skiria tarnybai Krašto apsaugos savanorių pajėgose. Prieš tapdamas savanoriu, iškart po mokyklos, jis savo noru nuėjo į kariuomenę.
Karštai su tv3.lt. Ar esame pasirengę apsiginti, jei Rusija pultų Lietuvą?
Netrukus skaičiuosime metus laiko, kai Rusija plačiu frontu pradėjo bombarduoti Ukrainą. O kol karas nesibaigia, karybos ekspertai tikina, jog apie savo gynybinius pajėgumus čia ir dabar garsiai turėtume pradėti kalbėti ir Lietuvoje.
Politologės kritika „merui be cirkų“ Valdui Benkunskui: „Klausimas, ar vertėjo sau klijuoti tokias etiketes“
Dabartiniam Vilniaus merui Remigijui Šimašiui nusprendus nebebandyti ir vėl tapti sostinės vadovu, intrigos, kas jį pakeis, tik daugėja. Favoritu įvardijamas ilgametis Vilniaus vadovas Artūras Zuokas, kuris prieš tai dukart pralaimėjo R. Šimašiui. Politologai tikina, kad vilniečiai esą rinksis dešiniųjų kandidatą, tačiau abejonių kelia tiek liberalų, tiek ir kitų dešiniųjų rinkėjų nusivylimas dabartinio mero antra kadencija.
Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.
Valdemaras Tomaševskis „koloradkių“ išsižadėti neketina: „Nuo šventojo simbolio niekas niekada neatsiribos“
Nors daugeliui ekspertų ir vilniečių rinkimų į sostinės merus favoritai aiškūs, iššūkį jiems metantys lengvai pasiduoti neketina. Iš viso norinčiųjų – net 16. Tačiau politologai sako, kad norėti yra viena, o galėti – visai kas kita.
Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.
Iš likusių kandidatų į Vilniaus mero kėdę geriausius rezultatus politologai prognozuoja Lenkų rinkimų akcijos pirmininkui Valdemarui Tomaševskiui.
„Esame kuklūs, bet jaučiame rinkėjų pasitikėjimą.
Įvertino Mykolo Majausko šansus mero rinkimuose: „Stabdyti jį reikia maždaug dabar“
Vilniaus mero rinkimų netikėtumu tapo Mykolas Majauskas. Jam paskelbus apie savo kandidatūrą, konservatorių rinkėjams teks labai pagalvoti už ką balsuoti. Tuo labiau, kai pats politikas skelbiasi, kad už jį balsuotų daugiau rinkėjų nei už Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidatą Valdą Benkunską.
Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.
Mykolas Majauskas – antrą kartą laimę tapti Vilniaus meru bandantis Seimo narys.
Karštai su tv3.lt. Kas užims Vilniaus mero postą? Pokalbis su Zuoku, Majausku, Raskevičiumi ir Benkunsku
Iki savivaldybių tarybų ir merų rinkimų liko vos 7 savaitės, o viena didžiausių intrigų sukasi aplink Lietuvos sostinės merą – kas užims jo vietą? TV3 laida „Karštai su tv3.lt“ kviečia apie tai pasikalbėti keturis kandidatus – Artūrą Zuoką, Mykolą Majauską, Valdą Benkunską ir Tomą Vytautą Raskevičių.
Visą laidą „Karštai su tv3.lt“ galite stebėti tiesioginėje transliacijoje, esančioje straipsnio pradžioje, arba TV3 Televizijos eteryje.
Iš Lietuvos ligoninės tiesiai į Ukrainos karo frontą grįžtantis 2 vaikų tėvas: „Penkis kartus aš turėjau mirti“
Rusijoje jau plinta vaizdai su naujais mobilizacijos dokumentais. Regis, Vladimiras Putinas tęsia Stalino karo vadų tradicijas priešą paimti per savo karių lavonus. Tačiau dalis ekspertų tai vertina ne kaip kelią į pergalę, o tiesiai į režimo žlugimą.
Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.
Sergej Judin – „Azovo“ bataliono karys. Kovotojas, ilgą laiką grūmęsis su Putino ordomis Mariupolyje, šiandien yra gydomas Lietuvoje.
„Stebuklas, kad aš likau gyvas.
Ukrainai paramą teikiantis verslininkas: „Jausmelis labai panašus, kai sausio mėnesį gynėme parlamentą“
Kol Vakarų valstybės vis dar svarsto, kokią karinę techniką galima tiekti Ukrainai neužrūstinant Putino, lietuviai skuba padėti nuo karo, šalčio ir nepritekliaus kenčiantiems ukrainiečiams.
Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.
Ukrainietis Oleksandras Tereščenko dar 2014 metais, kai Rusija užpuolė Ukrainą, atėjo į komisariatą ir pasiprašė į frontą. Tačiau per mūšį, kai gynė Donecko oro uostą, buvo stipriai sužeistas.
Vytauto Landsbergio kritika Vakarams: „Demokratinis pasaulis pasirinko stebėtojo vaidmenį“
Ukrainiečių kovos prieš kelių šimtų tūkstančių rusų ordą sėkmė priklausys ir nuo Vakarų pagalbos, kuri vis auga. JAV, Vokietija ir Prancūzija siunčia vis galingesnę techniką, tačiau ne galingiausią. Pasirodo, kad ir pačių Vakarų kariniai sandėliai pustuščiai, o ir baimė Rusijai dar ne visai išgaravo.
Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.
Karštai su tv3.lt. Kokie yra galimi karo scenarijai?
Putinas ir vėl sutelkė viso pasaulio dėmesį. Naujausias jo planas – mobilizuoti iki pusės milijono rusų ir mase paimti niekaip nepasiduodančią Ukrainą. Tačiau ar tai padės laimėti karą? O gal Vakarų valstybės pagaliau pradės ukrainiečiams tiekti tankus, naikintuvus ir Putino režimas bus sutriuškintinas? Šio pirmadienio TV3 laida „Karštai su tv3.lt“ kviečia pasvarstyti, kokie yra galimi karo scenarijai.
Ekspertai įvertino Putino planuojamą mobilizaciją: kodėl Rusijoje tikėtis perversmo neverta?
Putinas ir vėl sutelkė viso pasaulio dėmesį. Naujausias jo planas – mobilizuoti iki pusės milijono rusų ir mase paimti niekaip nepasiduodančią Ukrainą. Tačiau ar tai padės laimėti karą? O gal Vakarų valstybės pagaliau pradės ukrainiečiams tiekti tankus, naikintuvus ir Putino režimas bus sutriuškintinas? Šio pirmadienio TV3 laida „Karštai su tv3.lt“ pakvies pasvarstyti, kokie yra galimi karo scenarijai.
Dar neišgyvenus šios žiemos, ekspertai ruošia kitai: „Bus sunku“
Dujų ir elektros kainos 2022-uosius užbaigė kosminėse aukštumose, tačiau tikrąsias jų pasekmes pajusime nuo sausio, kai šildymas ir elektra brangsta trečdaliu. Jau dabar dalis žmonių skundžiasi, kad jiems išgyventi nepadeda net valstybės kompensacijos, tačiau energetikos ekspertai sako, kad kainos gali augti dar labiau.
Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.
Nors prasidėjus Naujiems metams visuomet tikimės gerų žinių, panašu, kad energetikos fronte jų nebus labai daug.
Darbdaviai šiemet algų didėjimo nežada: „Nereikalaukite iš mūsų to, kas neįmanoma“
Valdantieji tiesia pagalbos ranką, siekdami padėti gyventojams išgyventi sunkmetį ir didina pensijas, pašalpas ir kitas pajamas. Tačiau žmonės sako, kad to nepakanka, nes kainos auga greičiau. Gerų žinių neturi ir ekspertai – atlyginimai stos ir mums reikės labiau susiveržti diržus.
Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt” reportaže.
Humoristo Juozo Zavaliausko darbo stažas – apie pusė šimto metų. Bet didele pensija jis pasidžiaugti negali.
Su 200 eurų liekanti senjorė Rimutė baiminasi naujų mokesčių: „Vaistų jau stengiuosi nepirkti“
Brangstant komunaliniams mokesčiams, dalis gyventojų už juos suploja pusę savo piniginės turinio. Tačiau, nepaisant to, valdžios koridoriuose jau girdimos kalbos apie naujus visuotinius mokesčius.
Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.
Metų sandūroje kai kurie politikai Seime ėmė nerimauti ir stebėtis, kad 2023 metais nebus jokių naujų mokesčių, o tai esą labai negerai.
Karštai su tv3.lt. Ar ir 2023 m. matysime taip sparčiai kylančias kainas – kaip išgyventi ateinantį sunkmetį?
Ką tik pasibaigę metai buvo pilni chaoso ir baimės – Rusijos Ukrainoje pradėtas karas nemažai ką pakeitė. Daugelis spėja, kad panašiai sunkūs metai gali būti ir šie. O štai lietuviai labiausiai baiminasi dėl vis dar kylančių kainų ir nustojusių augti atlyginimų. Šį pirmadienį TV3 laida „Karštai su tv3.lt“ klausia – kaip išgyventi ateinantį sunkmetį?
Dujų ir elektros kainos pernai buvo kosminėse aukštumose, o to pasekmes pajausime šį sausį, kai šildymas ir elektra pabrangs trečdaliu.
Ekonomistų prognozės 2023-iesiems: energetikos kainų šokų nebematysime
Ką tik pasibaigę metai buvo pilni chaoso ir baimės – Rusijos Ukrainoje pradėtas karas nemažai ką pakeitė. Daugelis spėja, kad panašiai sunkūs metai gali būti ir šie. O štai lietuviai labiausiai baiminasi dėl vis dar kylančių kainų ir nustojusių augti atlyginimų. Šį pirmadienį TV3 laida „Karštai su tv3.lt“ klaus – kaip išgyventi ateinantį sunkmetį?
Savo nuomone laidoje dalinsis du ekonomistai – Nerijus Mačiulis ir Marius Dubnikovas.
Algis Ramanauskas – apie užmojus drausti rusų kalbos pamokas: „Priešo kalbą reikia mokėti“
Kol Rusija negailestingai niokoja Ukrainą ir kasdien žudo šimtus nekaltų žmonių, Lietuvoje vis dažniau pasigirsta diskusijos apie tai, ar tikrai turėtume savo vaikus mokyti rusų kalbos. Kai kurie užsimoja ir dar daugiau – tikina, kad naikinti reikėtų ir rusiškas mokyklas, mat jose ugdomi nelojalūs piliečiai. Tačiau visuomenės veikėjas ir turinio kūrėjas Algis Ramanauskas sako, kad neturėtume imtis tokių priemonių staigiai, nes tai būtų neišmintinga.
Pirmąją Kalėdų dieną to ant stalo šiukštu neturėtų būti: daugelis net nežino
Štai ir atėjo gražiausios metų šventės. Jau visai netrukus išauš ir Kalėdų rytas, o vėliau šeimos ir draugai rinksis ir prie šventinio stalo. Tiesa, ne kiekvienas žino, kad pagal mūsų protėvių tradicijas ant Kalėdų stalo vieno dalyko šiukštu neturėtų būti.
Apie tai TV3 laidoje „Karštai su tv3.lt“ papasakojo žolininkė ir senovinių papročių žinovė Adelė Karaliūnaitė.
Žinoma moteris patikino, kad iki gražiausių metų švenčių svarbiausia yra susitvarkyti ir išsinešti visas senas šiukšles.
Apžvelgė Kūčių stalo patiekalų kainas – šiais metais pigiau mokėsime tik už vieną jų
Maisto kainos jau kurį laiką verčia iš koto, o pastarosiomis savaitėmis lenktyniauja su gyventojų piniginių storiu. Nors prieš šventes matome daugiau akcijų, atrodo, kad ir jos nebegelbėja, mat kai kurie Kūčių stalo patiekalai pabrango beveik dvigubai.
Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.
Aktorė Valda Bičkutė antrą kartą gyvenime maišo tešlą kūčiukams ir naudojasi juos puikiai gaminusios močiutės patarimu.
„Tik pagal laikrodžio rodyklę tešlą maišyti.
Pigesnes lenkiškas eglutes lietuviai šluoja lyg dešras – perka po kelias iškart
Prieš pat šventes ir šventinį eglučių pirkimo vajų ėmė sklisti gandas, kad mes Lietuvoje esą labai permokame už žaliaskares ir kad patraukus link Varšuvos ir sustojus kone pirmame už Lietuvos sienos esančiame eglučių prekybos taške galima už nedidelę pinigų sumą nusipirkti gražią eglutę.
Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.
Lenkijos eglučių pardavėjai išrikiavę turimų prekių asortimentą vilioja geromis kainomis ne tik savus, bet ir mūsiškius.
Palygino dovanų kainas Lietuvoje ir užsienyje: už galvos griebiasi net Senis Kalėda
Kalėdos – ne tik stebuklų, bet ir dovanų metas. Ir visai nepriklausomai nuo to, kokio storio pinigines turime – nudžiuginti artimą norime kiekvienas. Tačiau, pasirodo, kad apsukresni lietuviai dovanų Lietuvoje nebeperka, o įsigyja jas Lenkijoje, Vokietijoje ir kitose šalyse, mat ten – pigiau.
Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.
Ponia Danutė į Lenkijos Suvalkų miestą atrūko iš pačios Utenos.
Karštai su tv3.lt. Aukso vertės patarimai: kaip per šventes sutaupyti maisto prekių parduotuvėse?
Per didžiąsias metų šventes sau ir savo artimiesiems esame įpratę nieko negailėti. Tačiau šiemet mūsų norai atsieis ypač brangiai – tokių maisto, dovanų ir žaislų kainų dar niekuomet nesame matę. Jau šį vakarą TV3 laida „Karštai su tv3.lt“ kviečia pasiaiškinti, kaip sutaupyti per šventes, kai kainos – istorinėse aukštumose?
Apie tai laidoje diskutuoja žolininkė ir senovinių papročių žinovė Adelė Karaliūnaitė bei maisto ir kitų prekių kainų ekspertas Arūnas Vizickas.
Skambant svarstymams nebemokyti rusų kalbos, atsiranda širstančių: „Tai yra durnystė“
Vis garsiau svarstoma, kad lietuviškose mokyklose reikėtų pradėti riboti rusų kalbos mokymą. Nors nemažai žmonių palaiko šią idėją, tačiau atsiranda ir vadinančių tai kvailyste ir sakančių, kad priešo kalbą reikia mokėti.
Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.
Vilnietis Artūr Senkevič, išgirdęs pastaruoju metu vis garsiau skambančius raginimus pradėti riboti rusų kalbos mokymą lietuviškose mokyklose, neteko amo. Jo šeimai rusų kalba – pagrindinė šnekamoji.
Rusakalbė vilnietė reikalauja įstaigose su ja kalbėti rusiškai: „Aš ką – išmaldos prašau?“
Dalis švietimo ekspertų tvirtina, kad rusų kalba ir rusiškos mokyklos – tik problemų pradžia. Lietuvių kalbos neišmokę vaikai negali gerai integruotis į visuomenę, o tai veda prie užsidarymo rusakalbių socialiniame burbule ir tapimo nelojaliais Lietuvai piliečiais.
Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.
Vilniuje, šalia Halės turgaus susikalbėti lietuvių kalbos gali ir nepakakti.