karštai su tv3.lt
Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „karštai su tv3.lt“. Visi straipsniai, video, nuotraukos, komentarai patalpinti tv3.lt naujienų portale apie gairę pavadinimu „karštai su tv3.lt“.
Speciali laida apie karą Ukrainoje – Karštai su tv3.lt
Rusijai užpuolus Ukrainą TV3 eteryje Speciali laida apie karą Ukrainoje – Karštai su tv3.lt.
Studijos svečiai: Seimo narys, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, buvęs Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgos karininkas Aurimas Navys, politikos apžvalgininkas Marius Laurinavičius ir Lietuvos kariuomenės atsargos majoras, ginkluotės ekspertas Darius Antanaitis.
Beprotystei pasiryžęs Vladimiras Putinas įstūmė save į kampą: „Tas mafijinis režimas nelabai turi kitos išeities“
JAV ir Europos šalių žvalgybos sutartinai pabrėžia, kad Vladimiras Putinas jau nusprendė ryžtis tikrai beprotystei – smogti Ukrainai iš visų jėgų, o tai reiškia didžiausią karą Europoje nuo 1945-ųjų ir aukas, kurios gali siekti dešimtis, o gal net šimtus tūkstančių.
Plačiau apie tai domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.
„Veržtis į tokią teritoriją su tokiomis pajėgomis, kur priešas gali būti bet kur, nes tai yra jų namai.
Vladimiro Putino ir jo oligarchų turtai atima žadą: štai, su kokia prabanga įvedus sankcijas tektų atsisveikinti
Paskelbęs praktiškai neįgyvendinamus reikalavimus Vakarams Vladimiras Putinas liepė NATO valstybėms sunešioti geležines kurpaites. Atmetę V. Putinos reikalavimus Vakarai šį kartą ketina taikyti nepakeliamas sankcijas ne tik Rusijos valstybei, bet ir jos oligarchams.
Britai jau įvedė sankcijas Rusijos prezidento Vladimiro Putino „iždininkams“ – milijardieriams broliams Rotenbergams ir Timčenkai. Skelbiama, kad milijardierių turtas yra įšaldomas, o jiems patiems yra draudžiamas atvykimas į šalį.
Karštai su tv3.lt: ant karo slenksčio – ar lemtinga akimirka artėja?
Ar po 80 metų pasaulis ir vėl stovi ant didžiulio karo slenksčio? Rusija jau yra sutelkusi 200 tūkst. kareivių, kurie rengiasi okupuoti Ukrainą. Vakarai baiminasi, kad po Ukrainos ateis ir Baltijos šalių eilė, o kėslų atkurti Rusijos galią neslepia ir pats Vladimiras Putinas. Apie tai, kas mūsų laukia, šiandien diskutuoja ir TV3 aktualijų laidos „Karštai su tv3.lt“ svečiai.
Skirmantas Malinauskas apie apsaugininkus stumdančius veikėjus: „Tu nesi Navalnas, tu esi paprasčiausia padugnė“
Negavę leidimo surengti mitingo Šeimų sąjūdžio ir kitų organizacijų atstovai vis tiek ketina rinktis Vilniuje ir per valstybinę šventę išreikšti nepasitenkinimą valdžia kaip jau tą darė Sausio 13-ąją. Tik šįkart jie turi konkretų tikslą – nušvilpti Vytautą Landsbergį. Valdžia sako, kad tokių žmonių Lietuvoje nėra daug ir nereikia į juos kreipti dėmesio, tačiau politologai tikina, kad palaikančiųjų prie televizoriaus ekranų yra daug didesnė minia, todėl tartis yra būtina.
Ekspertai apie protestuotojų planus Vasario 16-ąją: jei jie pasieks tikslą, jie pažeis Vytauto Landsbergio teisę
Vasario 16-ąją ir vėl į Vilnių suvažiuos penktąja kolona, visuomenės vėžiu per Sausio 13-osios mitingą išvadinti „gėda“ valdžia šaukę ir švilpę Šeimų sąjūdžio nariai. Tiesa, jie tikina, ką šį kartą nori tiesiog ramaus protesto. Bet ar tikrai? Ko iš tiesų yra siekiama tokiais protestais?
Plačiau apie tai domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.
„Mes norėjome padaryti būtent mitingą su minimaliu protestu, minimaliu.
Vytautas Landsbergis apie protestuotojų planus Vasario 16-ąją: „Man garbė, jeigu reikia prieš mane švilpti“
Nors didžioji dalis žmonių smerkia Sausio 13-ąją valdžią nušvilpusius Šeimų sąjūdžio atstovus, politologai tikina, kad ir valdžia turi prisiimti kaltę dėl mitingų ar riaušių po Seimo langais. Esą valdžia dabar yra arogantiška ir taip atitrūkusi nuo paprastų žmonių, kad jau nebesupranta jų problemų.
Plačiau apie šią situaciją domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.
Karštai su tv3.lt: ar Vytautas Landsbergis Vasario 16-ąją bus nušvilptas?
Nors šiandien pasaulis švenčia Valentino dieną, Lietuvoje dalis žmonių visai apie meilę negalvoja. Valdžia nepatenkinti žmonės Vasario 16-ąją ketina rinktis prie Signatarų namų balkono ir nušvilpti Vytautą Landsbergį. Policija žada protestuotojus akylai prižiūrėti, o jei reikės – ir bausti.
Lietuviai vardija, kiek sumokėjo už šildymą: už 53 kvadratinius metrus – net 184 eurai
Šis rekordinių kainų šildymo sezonas keičia per amžių amžius nusistovėjusias mandagumo tradicijas Lietuvoje. Susitikę kaimynai kolegos ar giminaičiai vietoje „laba diena“ taria: kokią sąskaitą gavai už šildymą? Nes jau pas daugelį centralizuotą šilumą naudojančių Lietuvos gyventojų ėmė skristi naujos ir visus gąsdinančios sąskaitos už sausio mėnesį.
Plačiau apie tai domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.
Kaltina valdžią, kad galvoja tik apie gyvenančius butuose: „Tie ponai gauna lengvatą, o mes varguoliai ne“
Mūsų kaimynai lenkai dar prieš šildymo sezoną paskelbė, kad padės žmonėms ir sumažino pridėtinės vertės mokestį (PVM) šildymui. Tuo tarpu mūsų valdžia sukruto pasiūlymus svarstyti tik įpusėjus šildymo sezonui. Tačiau ir planuojamos lengvatos vienus žmones juokina, kitus siutina – mat per mažos, o didelė dalis visai negaus, nes galvoja tik apie gyvenančius daugiabučiuose.
Plačiau apie tai domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.
REKLAMA
REKLAMA
Vilnietis Tomas už elektrą gavo 240 eurų sąskaitą, o namą šildosi dujomis: „Čia žiauru“
Lietuvius šokiruoja ne tik šildymo sąskaitos. Gyventojai nesupranta, kaip per vieną mėnesį elektros sąskaita gali pašokti net ne dvigubai, o trigubai. Žmonės piktinasi, kad valstybė kainų augimo nekompensuoja, nors yra iš ko. Štai „Ignitis“ grupė uždirba milijonus eurų pelno. Tai gal čia ir yra rezervas mažinti kainas?
Apie tai plačiau domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.
Karštai su tv3.lt: sąskaitos šokiruoja gyventojus – ar žmonėms pakaks valdžios pagalbos?
Šių metų šildymo kainos ir už tai gautos sąskaitos Lietuvoje šokiruoja ne vieną – ypač tuos, kurie uždirba mažiau ir sunkiau pragyvena. Lietuvos valdžia tuo susirūpino tik dabar, tačiau net ir siūlomos kompensacijos ar išmokos gyventojams atrodo per menkos.
Kai kurių NATO šalių veiksmai glumina: „Gaila, bet Putino Rusija labai sėkmingai eksportavo korupciją“
Kaistanti situacija prie Ukrainos sienų ima rodyti, kokia gi yra tikroji NATO šalių vienybė. Deja, matyti, kad silpnų vietų dar yra. Bene labiausiai nustebino Vokietija, kuri yra visiškai priklausoma nuo rusiškų dujų, todėl ne tik atsisakė suteikti Ukrainai ginklų, bet ir neleido jų skraidinti britams per Vokietijos teritoriją.
Apie tai plačiau domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.
Rusijos taikiniu gali tapti visai ne Ukraina: taip užkirstų kelią NATO suteikti pagalbą Baltijos šalims
Visas pasaulis laukia, ką toliau darys Vladimiras Putinas, kai Vakarai atmetė jo ultimatumą dėl Ukrainos ir naujųjų NATO narių saugumo. Ar V. Putinas praris karčią piliulę ir susitaikys su NATO atsaku, ar bandys išlaikyti savo orumą prieš liaudį ir puls Ukrainą? O grėsmė dėl to kyla ir Baltijos šalims, nes tiek Rusijos kariuomenės Baltarusijoje dar nebuvo.
Plačiau apie šią situaciją domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.
Jei paaštrės konfliktas su Rusija, ekonomistai įspėja: stipriai brangs ne tik dujos
Sutelkdamas dešimtis tūkstančių karių, tankų, lėktuvų prie Ukrainos ir NATO valstybių sienų Vladimiras Putinas supranta, kad gali sulaukti Vakarų atsako ar sankcijų. Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas grasina, kad sankcijos būtų sunkios ir nepakeliamos. Tik viena bėda – Europa šiuo klausimu nėra tokia vieninga ir ryžtinga kaip Amerika. Tad kas gresia V. Putino režimui?
Plačiau apie šią situaciją domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.
Karštai su tv3.lt: kokie yra tikrieji Vladimiro Putino tikslai – ar mūsų laukia karas?
Rusijai iškėlus ultimatumą Vakarams, pasaulis ir vėl stovi ant didžiulio karo slenksčio – XXI amžiuje tokios įtampos dėl karo Europa dar niekuomet nebuvo patyrusi.
Lenkijos parduotuves šturmuojantys lietuviai atskleidė, kiek sutaupo pinigų: sumos stulbina
Matydami didžiulius kainų skirtumus į Lenkiją patraukia būriai lietuvių, tad didžioji dalis automobilių lenkiškų prekybos centrų aikštelėse puikuojasi su lietuviškais numeriais. Kodėl tautiečiai taip plūsta pas kaimynus, aiškinosi laidos „Karštai su tv3.lt“ komanda.
Kaimyninės Lenkijos maisto prekių parduotuvėse – pirkėjų iš Lietuvos apgultis. Tautiečiai šluoja lenkiškas prekes ir džiaugiasi sutaupę įspūdingas pinigų sumas.
Kol lietuviai verkia, lenkai džiūgauja: Lenkijos Punsko gyventojai papasakojo, kiek moka už šildymą
Lietuviai šią žiemą į lenkus gali žiūrėti su pavydu, nes jų valdžia nusprendė reaguoti į kylančias kainas ir sumažino mokesčius už šildymą, dujas ir degalus. Tad vietiniai lenkai sako, kad jiems šildymas nebrangsta, o degalai gali net atpigti. Tačiau mūsų valdžia kaimynų pavyzdžiu sekti neketina.
Plačiau apie šildymo, elektros, kuro ir kitas kainas Lenkijoje domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.
Nerijus Mačiulis: „Mažos kainos nėra valstybės klestėjimo bruožas“
Lietuviai turi daug pinigų ir yra turtingi, todėl patys ir sukelia kainų augimą, ypač statybų sektoriuje, laidoje „Karštai su tv3.lt“ sakė ekonomistas Nerijus Mačiulis. Tuo metu Lenkijoje statybų prekėmis prekiaujantys lietuviai džiūgauja, kad sulaukia labai daug pirkėjų iš Lietuvos, norinčių už tą pačią prekię mokėti daug mažiau.
Karštai su tv3.lt: kodėl Lietuvos valdžia neseka Lenkijos pavyzdžiu ir nemažina kainų?
Nuo kitos savaitės kaimynystėje esanti Lenkija taps svajonių šalimi – būtent taip ją jau dabar tituluoja čia plūstantys lietuviai. Lenkija smarkiai mažina ne tik maisto ar statybinių medžiagų kainas, bet ir kainas už šildymą, dujas, PVM tarifą degalams. Lenkijoje apsilankę TV3 žurnalistai atliko išsamų kainų tyrimą, todėl šį vakarą žiūrovui dėmesiui – speciali „Karštai su tv3.lt“ laida apie Lenkiją ir jos kainų politiką.
Įvertino Landsbergio ir Nausėdos konfliktą: „Prezidentą pradėjo erzinti patys konservatoriai“
Pastaraisiais metais Lietuvoje galime stebėti unikalų reiškinį, kokio Lietuva nematė per visą atkurtos nepriklausomybės laikotarpį. Kaip du Lietuvos užsienio politikos strategiją formuoti ir vykdyti turintys vyrai, Gitanas Nausėda ir Gabrielius Landsbergis, formuoja kitą strategiją – tarpusavio kovą.
Kodėl tai vyksta, plačiau domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.
Aušra Maldeikienė apie užsienio politikų požiūrį į Lietuvos prezidentą: „Nausėda, patikėkite, yra anekdotas“
Sausio 13-oji šį kartą buvo kitokia. Atrodo, kad vėl grįžome 30 metų atgal, mat minėjimui prie Seimo buvo ruošiamasi taip, lyg vėl reikėtų ginti parlamentą. Iš provincijos į sostinę suvažiavę šeimų gynimo maršo dalyviai švilpė ir šaukė „gėda“ premjerei Ingridai Šimonytei ir Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen, o plojimų sulaukė vienintelis prezidentas Gitanas Nausėda.
Kodėl taip nutiko plačiau domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.
Matas Maldeikis apie Gitano Nausėdos poelgį per Sausio 13-osios minėjimą: „Jis man pasirodė kaip sėdmaišis“
Tokio Sausio 13-osios minėjimo dar nebuvo, o kalbos ir diskusijos apie jį nenutyla iki šiol. Kai kuriems užkliuvo ir prezidento Gitano Nausėdos poelgis Sausio 13-osios minėjimo metu nesudrausminti įsiaudrinusių protestuotojų ir neatsistoti, kai tai padarė žuvusiųjų artimieji.
Apie tai laidoje „Karštai su tv3.lt“ kalbėjo Seimo narys Matas Maldeikis ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis.
Karštai su tv3.lt: kiek Lietuvai kainuos Gitano Nausėdos ir Gabrieliaus Landsbergio galios žaidimai?
Suterštas Sausio 13-osios minėjimas prie Seimo parodė, kad susipriešinusi ne tik tauta, bet ir aukščiausio rango politikai. Bene didžiausias ambicijų karas vyksta tarp prezidento Gitano Nausėdos ir Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) partijos bei jos lyderio Gabrieliaus Landsbergio.
Galios kova tarp aukščiausio rango politikų šalyje: kiek tai kainuos Lietuvai?
Suterštas sausio 13-osios minėjimas prie Seimo parodė, kad susipriešinusi ne tik tauta, bet ir aukščiausio rango politikai – bene didžiausias ambicijų karas vyksta tarp prezidento Gitano Nausėdos ir Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos (TS-LKD) lyderio Gabrieliaus Landsbergio.
Apie karantino tikimybę išgirdusi 3 vaikų mama Inga pašiurpo: valdžios atstovų prašo tik vieno
Tris mokyklinio amžiaus vaikus auginanti vilnietė Inga Krasuckienė pašiurpo išgirdusi žinią apie dar vieno karantino tikimybę. Nes dar vienas jos ir kitų Lietuvos vaikų uždarymas į namus prilygtų katastrofai.
Plačiau apie tai domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.
„Mano aplinkoje yra ne vienas atvejis, kada vaikai, jau yra maitinami antidepresantais. Buvo atvejai, kai vaikai save žaloja. Na, įvairiausi atvejai – tokie, kurių anksčiau nebuvo.
Valdžios sprendimas suglumino ir skiepais pasitikinčius lietuvius: „Paaiškinkit, kam?“
Kai daugeliui trečio skiepo dar negavusių Lietuvos gyventojų įsigaliojo draudimas gauti galimybių pasą, į vakcinų atsisakančių žmonių gretas stojo medicina bei skiepais pasitikintys asmenys. Kodėl taip nutiko, plačiau domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.
„Aš nesiskiepysiu, kol mano antikūnai kyla. Tai yra absurdas, absurdas“, – sakė žinomas atlikėjas Stanislavas Stavickis-Stano.
Imunologas apie kaukių dėvėjimą: „Čia kaip tvorą pastatyti ir galvoti, kad uodai neatskris tavęs sukandžioti“
Lietuva ėmėsi griežtesnių priemonių suvaldyti koronaviruso pandemiją – nebepripažįsta nuo koronaviruso saugančių antikūnų ir pagal jų kiekį nebeišduoda galimybių paso, nors iki šio sprendimo ekspertai tikino, jog antikūnų kiekis yra svarbu. Anot biomedicinos mokslų daktaro, imunologo Ado Darinsko, antikūnų kiekis yra svarbus, bet dar svarbiau yra tai, kokie tai antikūnai.
Garsūs Lietuvos medicinos profesoriai įsitikinę – galimybių paso išdavimą reikia griežtinti
Daug klausimų kelia ne tik sprendimas dėl antikūnų, bet ir galimybių paso tolimesnė nauda. Sveikatos specialistai sako, kad tai buvo gera priemonė pandemijos pradžioje, tačiau kritikai esą tikina, kad dabar pasas nebepadeda sustabdyti pandemijos plitimo. Bet kaip yra iš tiesų?
Plačiau apie tai domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.
Omikron lems ribojimų pabaigą? Linas Slušnys turi terminą: „Ar sunku 10 dienų palaukti?“
Skiepytis raginantys politikai žadėjo, kad po dviejų vakcinos dozių galėsime gyventi laisvai ir nevaržomai, tačiau atrodo, kad net ir trečia vakcinos dozė mūsų gali neišgelbėti nuo karantino. Sakoma, kad, jei karantinas bus, jis bus griežtas ir visiems. Tačiau laidoje „Karštai su tv3.lt“ apsilankęs Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Linas Slušnys sako, kad visiems reikia palaukti bent 10 dienų, o tada paaiškės, ar išvis bus reikalingi bent kokie ribojimai.
Karštai su tv3.lt: ar Lietuvoje pavyksta suvaldyti COVID-19 pandemiją?
Koronavirusui ir toliau krečiant pasaulį, Lietuvos valdžia nusprendė, kad nuo šiandien, sausio 10-osios, didelis antikūnų kiekis – ne rodiklis. Norint gauti galimybių pasą, reikia pasiskiepyti trečiąja doze arba persirgti koronavirusu. Toks sprendimas kelia pasipiktinimą net ir pasiskiepijusiems, o kur dar kalbos apie papildomas vakcinos dozes ir griežtą karantiną visiems.
Imunologas siūlo nebematuoti antikūnų kiekio: „Pandemijos nebesukontroliuosime – yra taip, kaip yra“
Koronavirusui ir toliau krečiant pasaulį, Lietuvos valdžia nusprendė, kad nuo šiandien, sausio 10-osios, didelis antikūnų kiekis – ne rodiklis. Norint gauti galimybių pasą, reikia pasiskiepyti trečiąja doze arba virusu jau būti persirgusiam. Toks sprendimas kelia pasipiktinimą net ir pasiskiepijusiems, o kur dar kalbos apie papildomas vakcinos dozes ir griežtą karantiną visiems.
Imunologas įvertino kalbas apie karantiną Lietuvoje: „Sveikinu, reikės išvažiuoti velniop iš tos šalies“
Lietuva jau jaučia COVID-19 omikron atmainos bangą , tačiau šiandien apie šią mutaciją vis dar yra daugiau klausimų nei atsakymų. Kas tai per viruso atmaina ir kas mūsų laukia, plačiau domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.
„Mes galime tik žiūrėti dabar į kitas šalis, o ten yra mušami atvejų rekordai, tai pas mus irgi matysime atvejų rekordą“, – teigė duomenų analitikas Vaidotas Zemlys-Balevičius.
Specialistai įspėja: sausio ir vasario mėnesiais Lietuvoje išvysime tai, ko nematėme nuo 2007–2008 metų
Šie metai bus ne Tigro, o augančių kainų. Nors atlyginimai auga ir turėtume būti vis turtingesni, dauguma šiemet gyvens blogiau, mat iš piniginių reikės traukti vis didesnes kupiūras. Metinė infliacija lapkritį Lietuvoje buvo didžiausia Europos Sąjungoje ir siekė beveik 10 proc. Maisto produktai pernai jau ir taip gerokai brango, bet šiemet laukia dar ne viena nemaloni staigmena.
Plačiau apie tai domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.
Karštai su tv3.lt: kas 2022 metais laukia kosminių kainų, COVID-19 ir konfliktų slegiamos Lietuvos?
Pernykščiai metai buvo sunkūs visam pasauliui, tačiau mums, atrodo, jie buvo ypač sudėtingi. Nors juokaujama, kad krizės ateina tik tada, kai konservatoriai yra valdžioje, jiems išties pernai kliuvo didžiuliai išbandymai. Be to, jie ir patys sugebėjo prisivirti košės.
Su sutuoktiniu Vilniuje prie namų užpultas Tomas nusprendė emigruoti: ten bus galima ir įsivaikinti
Aistros 2021-aisiais Lietuvoje virė ne tik dėl skiepų. Pirmieji mitingai prasidėjo visai dėl kitų valdžios sprendimų. Laisvės partijos noras įteisinti homoseksualų teises priėmus Partnerystės įstatymą vėl suskaldė visuomenę ir „pagimdė“ šeimų maršą, kuris sukvietė tūkstančius šalininkų protestuoti prieš lygias gėjų ir lesbiečių teises. Deja, patyčios ir grasinimai tęsiasi iki šiol. Kodėl?
Apie tai plačiau domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.
Valdžios elito rietenos: kai taip riejasi politikai, ko norėti iš žmonių?
Šiemet susiskaldė ne tik žmonės, bet ir valdžios elitas, kuris pritrūkęs žodžių vienas kitą ima tildyti vadindamas asilais, o santykius aiškinasi „kumščiais“. O Seime ne vienas klausimas rimtai sukiršino ne tik visuomenę, bet ir pačius Seimo narius. Kodėl taip nutiko?
Plačiau apie šią situaciją domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.
Aušrinė Armonaitė: galimybių pasas – vienareikšmiškai sėkmingas projektas, leidęs nesugrįžti į karantiną
Bene daugiausia aistrų 2021-aisiais sukėlė skiepai nuo koronaviruso, o įvedus galimybių pasą ir suskirsčius žmones į pasiskiepijusius ir nepasiskiepijusius kilo didžiulis visuomenės nepasitenkinimas iš abiejų pusių. Paskiepyti žmonės nenorinčius vakcinuotis kritikavo ir toliau kritikuoja, o neskiepyti dar aršiau puolė ginti savo teisių kai kur įžvelgdami net ir nebūtas sąmokslo teorijas.
Karštai su tv3.lt: didžiausi 2021-ųjų konfliktai – kodėl Lietuva tokia susiskaldžiusi?
Pastaruoju metu visuomenė Lietuvoje susiskaldžiusi. Tarpusavyje pykstamės dėl visko – skiepų, galimybių paso, šeimos sąvokos, emigrantų ir daugybės kitų dalykų. Laida „Karštai su tv3.lt“ jau šiandien kviečia ieškoti atsakymų – kas atsitiko Lietuvai, kad pradėjome vienas kitą šitaip engti?
Apie tai, kodėl Lietuva yra tokia susiskaldžiusi, šiandien laidoje diskutuoja politikos komunikacijos ekspertas Mindaugas Lapinskas ir Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, politologas Šarūnas Liekis.
Naujas Lietuvos politinės kultūros standartas? Laikytis poste, o jei kaltas – pasitaisysi
Lietuvos politinėje padangėje įsitvirtina naujas politinės kultūros standartas – laikytis savo poste nepaisant to, ar esi kaltas, ar ne, o jei kaltas – pasitaisysi. Plačiai per visą Lietuvą nuskambėjęs trąšų skandalas taip ir neišjudino nei vieno ministro kėdės, o posto neteko tik „Lietuvos geležinkelių“ direktorius.
Plačiau visą situaciją apžvelgė laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.
Lietuvos verslas toliau sugeria Kinijos įsiūčio smūgius: ateis ir gyventojų eilė
Kol užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis maudosi Vakarų žiniasklaidos šlovės spinduliuose gavęs „drakonų skerdiko“ pravardę, Lietuvos verslas sugeria Kinijos įsiūčio smūgius po Vyriausybės sprendimo Vilniuje atidaryti Taivano atstovybę. Ką tai reiškia Lietuvos verslui ir Lietuvos gyventojams?
Apie tai plačiau domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.
Karštai su tv3.lt: ar vertėjo pyktis su Kinija ir Baltarusija?
Lietuva – nedidelė šalis, tačiau mūsų konfliktai su Kinija ir Baltarusija pastaruoju metu yra dėmesio centre. Kinija ne tik paslapčia mums taiko ekonomines sankcijas, kurios vis auga, bet ir nori padaryti mūsų šalį tarsi raupsuota kitų šalių akyse.
Skiepų nuo COVID-19 priešininkai laikosi savo: Arvydas Martinėnas-Vudis jau ruošiasi galimoms baudoms
Jeigu Lietuvoje atsirastų vakcinacija, tai visu 100 procentų paskiepyti visos mūsų šalies žmonių greičiausiai nepavyktų. Prieš COVID-19 vakcinas nusistatę asmenys jau geriau mokės baudas ir sėdės namuose, tačiau į skiepų kabinetus kojos nekels. Bet kodėl?
Plačiau apie tai domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.
Austrijoje gyvenanti lietuvė papasakojo, kas laukia nesiskiepijančių gyventojų: pirminė bauda – 600 eurų
Europos Komisijos pirmininkei prabilus apie visuotinę privalomų skiepų galimybę, ši mintis persikėlė ir į Lietuvos Seimą. Politikai vis garsiau kalba, kad jei ir toliau augs susirgimai, mirtys ir žmonės nesivakcinuos, tai juos gali būti bandoma prie skiepų kabinetų pakviesti privalomai.
Plačiau apie tai domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.
Diskusija apie privalomus skiepus vyksta
„Nematau čia problemos.
Sveikatos specialistai skambina pavojaus varpais: kalbėti apie nesiskiepijančiųjų laisvą pasirinkimą neverta
Lietuvoje nuo koronaviruso jau mirė daugiau nei 7 tūkst. žmonių. Tai beveik tiek pat, kiek dabar gyvena Kaišiadoryse ar Naujoje Akmenėje, o omikron atmaina jau nevaldomai plinta Europoje ir nežinia, kiek gyvybių nusineš. Visa tai verčia vis labiau svarstyti apie privalomus skiepus nuo COVID-19. Bet ar to tikrai reikia?
Plačiau apie tai domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.
Karštai su tv3.lt: ar Lietuva turi ryžtis privalomai vakcinacijai?
Pastaruoju metu naujoji koronaviruso atmaina omikron gąsdina pasaulį, o Europos valstybės viena po kitos skelbia apie privalomą skiepijimą ir baudas to nedarantiems.
Aistros dėl privalomojo skiepijmo: ar Lietuvai reikia sekti Europos pavyzdžiu?
Pastaruoju metu naujoji koronaviruso atmaina omikron gąsdina pasaulį, o Europos valstybės viena po kitos skelbia apie privalomą skiepijimą ir baudas to nedarantiems.
Ekspertai vardija automobilių taršos mokesčio klaidas: „Tarša – tai ne tik CO2 emisijos“
Dėl būsimo automobilių taršos mokesčio ietis kryžiuojant politikams ir automobilistams visus taškus ant „i“ sudėti nutarė šios srities ekspertai ir profesionalai. Jie tvirtina, kad mokesčio įgyvendinime palikta daugybė klaidų ir kurioziškų apskaičiavimo metodikų.
Plačiau apie tai domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.
„Tų automobilių utilizuoti tas mokestis neprivers“, – sakė VGTU Automobilių inžinerijos katedros vedėjas Saugirdas Pukalskas.
80-metis Aleksas nemato prasmės pirkti naują ir netaršų automobilį: „Į grabą dėsi naują mašiną“
Aplinkos ministerijai paskelbus apie planuojamą keisti automobilių taršos mokestį visuomenėje iškart kilo pasipiktinimas ir pradėta skaičiuoti, kam jis bus skaudžiausias. Pasiskaičiavę žmonės piktinasi, kad labiausiai nukentės vargingiausi provincijoje gyvenantys vairuotojai, kurie neišgali nusipirkti naujesnių ir mažiau taršių automobilių.
Plačiau apie tai domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.
Kuro kainas stebintys gyventojai jau prarado viltį: „Tai kuo čia baigsis?“
Pasauliui išgirdus apie naują viruso atmainą omikron, naftos kainos staigiai smarkiai krito žemyn. Tačiau turbūt tik laikinai, kai tik paaiškės, kad viruso atmaina ne tokia ir baisi, šiandienines kuro kainas prisiminsime su ilgesiu, nes degalai brangs dar labiau.
Plačiau apie tai domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.