Plačiau apie tai domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.
Protestuotojų gretose – ir nusikaltėliai
Vasario 16-ąją ir kitas valstybines šventes švenčia daugelis. Vieni – minėjimuose, kiti sėdėdami prie televizorių, o dar viena kategorija žmonių eina protestuoti. Pastaruoju metu protestuose galime išvysti visko – profesorių, populizmą platinančių politikų, už antivalstybinę veiklą teisiamų asmenų ir net nusikaltėlių.
„Aš paprastai protestuoju arba stovėdamas, arba dalyvaudamas, arba su plakatu, nesu dar švilpęs“, – tikino įvairiuose protestuose dažnai matomas politikas Naglis Puteikis.
„Aklas minios protesto kelias nėra tas kelias. Mes būsime kantrūs, sugalvosime, kaip tą dieną paminėti“, – teigė Lietuvos filosofas, politologas, visuomenės veikėjas Vytautas Radžvilas.
Vasario 16-osios šventėje planavo dalyvauti ir už finansines aferas už grotų patupdytas Antanas Kandrotas-Celofanas. Jis prieš pat patupdymą į zoną planavo vesti savo sekėjų pulkus prieš homoseksualus, Vytautą Landsbergį ir buvusį bendramintį Raimondą Grinevičių.
„Grinevičių aš galėčiau palyginti su tuo pačiu Landsbergiu, nes Landsbergis kažkada absorbavo Sąjūdį ir tas judėjimas tapo vienos partijos judėjimu“, – savo nuomonę dėstė A. Kandrotas-Celofanas.
Tačiau prieš pat sėdimą už grotų Antanas suprato, kad jis yra visai ne Celofanas, o kankinys, todėl pasivadino save Navalnu.
„Žmonės mane teisėtai lygina su Navalnu, nes ten žmogus buvo suvalgytas sistemos, prikurta visokių finansinių bylų, o čia yra lygiai tas pats“, – teigė kankiniu save vadinantis Celofanas.
„Kai tu nueini į parduotuvę be kaukės ir stumdaisi su niekuo dėtu apsaugininku, kuris uždirba minumumą ar kiek daugiau nei minimumą, tai tu nesi Navalnas, tu esi paprasčiausia padugnė“, – tikino video tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas.
Kandrotas žada dalyvauti mitinge mintimis, o reikalui esant koordinuoti Vasario 16-osios ir kitas ateities demonstracijas iš zonos nuotoliniu būdu.
„Aš tikrai nesėdėsiu, bus tikrai tiesioginės transliacijos. Ten Malinauskas žviegia, kad kokiu būdu padarysim, tai padarysim transliacijas“, – tikino Celofanas.
Negalima teigti, kad protestuotoja tik saujelė
Filosofas ir euroskeptikas Vytautas Radžvilas su bendraminčiais irgi reikš nepasitenkinimą valdžia, tik tai žada daryti gražiai, kultūringai ir nepyksta, kad jam karts nuo karto klijuojama marginalo etiketė, nes vieną dieną gali būti marginalas, o jau kitą – svarbus valstybei asmuo.
„Marginalais buvo ir Romualdas Ozolas ir profesorius Genzelis. Kalbant tiesiai ir šviesiai, tai buvo Lietuvos šviesuomenė, kurią sau leido, buvo priversti daugiau ar mažiau toleruoti, kurią sau leido žeminti ir iš jos tyčiotis vadinamieji pažangiečiai ir naujo gyvenimo nešėjai“, – teigė filosofas V. Radžvilas.
O valdžioje buvusiems politikams bet koks nepasitenkinimo minios sambrūzdis – tai būdas pasirodyti rinkėjams, garsiai iškeikti oponentus ir politinius varžovus.
„Kodėl žmonės negali išreikšti ir garsu savo sutikimą ar nesutikimą, tai tegul ateina konservatorių rėmėjai prie balkonėlio ir tegul plojimais parodo, kad jų yra daugiau“, – teigė N. Puteikis.
Valdžia nuolat pabrėžia, kad tokių švilpiančių ir protestuojančių tėra absoliuti mažuma. Aktyviai dalyvaujančių mitinguose – gal ir taip, bet politologai ragina politikus išlysti iš Vilniaus burbulo ir pažvelgti į visą Lietuvą. Mitinguojantys žmonės – tik dalelė protestuojančios Lietuvos, nes juos prie televizorių ar komentarais internete palaiko daug didesnis būrys.
„Keičiasi tie žmonės, viename mitinge buvo vieni, kitame – kiti. Kiti nebuvo tuose mitinguose dėl vienų ar kitų priežasčių, bet jie stebi per transliacijas, jie palaiko ir jie priima kiekvieną žodį, kuris sakomas tų protestuotojų atžvilgiu, sau asmeniškai, net jeigu jie ten ir nebuvo. Jie mato tuos protestuotojus kaip nuomonės, kuri yra tarsi negirdima valdžioje, reiškėjus“, – tikino politologė Ainė Ramonaitė.
„Negalima teigti, kad čia yra viso labo tik saujelė. Noriu priminti, kad pirmuosiuose Sąjūdžio mitinguose irgi buvo tik mažytė grupelė žmonių. Antras dalykas, apeliuojama į tai, kad prie mitingų plakasi iš tikrųjų neaiškus gaivalas. Ir taip jau yra, kai visuomenė sujuda iš apačios, tai kyla ir tai, kas vadinama dumblu“, – tikino filosofas V. Radžvilas.
Reikšti nepasitenkinimą valdžia – normalus demokratijos procesas, tačiau tai daryti per valstybines šventes yra naujas ir daug ką neraminantis reiškinys.
„Man Vasario 16-oji yra šventė, tai aš norėčiau, kad oponuojantys vienas kitam konkuruotų kas geriau, gražiau, įtaigiau tą šventę surengs, o pasibarti ir pasirėkauti mes galime ir kitą dieną, tam laiko per metus tikrai užteks“, – teigė psichologas Gediminas Navaitis.
„Problema, kad jie net nelaukia demokratinių rinkimų, jie eina į gatves ir sako, kad jūs turite atsistatydinti, mes turime viską padaryti jėga, jie ima persekioti Seimo narius ir panašiai. Man asmeniškai tai atrodo pavojinga, nes mes turime ginti ne valdžią, bet valstybę. Mes turime ginti valstybinius institutus, demokratinius rinkimus“, – tikino S. Malinauskas.
Visą reportažą žiūrėkite vaizdo siužete, esančiame straipsnio pradžioje.
Laidą „Karštai su tv3.lt“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį 19:30 per TV3 televiziją.
VISĄ LAIDĄ PAMATYKITE ČIA:
