Plačiau apie šią situaciją domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.
Planuoja nušvilpti Vytautą Landsbergį
Artėjant valstybės atkūrimo dienai daugeliui besipiktinančių valdžia parūpo Signatarų namų balkonas, mat ir vėl norima nušvilpti valdžią, konkrečiai – Atkuriamojo Seimo pirmininką Vytautą Landsbergį.
„Vieni eis pažiūrėti į Landsbergį, kiti eis pašvilpti, kiti gal atsuks nugaras. Pažiūrėsim, kaip žmonės reaguoja į mūsų dvasinį lyderį“, – kalbėjo Seimo narys Petras Gražulis.
„Ir Paleckio laiškuose yra pasakyta: balkonėlį išlaisvinsime, ultimatumas Vytautui Landsbergiui iki Vasario 16-osios nebesirodyti niekur, pasišalinti iš Lietuvos viešosios erdvės ir bus Lietuvoje smagu“, – teigė Seimo narys Eugenijus Gentvilas.
„Man garbė, jeigu reikia prieš mane švilpti. Tegul eina, ką aš jiems galiu pasakyti, tai gal jiems yra būdas išsikrauti“, – teigė Vytautas Landsbergis.
Politikos marginalai ir protestuotojai reikalauja sulaužyti tradiciją ir nebeleisti Vytautui Landsbergiui kalbėti signatarų namų balkonėlyje, o jei kalbės – nušvilpti už tai, kad jis švilpiančius per Sausio 13-ąją pavadino jedinstvininkais.
„Ten yra signatarų balkonėlis, ar jau privatizavo Landsbergis tą signatarų balkonėlį ir jau ten jis jo yra? Kaip suprasti? Jeigu jis gali, tai ir mes galim“, – piktinosi P. Gražulis.
„Gal nereikėjo taip palyginti, bet tegul jie patys į save pasižiūri... Nežinau, ar man reikia ant kelių atsiklaupti? Aš manau, kad gal ir jie turėtų atsiprašyti? Bet tai čia jų pačių reikalas, ar jie nesusimąstė, kad gal ir jiems reiktų atsiprašyti. Gal ten buvo ir tų žuvusių artimieji atėję, kurie norėjo pagerbti jų atminimą, o ten švilpimas, staugimas, patyčios“, – tikino V. Landsbergis.
Kaltę turi prisiimti ir valdžia
Tačiau problemos slypi ne švilpime, rėkime ar atsiprašymuose. Politologai ir visuomenės veikėjai pastebi, kad tai, jog turime smarkiai susipriešinusią visuomenę, kaltę turi prisiimti valdžia.
„Ką dabar daryti su šituo reiškiniu, kai jie ateina ir švilpia ir tu negali jų išgrūsti, tai čia yra labai liūdna. Aš nežinau, ką daryti. Turbūt reikia laukti kol nusileis garas ir aš manau, kad Vyriausybė per mažai komunikuoja. Jiems gal atrodo, kad jie pakankamai komunikuoja, bet to yra per maža“, – tikino TV laidų vedėjas Algis Ramanauskas.
„Aš manau, kad dažnai iš valdžios yra tam tikros lyg baimės, lyg nemokėjimo, lyg nežinojimo, kaip čia kalbėtis, nes juk tikrai nedrąsu ten eiti į minią ir šnekėti ir pas mus nėra tų retorinių įgūdžių, kai kitose šalyse ten politikai pripratę eiti ir stoti ant bačkos šnekėti ir kalbas varinėti“, – teigė politologė Ainė Ramonaitė.
Dabartiniai valdantieji esą padarė vieną didelę klaidą – nėjo į žmones, kada reikėjo, ir su jais nesikalbėjo, o tik nurodinėjo, ką jiems reikia daryti ir kaip gyventi.
„Mūsų dabartinė valdžia yra labai jaunatviška ir mažai to patyrimo iš tikrųjų. Tų žmonių dalis tikrai yra ir gabių, ir besimokančių, kaip su žmonėmis bendrauti ir bėda ta, kad tą pasitikėjimą bus atgauti sunku“, – tikino A. Ramonaitė.
Visuomenė gyvena ribotos informacijos burbuluose
Nesulaukusi valdžios dėmesio protestuojanti Lietuvos dalis ėmė piktintis ir klausyti tų, kurie juos išklauso, ir gyventi taip vadinamuose burbuluose – ribotos informacijos srauto pasaulėliuose.
„Čia yra bėda, su kurią susiduria visas civilizuotas pasaulis. Tai paprastai ją apibrėžiant, senės gavo prieigą prie kokybiško brodbendinio interneto ir, kas baisiausia, išmoko juo naudotis. Tai visos tos senės buriasi į burbulus ir konsoliduojasi, o anksčiau to nebuvo. Čia yra bėda“, – teigė A. Ramanauskas.
Žmonių valdžios nusivylimo proveržiais naudojasi ir propagandos meistrai, kurių ant pykčio žaizdos beriama melo druska dar labiau kelia nepasitenkinimo temperatūrą.
„Gauna ištisai melagingą informaciją, o melaginga informacija yra tiesa pramaišoma su melu ir tai yra pati pavojingiausia melo forma, tai yra Janutienės arkliukas, ir jie užpyksta. Ir tu paklausk jo, ko jis pyksti ant to Landsbergio tiek senelio, tiek anūko, jis sakys, kad jie išvogė, o ką jie išvogė? Jis nesugebės to paaiškinti. Tų žmonių tarpe yra ir normalių žmonių, kuriuos reikia išganyti“, – aiškino A. Ramanauskas.
Dialogas yra būtinas
Politikos ekspertai ragina imtis priemonių ir keisti požiūrį į protestuojančius žmones, pradedant jų išklausymu ir abipusiu dialogu.
„Galėtų Vyriausybė ir kūrybiškumą kažkokį. Kažką sugalvoti naujo ir tuo būdu parodyti, kad taip, mums rūpi, mes klausomės, mes žinom, mes norim su jumis bendrauti ir tikrai žmonės ateitų į, pavyzdžiui, tokius susitikimus, jei jie vyktų kažkur provincijoje ir panašiai“, – teigė A. Ramonaitė.
„Bet kai tu ateini ir ten staugianti minia su kartuvėmis, tai atleiskite, aš nežadu eiti... Kai esi kviečiamas ir paskui esi keikiamas, kodėl, suski, tu mūsų bijai ir neini pasikalbėti“, – sakė E. Gentvilas.
Abejojantiems kontakto užmezgimu politikams patariama imtis visiškai netradicinių bendravimo būdų ir ieškoti dialogo net ir su tais, su kuriais kalbėtis atrodo beprasmiška.
„Verta, visada verta yra kalbėti ir tą reikia filmuoti ir tie žmonės, kurie pyksta ant politikų, tegul jie pamato, kaip jų brolija nekalba ir švilpia, o kai kurie ir kalba, ir nešvilpia, ir klauso. Čia vėl gi – komunikacijos klausimas. Kalbėtis visada reikia, net jeigu rėkia. Aišku, jeigu ten tu išeini ir matai kriminaliniais snukiais tavęs tiesiai klausia: ar tu apdraudei ten sveikatą? Na, tai čia yra pavojinga“, – aiškino A. Ramanauskas.
Protestai – ne tik Lietuvoje
Pykčiai, reikalavimai keisti jautrius sprendimus ir versti valdžias skamba ne tik Lietuvoje. Tai reiškinys, su kuriuo pastaruoju metu susiduria daugelis demokratinių valstybių.
„Pas mus dar nėra ttokių siaubingų atvejų, kai ten daužomi automobiliai, padegami ir panašiai. Pas mus buvo tos riašės, taip, vasarą prie Seimo, bet mes dar ne tokie barbarai“, – įsitikinęs A. Ramanauskas.
„Ne kiekvienas mitingas būna kultūringas, mes pripratę, aišku, prie tų Sąjūdžio mitingų, bet pažiūrėkim į Prancūziją ar kitur, tai ten tie mitingai vyksta 100 kartų dramatiškiau ir niekas nedaro iš to didelės problemos“
Kai valdžia nesikalba su protestuojančia liaudimi, ji nusivilia, pyksta ir tampa atskira dalimi. Politologai tikina, kad nesuprasti ar į paraštes nustumti žmonės tada dažniau eina į šešėlį, nebemoka mokesčių, nebebalsuoja rinkimuose ir tampa priešiškų jėgų ir populistų propagandos taikiniu.
Visą reportažą žiūrėkite vaizdo siužete, esančiame straipsnio pradžioje.
Laidą „Karštai su tv3.lt“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį 19:30 per TV3 televiziją.
VISĄ LAIDĄ PAMATYKITE ČIA:
