Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.
Vilnietis Artūr Senkevič, išgirdęs pastaruoju metu vis garsiau skambančius raginimus pradėti riboti rusų kalbos mokymą lietuviškose mokyklose, neteko amo. Jo šeimai rusų kalba – pagrindinė šnekamoji.
„Mes gyvename šitoje šalyje ir čia rusakalbių daug. Jeigu mes žinosime tik lietuvių kalbą, tai mes nesusibendrausime. Gramatika, tai dar dar, bet susikalbėti tai reikia rusų kalbos“, – kalbėjo vyras.
Artūr nelabai supranta, kodėl jo du vaikai, kurie šiuo metu yra pradinukai nuo penktos klasės negalėtų mokytis rusų kalbos? Juk kalbos mokymasis – tai viso labo edukacija ir žinios.
„Be abejo, kad reikalinga kalba ir vaikams. Ir mes bendraujam, ir vaikai bendrauja. Vaikas lanko lietuvių mokyklą ir pusė klasės yra rusakalbiai“, – sakė Artūr.
Bet mūsų švietimo vadovai ir žymūs visuomenės veikėjai rusų kalbos mokyme įžvelgia tik tuščią daugumos vaikų laiko švaistymą, nes tai kalba, kuri daugeliui esą yra nereikalinga.
„Rusų kalbos reikėjo atsisakyti prieš 30 metų ir atisakyti 100 procentų. Nežinau nė vienos rimtos priežasties, kodėl 75 procentai Lietuvos vaikų turi būti mokomi rusų kalbos“, – teigė Nepriklausomybės Akto signataras Rimvydas Valatka.
Lietuvoje apie 70 procentų mokyklinio amžiaus vaikų mokosi rusų, kaip antrosios užsienio kalbos, o tai beveik 15 tūkstančių mokinių. Tuo tarpu kitoms kalboms skiriamas labai mažas dėmesys. Todėl šią nusistovėjusią sistemą svarstoma keisti ir rusų kalbą pamažu eliminuoti iš lietuviškų mokyklų.
„Turime plėsti kitų užsienio kalbų pasirinkimą. Mes turime sudaryti sąlygas Europos Sąjungos kalbų pasirinkimui ir tą darysime“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Bet noras palaipsniui atsisakyti rusų kalbos gali būti įgyvendinamas ne taip jau greitai ir ne taip paprastai, nes daugelyje šalies mokyklų yra didžiulis trūkumas kitų užsienio kalbų mokytojų. Yra ir kita problema. Lietuviškose mokyklose mokiniai kone priverstinai turi rinktis rusų kalbą, kaip antrą užsienio kalbą, nes jie neturi galimybės pasirinkti kitos.
„Vienintelis atsakymas, kurį aš randu, yra inercija. Mūsų politikos elito ir didžiosios dalies visuomenės inercija, susijusi su tuo, kad oi, kaip baisu yra nukirpti bambagyslę vis dar siejančią su okupantu, kuris daugiau nei 200 metų trypė Lietuvos žemę, išžudė gyvą galybę žmonių, atmetė Lietuvą ekonomiškai, kultūriškai, politiškai daugybę metų atgal“, – kalbėjo R. Valatka.
Tačiau yra manančių, kad keisti dabar esančią tvarką ir drausti mokyti rusų kalbos lietuviškose ugdymo įstaigose yra neprotinga, nes rusų kalba – tai mūsų kaimynų kalba, o žinoti kaimyno kalbą yra vieni pliusai.
„Tai yra durnystė. Jeigu tu nori priešą pažinti, tai mokėk jo kalbą. Nu kas per kvailybės? Masinė psichozė ir ura patriotizmas – štai, kur yra baisios nelaimės, kurios užtemdo protą“, – piktinosi Nepriklausomybės Akto signataras Vytenis Povilas Andriukaitis.
„Rusijos ekonomika yra atsilikusi, mokslas – beviltiškas, technologijos atsilikusios, literatūra, su keliom išimtim, yra prasta. Tai klausimas – dėl ko mūsų vaikai turi mokytis rusiškai, o ne švediškai, lenkiškai, vokiškai?“, – savo argumentus pateikė R. Valatka.
Mūsų kaimynai latviai nusprendė su rusų kalba pasielgti dar griežčiau. Jau nuo kito rugsėjo bus pradėtas mažinti tautinių mažumų, tame tarpe ir rusakalbių mokyklų, skaičius, o visose ugdymo įstaigose turės būti mokoma tik latvių kalba. Tai esą vienintelis būdas užtikrinti kitakalbių integraciją. Panašūs procesai pradėti ir Estijoje, kur iki 2035 metų visose mokyklose bus mokoma tik estiškai.
„Agituokite mane kriterijais, kodėl mums tai reikia daryti, o ne nurodykite pavyzdžius. Durnių yra visose tautose. Kodėl reikia būtinai pasakyti, kad ten daro. Tai jie tegul daro kvailai. Tai reiškia, kad mes turime kopijuoti?“, – kaimynų sprendimais abejojo V. Andriukaitis.
Politikų galvose yra minčių netolimoje ateityje žengti latvių ir estų keliu, nes rusų kalba dabartiniam Rusijos režimui yra kaip priemonė ir įrankis pradėti naujas agresijas ir karus prieš savo kaimynus.
„Pirmiausia, matykime visą rusiško pasaulio koncepciją, kuria remiasi Putinas. Tai kultūra, kalba sudaro labai svarbų to rusiško pasaulio koncepcijos dalį, gal net vieną iš esminių. Jis dažnai kalba apie tai, kad Rusija baigiasi ten, kur baigiasi rusų kalba. Tai turėkime galvoje, kad nepasibelstų kažkada ginant rusakalbių teisių. Manau, kad kalbos nuo politikos taip lengvai neatsiesi. Tą reikia labai rimtai vertinti“, – kalbėjo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Bet ar Lietuva gali atsisakyti tautinių mažumų mokyklų? Nes tai reikštų, kad tektų uždaryti ne tik rusų, bet ir lenkų mokyklas, o tada greičiausiai kiltų tarptautinis politinis skandalas. O uždarius vien rusiškas mokyklas, Lietuva gali būti apkaltinta diskriminacija tautiniu pagrindu.
„Tai kaip tada užtikrinsime lygių galimybių principą? Kuo blogesni yra kitų gimnazijų ar mokyklų mokiniai? Kokios tada jų teisės? Manau, kad rinktis turi vaikai“, – sakė Vilniaus Sofijos Kovalevskajos progimnazijos direktorė Galina Kirilova.
„Aš, kaip dėstytojas, dirbdamas universitetuose ir sutikdamas studentus, kurie baigė geras lenkų ir rusų gimnazijas, galiu pasakyti, kad jie lietuviškai rašo kartais netgi geriau ir įdomiau nei lietuviai gimtąją kalba. Tai man atrodo, kad šitoje vietoje tegul palieka kaip buvę“, – kalbėjo R. Valatka.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
VISĄ LAIDĄ ŽIŪRĖKITE ČIA:
Laidą „Karštai su tv3.lt“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį 20:00 per TV3 televiziją.
Straipsnis parengtas pagal TV3 televizijos laidą „Karštai su tv3.lt“.
Tai sunaikinkite visus kas gimėme prie komunizmo
Tame tarpe ir lansbergiu klaną
Nes kalba - nėra priešas. Tai komunikacinė priemonė.
