Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.
Kristijonas Ražickas – studentas, tačiau savaitgalius jis skiria tarnybai Krašto apsaugos savanorių pajėgose. Prieš tapdamas savanoriu, iškart po mokyklos, jis savo noru nuėjo į kariuomenę.
„Nuo pat vaikystės žaisdavau su kareivėliais, visą laiką atrodė, kad kario profesija yra kažkas unikalaus. Visą laiką norėjau juo būti“, – sakė jaunuolis.
Tačiau ne visi taip veržiasi atlikti karinę tarnybą kaip Kristijonas. Kai kurie įsitikinę – 9 mėnesiai kariuomenėje gali vos ne sugriauti gyvenimus.
„Turiu artimoje aplinkoje asmenų, kur žmogus baigia mokslus, bando statyti savo gyvenimą, tai viską stabdyti 9 mėnesiams gali būti ganėtinai pavojinga ateities atžvilgiu“, – žurnalistams sakė sutiktas vilnietis.
Daugėja jaunuolių, kurie tiesiog nenori atlikti pareigos Tėvynei. Pavyzdžiui, pernai tarnybos taip ir nepradėjo 274 tam tinkami jaunuoliai. Tai yra beveik dešimt kartų daugiau nei prieš 5 metus. Nenorinčiųjų tarnauti nebaido net baudos, siekiančios iki puspenkto šimto eurų.
„Deja, baudų, paskirtų per praeitus metus, skaičius yra ženklus – virš 14 tūkstančių. Kai kuriems baudos buvo skirtos po du kartus, kai kuriems užteko vienos“, – kalbėjo Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos viršininkas Arūnas Balčiūnas.
Pernai pusantro šimto jaunuolių, gavę net po dvi baudas, tarnauti atsisakė – už tai jiems taikyta baudžiamoji atsakomybė. Tie, kurie turi teistumą, į kariuomenę nebešaukiami. Šauktinių mažėja ir dėl to, kad vis daugiau jų neįveikia sveikatos barjero – pernai dėl ligų nuo tarnybos buvo atleista daugiau nei pusė pakviestųjų.
„Šaukiamo amžiaus jaunuolių skaičius nedidėja, jis metai iš metų mažėja. Į tą situaciją reikia reaguoti labai nuosekliai ir gana greitai, nes ateityje, jei nieko nedarysime, tiesiog bus nemenka duobė“, – kalbėjo krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Reaguoti į situaciją ministras nusprendė mažindamas tarnybos laiką 3 mėnesiais – iki pusmečio. Pusė 6 mėnesius tarnybą atlikusių šauktinių būtų priskirti rezervui, kita pusė dar 3 mėnesius tęstų tarnybą savanoriškai ir už tai gautų kario algą. Tuomet per metus apmokyti pavyktų ne beveik 4 tūkstančius, kaip dabar, o 5 tūkstančius jaunuolių.
„Šaukimo sistemos pertvarka turi didinti mūsų aktyvų rezervą, didinti žmonių, ateinančių į profesinę karo tarnybą, skaičių, nes ginkluotės ir sudėtingesnės įrangos daugėja, tad reikia ir daugiau karių. Be abejo, tai didins pačių šauktinių skaičių“, – aiškino ministras.
„Tą reikėjo daryti nuo nepriklausomybės atkūrimo dienos, kadangi suprantame, kad gyvenam šalia kaimyno, kuris nemato mūsų kaip nepriklausomų ir laisvų“, – pokyčiams pritarė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Trumpinti tarnybos laiką siūloma ne iš gero gyvenimo – reikia parengti kuo didesnį karių rezervą. Bet padidinti patalpų mokymams ir instruktorių skaičių reikia ir laiko, ir pinigų. Jau kilo ir vieši pasvarstymai – ar siekiant kiekybės nenukentės kokybė? Vos pusmetį pasimokęs šauktinis negaus, pavyzdžiui, ryšininko, kulkosvaidininko, granatsvaidininko ar kitos karinės specialybės.
„Norisi, kad tas rezervas būtų paruoštas taip, kad jis galėtų nebūti patrankų mėsa, ką mes matome, kaip teroristinė Rusija elgiasi su pašauktais jaunais žmonėmis. Tas rezervas turi būti paruoštas, o ar 6 mėnesių tam pakanka – labai abejočiau“, – sakė Seimo narys Saulius Skvernelis.
Ekspertai sako, kad dabar pertvarka kariuomenėje sukeltų chaosą.
„Vietoj to, kad tarnautų 9 mėnesius, reikės kas pusę metų priiminėti ir atleidinėti šauktinius. Bus sutrikdyta kariuomenės veikla. Tai nėra ypač gerai šiandienės situacijos akivaizdoje“, – kalbėjo atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis.
Negana to, siekiant didinti rezervistų skaičių, laikinai sumažėtų karių skaičius kariuomenėje.
„Tuo pačiu metu bus 2500 vietoje 3800. Tai reiškia, kad mūsų reguliasiosios pajėgos sumažėja 1300“, – skaičiavo karininkas.
Vis dėlto, pasipylus ekspertų kritikai nuspręsta su tarnybos trumpinimu neskubėti – viską išdiskutuoti ir pateikti įstatymo projektus Seimui apsispręsti. Krašto gynybai ketinama rengti ir civilius. Kad jie labai svarbūs pagalbininkai kariams parodė karas Ukrainoje.
„Okupuotose teritorijose rusai įnikę į alkoholį. Tai buvo atvejų, kai alkoholį tiesiog užnuodydavo, rusai išvirsdavo. Pyragėliai, maistas buvo atneštas irgi užnuodytas“, – pasakojo L. Kasčiūnas.
Neįkainojama kare ir civilių pranešama informacija, kur ir kokios priešo pajėgos juda, svarbi pagalba kariams maistu – tai tik keli pavyzdžiai, kaip žmonės gali padėti užpuolus priešui. O ką tiksliai gali daryti – ketinama rengti specialius kursus. Kas juos rengs, dar svarstoma. Tačiau tikslas aiškus – kad jį išklausytų 200-300 tūkstančių žmonių.
„Mūsų šalis nėra didelė tiek žmonėmis, tiek teritorija, kad kažkur kažkas liktų saugus. Tai šalies gynyba turi būti visų interesas ir noras“, – tvirtino Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas Linas Kubilius.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
VISĄ LAIDĄ ŽIŪRĖKITE ČIA:
Laidą „Karštai su tv3.lt“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį 20:00 per TV3 televiziją.
Straipsnis parengtas pagal TV3 televizijos laidą „Karštai su tv3.lt“.
