• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Apklausos rodo, kad lietuviai iki šiol tinkamai nežino, ką reikėtų daryti, jei šalį pradėtų atakuoti priešiškai nusiteikusių valstybių pajėgos. Nerimą kelia ir slėptuvių trūkumas. Dalis ekspertų kaltina valstybę neveiklumu ir ragina už tai atsakingą Vidaus reikalų ministeriją pasidomėti Ukrainos patirtimi.

Apklausos rodo, kad lietuviai iki šiol tinkamai nežino, ką reikėtų daryti, jei šalį pradėtų atakuoti priešiškai nusiteikusių valstybių pajėgos. Nerimą kelia ir slėptuvių trūkumas. Dalis ekspertų kaltina valstybę neveiklumu ir ragina už tai atsakingą Vidaus reikalų ministeriją pasidomėti Ukrainos patirtimi.

REKLAMA

Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.

Dviem Liudmiloms – mamai ir dukrai – iš rusų užpultos Ukrainos teko bėgti pačioje karo pradžioje. Išvykimui nebuvo iš anksto pasiruošusios, tad iš namų išbėgo tuščiomis.

„Dokumentai, vaikas, šuo, mama, visa šeima ir daugiau nieko“, – vardijo iš Vinicos atvykusi moteris.

Liubov iš Charkivo dar mėnesį slapstėsi nuo bombardavimų, bet paskui ir ji išvažiavo. Vėlgi – be nieko.

„Spėjau paimti vaikus ir dokumentus. Viskas. Viskas kas liko – tai užgyvenama“, – žurnalistams sakė ukrainietė.

REKLAMA
REKLAMA

Nors praėjo beveik metai nuo karo Ukrainoje pradžios, dauguma lietuvių neturi išvykimo krepšių ir apskritai nežino, kaip tektų elgtis įvykus kokiai nors ekstremaliai situacijai.

REKLAMA

„Deja, reikia prisipažinti, kad nėra. Aš pats jau kaip krepšelis, metų pakankamai turiu, džiaugiuosi, kad pats save nešu“, – šmaikštavo gatvėje sutiktas vilnietis.

„Kol kas neturiu, bet po pastarųjų metų įvykių toks dalykas visai reikalingas. Atsarga gėdos nedaro“, – žurnalistams sakė kitas praeivis.

Pagal naujausią apklausą tik 9 procentai gyventojų tikrai žino, kaip elgtis ištikus ekstremaliai situacijai, 41 procentas mano, kad žino, o likę 50 procentų, arba kas antras lietuvis – nežino. O nežinojimas atsitikus pavojui gali kainuoti ir gyvybę.

REKLAMA
REKLAMA

„Civilinei saugai kaip sričiai, kaip mūsų Vidaus reikalų ministerijos sričiai tas dėmesys buvo ilgus metus nepatenkintas ir to dėmesio trūko, funkcija buvo tarsi užmiršta“, – sakė vidaus reikalų viceminstras Vitalijus Dmitrijevas.

Praėjus beveik metams po karo Ukrainoje pradžios valdžia atsitokėjo – imasi šviesti žmones.

„Nusprendėme, kad reikia informacinės kampanijos, kad tas procentas žinančių, kaip elgtis vienoje ar kitoje ekstremalioje situacijoje, – ar tai būtų oro pavojus, ar Astravo atominės elektrinės degimas, kai reikia įjungti vieną ar kitą ekstremalios situacijos planą – norime tą žinomumą tikrai gerinti“, – kalbėjo viceministras.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kodėl susigriebta žmones informuoti būtent dabar, stebina kai kuriuos Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narius.

„Nežinau, kas nutiko, ką Bilotaitė čia sugalvojo, gal kažkokių lėšų gavo ir nežino, kaip įsisavinti. Bereikalingas nerimas, nes žmonėms kils klausimų, kam tai daryti, gal mes kažko nežinome, gal kažką slepiame“, – kampanijos nauda abejojo Dainius Gaižauskas.

REKLAMA

„Kažkokio aktualaus pavojaus šiandien nematome. Mes matome tai kaip ilgalaikį procesą ir tai ilgainiui pasidarys visiška norma“, – aiškino V. Dmitrijevas.

Beveik pusės milijono eurų informacinė kampanija – ne vienintelis darbas, kurio karui Ukrainoje besitęsiant imasi Vidaus reikalų ministerija.

„Priedangų skaičių fiksuojame, inventorizuojame, žymime pastatus, kurie tinkami tam“, – vardino viceministras.

REKLAMA

Tačiau aiškėja, kad pavojaus atveju priedangų užtektų maždaug pusei milijono žmonių – kas penktam gyventojui. O kolektyvinės saugos statinių, kuriuose prieglobsčio ieškantiems žmonėms būtų tiekiamas maistas, vanduo, drabužiai ir medikų pagalba, pakaktų mažiau nei pusei Lietuvos gyventojų.

Yra ir slėptuvių, bet jos skirtos valdžios atstovams, ugniagesiams, medikams, energetikams. Taigi, esant tokiai situacijai gali būti kaip patarlėje: „skęstančiųjų gelbėjimas – pačių skęstančiųjų reikalas“. Tad nevertėtų numoti ranka į raginimą kiekvienuose namuose turėti išgyvenimo krepšį.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Be šilumos mes neišgyvensime. Jei sušalsime – nepadės nei vanduo, nei maistas. Todėl šilti rūbai, patogūs batai, jei reikės eiti bekele yra būtini“, – būtinus daiktus įvardijo PAGD civilinės saugos skyriaus viršininkas Donatas Gurevičius.

Išgyvenimo krepšyje be drabužių pamainos turi būti vanduo, būtiniausi vaistai, konservai, radijo imtuvas, degtukai, dujinė viryklė, žibintuvėlis ir kiti būtiniausi dalykai. Kokie jie – galima sužinoti svetainėje LT72.lt

REKLAMA

„Turime ne tik išgirsti, ne tik suprasti, bet ir pasiruošti. Tai jei žinome, kad reikia tokio išvykimo krepšio, kad mums trūksta tokių daiktų, kad mes turime apkalbėti su šeima – padarykime tai. Veikime, nes nelaimės atveju mes paprasčiausiai galime neturėti laiko ir nebūsim tam pasirengę“, – patarė D. Gurevičius.

Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.

VISĄ LAIDĄ ŽIŪRĖKITE ČIA:

Laidą „Karštai su tv3.lt“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį 20:00 per TV3 televiziją.

Straipsnis parengtas pagal TV3 televizijos laidą „Karštai su tv3.lt“.

reikia ivardinti , i kuria puse bėgti
Karo atveju, imi AUKSINI SAUKSTA ir ziebk KONERVU-PEDOFILAMS i kakta !!!
gali žinoti, jei joks gyventojas negavęs informacinio rašto su taisyklėmis, kaip elgtis tokiu atveju?
Ne visi kariuomenėje ar organuose dirbę...
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų