kariuomenė

Lietuvoje penktadienį pradedamos tarptautinės karinės pratybos „Geležinis vilkas 2024-1“, pranešė Lietuvos kariuomenė. Beveik dvi savaites truksiančiuose mokymuose Gaižiūnų ir Kazlų Rūdos poligonuose bei Kauno, Jonavos, Kaišiadorių ir Prienų rajonuose dalyvaus daugiau kaip 3 700 karių ir per 500 karinės technikos vienetų.

Institucijoms derinant galimas kandidatūras Lietuvos kariuomenės vado postui užimti, premjerė Ingrida Šimonytė akcentuoja, kad iš potencialių kandidatų tikimasi tarptautinio darbo patirties, nusiteikimo stiprinti šalies atgrasymo įrankius, diegti visuotinį gynybos principą bei būti gerbiamam kolegų. „Ką svarbu, mano supratimu, būsimam kariuomenės vadui turėti – tarptautinio darbo patirtį ir pagarbą bendruomenėje, nes tai labai svarbu esamomis aplinkybėmis.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) praneša, kad trečiadienį Lietuvos kariuomenės autoparką pasiekė dar viena naujų karinės paskirties visureigių partija. Pirmoji visureigių „Mercedes-Benz“ G 350 d. partija kariuomenės autoparką pasiekė praėjusių metų lapkritį, dabar yra gauta likusi jų dalis. Ministerijos teigimu, su šie automobiliai bus naudojami beveik visuose Lietuvos kariuomenės kariniuose vienetuose. Su jais kariai vykdys taikos meto užduotis, užnugario logistines ir kitas operacijas.

Šeštadienį Jonavoje sustabdyta neblaivi vairavusi karė. Kaip pranešė Policijos departamentas, šeštadienį, apie 16 val. 50 min., Ukmergės ir Basanavičiaus gatvių sankryžoje sustabdytas automobilis „Nissan Qashqai“. Jį ne tarnybos metu vairavo neuniformuota neblaivi (0, 83 prom.) Lietuvos kariuomenės karė. 1989 metais gimusiai moteriai surašytas administracinių nusižengimų protokolas dėl vairavimo išgėrus.

Lietuvos kariuomenei pristatytos „Bolide“ raketos, skirtos švediškai artimojo nuotolio oro gynybos sistemai. Kaip penktadienį informavo Krašto apsaugos ministerija, bendra šios amunicijos vertė – 15 mln. eurų. „Bolide“ tipo raketos skirtos artimojo nuotolio priešlėktuvinei sistemai RBS-70, ministerijos teigimu, jos padės užtikrinti efektyvesnį oro gynybos užduočių vykdymą.

Itin dosnūs valstybės biudžeto pildytojai – jaunuoliai, vengiantys privalomosios karinės tarnybos. Vien pernai jie sumokėjo daugiau kaip milijoną eurų baudų! Kol vieni nuo privalomosios karo prievolės bando išsisukti įrodinėdami, kad turi kažkokių fizinių ar psichologinių negalavimų, kiti, atsisakantys atlikti pareigą Tėvynei, tiesiog mieliau moka baudas, bet tarnauti neina.

Šią savaitę Lietuvos kariuomenei perduota nauja partija JAV gaminamų vidutinio nuotolio prieštankinei raketų paleidimo sistemos „Javelin“ raketų. Gautos partijos vertė maždaug 16,6 mln. JAV dolerių. Kaip skelbia Krašto apsaugos ministerija, raketomis stiprinant Lietuvos kariuomenės pajėgumus, bus aprūpinti Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų padaliniai.

Naktį Vilniuje ir Kaune vyko kariuomenės pratybos, kokių dar nebuvo – inscenizuota komendanto valanda. Pasirinktose vietose kariai savanoriai per naktį budėjo prie strateginių objektų, kartu su Šaulių sąjunga ir policija keliose vietose įrengė patikros postus. Inscenizuoti ir kelių diversantais apsimetusių pratybų dalyvių sulaikymai. O patikrinimų metu policininkams Vilniuje įkliuvo ir BMW vairuotojas su narkotikais, kuriuos laikė užsukęs stiklainyje.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) teikia Vyriausybei principinės kariuomenės struktūros pakeitimus, siekiant joje sukurti naujus vienetus – pėstininkų diviziją, tankų batalioną. Principinės kariuomenės struktūros ir karių ribinių skaičių įstatymo pakeitimo projektas numato, kad pėstininkų divizija bus plėtojama steigiant naujus arba stiprinant esamus Lietuvos kariuomenės karinius vienetus.

Nuo Viduržemio iki Baltijos jūrų vyksta NATO padidinto budrumo operacija „Neptūno kirtis 2024“ (angl. Neptune Strike), kurioje dalyvaujančios laivų grupės su povandeniniais laivais bei orlaiviais teikia paramą Lietuvos kariams, dalyvaujantiems pratybose „Perkūno griausmas 2024”, pranešė Lietuvos kariuomenė. Kaip teigiama pranešime spaudai, jūroje, sausumoje ir ore vykstančioje atgrasymo operacijoje, kuriai vadovauja NATO jūrų smogiamųjų ir paramos pajėgų štabas (angl.

Lietuvoje prasideda rezervo karių mokymai. Juose dalyvauja apie 2,5 tūkstančio lietuvių, jie įsijungs į didžiausias šalyje karių pratybas „Perkūno griausmas“. Iš viso šaukimai išsiųsti 10-čiai tūkstančių, tačiau dalis vyrų turės tik sutikslinti duomenis. Atvykusieji į mokymus nuteikę rimtai atlikti pareigą tėvynei, o štai vengiantiems prievolės – gresia baudos. Į Jonavos pašonėje Gaižiūnų poligone įrengtą mobilų punktą atvyko rezervo kariai.

Trečiadienį šalyje prasideda piliečių, norinčių prisidėti prie valstybės gynybos ir įgyti karinių įgūdžių, registracija į taikos meto komendantinius vienetus. Kaip pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM), visų specialybių ir išsilavinimo žmonės, norintys pasirengti krašto gynybai ir įgyti bazinių karinių žinių, iki rugpjūčio 31 dienos gali registruotis užpildę anketą interneto puslapyje karys.lt arba artimiausiame Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos (KPKT) padalinyje.

Švedijos parlamento komisija penktadienį rekomendavo imtis veiksmų šalies ginkluotosioms pajėgoms stiprinti ir iki 2030 metų papildyti šalies gynybos biudžetą 52,8 mlrd. kronų (4,9 mlrd. JAV dolerių). Tai leistų padidinti išlaidas iki 2,6 proc. BVP, taip viršijant NATO nustatytą dviejų procentų tikslą.

Jau tradicija tapusios „Šuns dienos Lietuvos kariuomenėje“ minėjime Gedimino štabo batalijone šiemet lietaus neišsigąsta. Kariai galėjo pasidžiaugti savo augintiniais darbe ir karo policijos šunimis, rodžiusiais renginio dalyviams, kaip vyksta narkotikų ar sprogmenų paieška.  Trečiadienį visuose Lietuvos kariuomenės vienetuose kariai ir darbuotojai gali atsivesti savo keturkojus draugus į darbą ir tarnybines užduotis atlikti kartu.  Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn.

Seimas antradienį specialiu nutarimu leido atvykti iki 10 tūkst. kitų valstybių karių į birželį vyksiančias tarptautines pratybas „Baltijos operacija 2024“. Už nutarimą balsavo 119 Seimo nariai, du parlamentarai susilaikė. Projektą Seimui praėjusią savaitę pateikęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas teigė, kad pagal galiojančius įstatymus, jei į pratybas šalies teritorijoje atvykstančių karių ir civilinio personalo skaičius yra didesnis nei 1,6 tūkst.

Lietuvos kariuomenė teigia, kad krašto apsaugos ministro Lauryno Kasčiūno siūlymai stiprinti oro gynybą bei etapais didinti tankų pajėgas atitinka Valstybės gynimo taryboje (VGT) priimtus sprendimus. „Krašto apsaugos ministro Lauryno Kasčiūno siūlymas palaipsniui steigti tankų vienetą ir stiprinti oro gynybą atitinka anksčiau priimtus Valstybės gynimo tarybos sprendimus“, – rašoma Lietuvos kariuomenės Eltai pateiktame atsakyme.

Lietuvos valdžia keičia planą dėl naujų tankų pirkimo – anksčiau už maždaug 2 milijardus eurų planavo kurti batalioną, kurį sudarytų iki 50-ies vokiškų tankų „Leopard“. Bet pasikeitus ministrui ant stalo jau kitas planas. Pirksime keliolika tankų, o už likusius pinigus įsigysime ir oro gynybos sistemų. Vis tik bloga žinia ta, kad pinigų nei naujiems tankams, nei naujoms oro gynybos sistemoms nėra.

Vyriausybė ir vokiečių karo pramonės milžinas „Rheinmetall“ parašais įtvirtino planus Lietuvoje statyti artilerijos sviedinių gamyklą. Tai neeilinis įvykis Lietuvai, ypač turint omenyje, kad pasaulyje šiuo metu ypač trūksta amunicijos, kuri bus gaminama Lietuvoje. Svarbu ir tai, kad pagaminti sviediniai atiteks ir Lietuvos kariuomenei. Pati gamykla turi iškilti Radviliškio rajone, Baisogalos pašonėje. Tiesa, ten gyvenančių žmonių nuomonės dėl tokių investicijų skirtingos.

Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys su Italijos kolega Giuseppe Cavo Dragone aptarė galimą šios šalies įsitraukimą į Baltijos šalių rotacinę oro gynybą. „Italai turi plačių interesų, kurie apima ir mūsų regioną, todėl NATO oro gynybos rotacinis modelis mums suteikia galimybę bendradarbiavimą su Italija pakelti į dar aukštesnį lygmenį. Su admirolu G. C. Dragone sutarėme, kad vystysime šią diskusiją ir sieksime karinių sprendimų“, – po susitikimo sakė generolas.

Pasitikėjimo Lietuvos kariuomene lygis auga, tačiau visuomenei vis dar trūksta informacijos apie tai, kaip reikėtų elgtis iškilus pavojui. Kokią paramą Lietuvos kariuomenei galėtų suteikti visuomenė bei dėl kokių priežasčių jaunimas renkasi atlikti būtinąją tarnybą dalinasi generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas. Pagal Krašto apsaugos ministerijos pateiktus visuomenės apklausų reitingus net 80 proc. visuomenės išreiškia pasitikėjimą Lietuvos kariuomene.

Dar vienai šešerių metų kadencijai perrinktas Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė apie tolesnį kariuomenės ir saugumo institucijų stiprinimą. „Žinoma, šiandien – ir ypač šiandien – ypatingai svarbu stiprinti Rusijos valstybės gynybinius pajėgumus ir saugumą“, – antradienį susitikime su parlamento frakcijų vadovais sakė V. Putinas, kurį cituoja valstybinė naujienų agentūra TASS. Jis Rusijos užpultą Ukrainą vėl vaizdavo kaip agresorę ir pareiškė, jog rusų tauta nesileis įbauginama.

Europai akivaizdžiai trūksta karių, o siekiant spręsti šią problemą, kai kurios šalys tarnauti nori kviesti ne vien vyrus, bet ir moteris. Šiuo metu sprendžiama problema, kad reikia ne tiek verbuoti naujus karius, kiek įtikinti esamus karius nepasitraukti. Portalas „Politico“ skelbia, jog šią savaitę Prancūzijos ginkluotųjų pajėgų ministras Sébastien Lecornu pristatė talentų išlaikymo planą, kuriuo siekiama paskatinti kariškius likti tarnyboje.

Kad Lietuva galėtų geriau apsiginti ir vykdytų tarptautinius įsipareigojimus dėl krašto gynybos, papildomai kasmet reikia šimtų milijonų eurų. Tačiau šiuo metu valstybės mastu pinigų surenkama mažiau nei jų išleidžiama, o trūkstama suma pasiskolinama. Mažinti valstybės išlaidas vargiai įmanoma – kai kurių viešųjų paslaugų finansavimas Lietuvoje ir taip bene mažiausias tarp ES šalių.

Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) susitikęs su aukščiausiu Jungtinių Amerikos Valstijų kariniu pareigūnu Charlesu Q. Brownu Jr.  aptarė šalių karinius ryšius, gynybos planus. Kaip pranešė Lietuvos kariuomenė, dvišalio susitikimo Pentagone metu taip pat aptarti Lietuvos ir JAV kolektyvinės gynybos klausimai, planai, nepertraukiamo JAV karių ir karinių pajėgumų buvimo Lietuvoje tęstinumas.

Kanados ginkluotosios pajėgos negali greitai reaguoti į saugumo iššūkius dėl kritinio personalo ir įrangos stygiaus. Kaip rašo „Ukrinform“, tai pranešė televizijos kanalas „CBC News“, remdamasis Kanados gynybos ministerijos vidaus ataskaita. Pažymima, kad maždaug pusė visos Kanados ginkluotųjų pajėgų technikos ir įrangos yra „neprieinama arba netinkama naudoti“. Karinių oro pajėgų kovinė parengtis yra prasčiausia – 55 proc.

Seimas po pateikimo pritarė Aviacijos įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) naudojamus bepiločius orlaivius priskirti Lietuvos kariuomenei. Už šią iniciatyvą balsavo 110 Seimo narių, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė 10 parlamentarų. Pasak pataisų iniciatoriaus Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Lauryno Kasčiūno, tai sudarytų sąlygas LŠS turimus droninius pajėgumus geriau integruoti į krašto apsaugos sistemą.

Neįgyvendinama svajonė, fantazija – tai tik dvi frazės, kurios pasigirsta, kai tik iškyla Europos ar Europos Sąjungos kariuomenės idėja. Tačiau po Rusijos invazijos į Ukrainą pasidarė aišku – reikia stiprinti karinius pajėgumus.

Vykdant Lietuvos kariuomenės modernizaciją ir stiprinant logistinius kariuomenės pajėgumus, Gynybos resursų agentūra prie Krašto apsaugos ministerijos iš Prancūzijos gamintojų „Renault Truck SAS“ perka 5 t. krovininius sunkvežimius „Renault D“. Perkami sunkvežimiai bus skirti Lietuvos kariuomenės aprūpinimo ir mokymo užduotims vykdyti. Dalis perkamų šių transporto priemonių bus skirta Ukrainai, kaip viena iš sudedamųjų Lietuvos vadovaujamos išminavimo koalicijos priemonių.

Lenkijos šiaurės vakaruose esančiame kariuomenės mokymų poligone karinei vikšrinei mašinai pervažiavus du lenkų karius, vienas jų žuvo, o kitas buvo sunkiai sužeistas, pranešė pareigūnai. Nelaimė įvyko antradienį Sausumos pajėgų mokymo centre Pamario Dravske, sakė karo policijos majoras Tomaszas Zygmuntas. Anot jo, sužeistas karys buvo išvežtas į ligoninę pavojingos gyvybei būklės. Pareigūnai teigė, kad incidentas nesusijęs su Lenkijoje vykstančiomis NATO pratybomis.

Lietuvos kariuomenei rengiantis pratyboms „Perkūno griausmas 2024“, šaukimus atlikti tarnybą gaus per 10 tūkst. aktyviojo rezervo karių, tačiau realiai į karinius vienetus atnaujinti įgūdžių atvyks maždaug ketvirtadalis – apie 2,5 tūkst. karių. Kaip antradienį pranešė Lietuvos kariuomenė, balandį–gegužę vyksiančios pratybos bus didžiausios nuo Nepriklausomybės atgavimo.

Trečiadienį Kėdainių rajone vyks Lietuvos kariuomenės karių lauko taktikos pratybos, informavo savivaldybė. Pasak Kėdainių rajono savivaldybės, pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ NATO Priešakinių pajėgų kovinės grupės kariai vykdys žygį pėsčiomis ir sustos, atlikdami vietovės analizę. Pratybų metu bus laikomasi gamtos apsaugos taisyklių, transporto priemonės judės tik keliais, pirotechnika ir imitacija pratybose nebus naudojama. Civilių kasdienė veikla nebus trikdoma, pažymima pranešime.

Pirmadienį Dubravos miške vyks karių pratybos, pranešė Kauno rajono savivaldybė. Pasak savivaldybės, pirmadienį nuo 8 iki 12 valandos Dubravos miške pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono kariai vykdys taktines užduotis, skirtas individualiems įgūdžiams formuoti. Pratybose, kuriose bus naudojami spalvoti dūminiai užtaisai, dalyvaus iki 30 karių be ginklų. Jų metu bus laikomasi gamtos apsaugos taisyklių, transporto priemonės judės tik keliais.

Reaguodamas į Lietuvos kariuomenės raminimus, kad „karo šiandieną nebus“, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis akcentuoja, kad svarbiausia atsakyti į klausimą, kaip šalis ruošiasi galimai grėsmei ateityje. „Turbūt apie poryt ir yra pagrindiniai klausimai, kuriuos ir aš keliu. Kad atsispiriant nuo situacijos Ukrainos fronte, kurios jau pusę metų, ko gero, negalima pavadinti gerėjančia ar bent jau stabilia, yra nepalanki Ukrainai. Ir tas nepalankumas yra ne dėl ukrainiečių kaltės.

Lietuvos kariuomenės kūrėjai savanoriai, turintys Laisvės gynėjo Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriaus pareigūno teisinį statusą, kritikuoja krašto apsaugos sistemos vadovų sprendimus. Pasak jų, didelį susirūpinimą kelia tai, kad tiek Lietuvos kariuomenės, tiek Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vadovybė ignoruoja NATO ekspertų siūlymus ir gynybos prioritetus.

Vakarų ekspertams ir politikams prognozuojant, kad Moldovai ir Baltijos šalims gresia tapti kitu Rusijos taikiniu – Lietuvos kariuomenės reakcija. „Karo šiandien nebus“, tačiau ruoštis jam būtina, „kad nebūtų nei rytoj, nei poryt“, teigia kariuomenė.

Nerimą keliančios gyventojų nuotaikos – tik 2 iš 10 apklaustų gyventojų sutiktų mokėti didesnius mokesčius dėl savo saugumo. Kol valdžia svarsto, iš kur paimti daugiau pinigų kariuomenei stiprinti, aišku viena – pinigai iš niekur neatsiras, tad reikės didinti mokesčius. Tik kol kas dar nežinia, kam ir kokius. Ukrainoje siautėjantys ir mirtį nešantys okupantai nė negalvoja sustoti, karas įsiliepsnojo ir tarp „Hamas“ teroristų bei Izraelio.

Kauno rajone pirmadienį prasideda iki penktadienio vyksiančios lauko taktinės pratybos civilinėje teritorijoje. Jose bendrai dalyvaus 250 Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karių ir kunigaikščio Vaidoto pėstininkų bataliono kariūnų. Kariškiai informuoja, kad Kauno mieste, Griškabūdžio kelyje 6 bei Pravieniškėse bus vykdomi sprogdinimo darbai, todėl aplinkinėse vietovėse gali būti girdimi sprogimų garsai.

Šeštadienį Vilniuje, prie partizano generolo Jono Žemaičio paminklo, priesaiką davė rekordinis skaičius Jaunesniųjų karininkų vadų mokymų (JKVM) klausytojų. Vidurdienį vykusioje ceremonijoje šalia Krašto apsaugos ministerijos prisiekė 103 aukštųjų mokyklų studentai ir absolventai. Šventėje dalyvavęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sveikino kariūnus ir dėkojo jaunuoliams už ryžtą bei patriotiškumą.

Prieš kelias dešimtis Klaipėdoje buvo įkurtas vienas slapčiausių Lietuvos kariuomenės padalinių – koviniai narai. Sužinokite, kaip šie kariai treniruodavosi ir kokią ekipuotę naudodavo. Vienas slapčiausių mūsų kariuomenės padalinių – koviniai narai. Archyviniuose kadruose galima pamatyti, kaip jie 1997-siais delfinų apsuptyje treniruojasi delfinariume.

Kokias pamokas išmokome iš karo Ukrainoje? Kaip pasiruošėme ir ką pakeitėme savo gynyboje klausiame Gynybos štabo viršininko generolo majoro Mindaugo Steponavičiaus. Ką mūsų kariuomenė pasimokė iš dvejus metus trunkančio karo Ukrainoje? Galvočiau apie kelis esminius dalykus. Visų ginklų sistemų jungtinumas – niekur nedingusi praktika ir teorija, kurią mes mokinamės.

Dėl sveikatos būklės netinkamiems šauktiniams turėtų būti sudaryta galimybė atlikti kitas funkcijas, sako valdančiųjų „laisviečių“ atstovas, Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas. „Aš manau, kad alternatyvioje karo tarnyboje ar net ir toje pačioje karo tarnyboje, tačiau kituose daliniuose ar už IT, ar už dronus atsakingą, tikrai įmanoma rasti vietos visiems, kad mūsų pasipriešinimas, kariuomenės atgrasymas duotų maksimalų efektą“, – trečiadienį Žinių radijui kalbėjo V. Mitalas.

Prancūzijos gynybos ministras Sebastienas Lecornu paragino būti budresniems prieš galimą Rusijos sabotažą ir kibernetines atakas prieš šalies ginkluotąsias pajėgas, sakoma antradienį naujienų agentūros AFP gautoje vidinėje pažymoje. „Prancūzijos ir Ukrainos saugumo susitarimo pasirašymas gali paskatinti Rusiją sustiprinti šias operacijas, kad padidintų savo įtaką, pakenktų mūsų veiksmų patikimumui ir susilpnintų mūsų nacionalinę sanglaudą“, – sakoma joje.

Kokios karo Ukrainoje pamokos? Ar kariuomenė pasirengusi visuotiniam šaukimui? Ko reikia labiau – tankų ar dronų? Į šiuos klausimus atsako Lietuvos kariuomenės sausumos pajėgų vadas, brigados generolas Artūras Radvilas.

Lietuvos kariuomenė vasario 3-ąją fiksavo įtartiną prisijungimą prie kariuomenės nuotolinio mokymosi informacinės sistemos ILIAS naudotojo paskyros, antradienį pranešė LRT. „Dėl šios priežasties išjungti 3 Kertinio valstybės telekomunikacijų centro serveriai, talpinantys ILIAS mokymų sistemą.

Vasario 13 – 23 dienomis Gaižiūnų poligone bei Jonavos ir Kėdainių rajonuose vyks Pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo pėstininkų bataliono kuopos lygmens vertinamosios lauko taktikos pratybos „Aršus Vilkas 24/1“. Pirmąją mokymų savaitę Gaižiūnų poligone padaliniai vykdys skyriaus lygmens kovinio šaudymo pratybas, kurių metu padaliniai taktiškai judėdami vietovėje su pėstininkų kovos mašinomis „Vilkas“ bei sąveikaudami tarpusavyje šaudys į stacionar...

Nauja savaitė laidoje „TOP 3“ – kupina įvykių. Visame pasaulyje šurmulį sukėlęs Ukrainos kariuomenės vado pakeitimas priminė, kad Lietuva vidurvasarį taip pat turės apsispręsti dėl savojo – ką rinksimės? Kokiais Užgavėnių tradicijose esančiais mitais naudojasi mūsų politikai ir kaip tai gali jiems atsiliepti? Galiausiai, kas apkartino „Žalgirio“ pergalę prieš „Crvena Zvezda“? Visa tai – jau šį pirmadienio vakarą per TV3. Šią vasarą Lietuvos laukia dar vienas svarbus sprendimas – teks apsispręst...

Netoliese vykstant Rusijos ir Ukrainos karui grėsmės baiminasi ir lietuviai: ar saugu laikyti pinigus sąskaitose, ar nebus sunaikintas namas, už kurį toliau reikės mokėti paskolą ir t. t. Vienas iš nuogąstavimų yra ir viso kito kilnojamo bei nekilnojamo turto paėmimas, nes taip iš tiesų gali nutikti.

Buvęs kariuomenės vadas, konservatorius Arvydas Pocius siūlo karo tarnybos vengiantiems asmenims, simuliuojantiems psichikos ligas, neišduoti nei vairuotojo pažymėjimo, nei leidimo ginklui. „Kai ateina jaunuolis, kurio sveikatos byloje nėra jokių įrašų, kad jis anksčiau turėjo psichikos sutrikimų, ir staiga, kaip kandidatas būti pašauktas atlikti pradinę privalomąją karo tarnybą, pradeda simuliuoti, imituoti – reikėtų peržiūrėti karo medicinos tarnybos komisijai nuostatus.

Gajana penktadienį pareiškė susirūpinimą dėl padidėjusio Venesuelos karinio buvimo netoli ginčijamo naftos turtingo Esekvibo regiono sienų, vienai amerikiečių ekspertų grupei prieš tai pranešus apie ginklų ir karių judėjimą arčiau sienos. Venesuela jau kurį laiką pretenduoja į Gajanos administruojamą Esekvibą, tačiau sugriežtino savo retoriką, kai jos kaimynė pradėjo išduoti leidimus naftos bendrovėms vykdyti veiklą šioje teritorijoje.