Karybos ekspertas Darius Antanaitis tv3.lt teigia, kad palyginus su kitomis Europos Sąjungos ir NATO valstybių kariuomenėmis, Lietuvos kariuomenė vis dar yra „kūdikio būsenoje“, kadangi ji pradėjo vystytis tik prieš 30 metų, todėl neabejotina, kad pasitempti Lietuvai reikia visose karybos srityse.
Tam antrina ir atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis, kuris pabrėžia, kad kariuomenės vystymas reikalauja daug laiko, tačiau nuo šio tūkstantmečio pradžios buvo priimta daug sprendimų, kada į kariuomenę nebuvo investuojama, o tai atsiliepia ir dabar.
„Mes kaip valstybė praradome daug laiko nuo 2004 metų, į tai neinvestavome pakankamai. Kartais mūsų kariuomenės biudžetas apskritai nesiekdavo nei 1 proc. BVP. <...> Tai mes nuo 2004 iki 2014 metų praradome daug gražaus laiko ir dabar bandome pasivyti tai, ką praradome. Bet dabar yra gerai tai, kad nuo 2014 m. atsigavo šiek tiek požiūris į valstybės gynybą, šauktinių kariuomenė buvo atstatyta“, – kalba atsargos pulkininkas.
Prioritetas teikiamas sausumos pajėgoms
V. Malinionis tvirtina, kad vienas pagrindinių tikslų, kuriuos turėtų užsibrėžti vykdyti valstybė – tai aktyviojo rezervo karių mokymai, šių procesų greitinimas bei reikalingos ginkluotės ir technikos aprūpinimas.
„Reikia užtikrinti, kad būtų užpildyti reguliarūs vienetai su reikalinga ginkluote ir technika, to dar irgi nėra turbūt iki galo padaryta ir net ir skyrus pinigų negalima to pakankamai greitai padaryti dėl to, kad ginklai nėra kaip kriaušės parduotuvėje, kad nueini ir nusiperki nuo lentynos. Turi užsakyti, turi laukti, kol pagamins, poreikiai dabar karo akivaizdoje yra milžiniški“, – sako V. Malinionis.
Tiesa, pasak D. Antanaičio, šiuo metu Lietuvoje daugiausiai prioriteto skiriama vystant sausumos pajėgas, tačiau jis pabrėžia, kad vėliau lygiagrečiai reikėtų vystyti ir kitus pajėgumus.
„Kariuomenės vystymas apima kelias dedamąsias – sausumos pajėgos, oro dėmuo, jūrinės dėmuo, kibernetinis dėmuo ir kiti“, – aiškina pašnekovas.
„Mes dabar apibrėžiame, kad mums labai svarbu išvystyti diviziją. Divizija yra apie 17 tūkst. žmonių su įvairiomis priemonėmis. Tačiau divizija apima ne tik tankus, pėstininkų kovos mašinas, artilerijas ar raketines sistemas. Diviziją apima šturmo lėktuvai, atakos sraigtasparniai ir kitokia aviaciją. Todėl po sausumos elemento yra būtina vystyti šiuos elementus“, – prideda jis.
Be to, ne ką mažiau svarbu gerai išvystyti ir žvalgybą, kuri, D. Antanaičio manymu yra kertinė karybos sritis.
„Be žvalgybos, mes galime vystyti ką norime, visa tai bus niekinis dalykas. Žvalgyba yra visa ko pagrindas, nes žinojimas yra jėga. Tai apima ir atvirų šaltinių žvalgybą, žmogiškąją žvalgybą ir labai svarbi yra palydovinė žvalgyba. Nes jeigu tu turi labai stiprią kariuomenę, bet nežinai kas darosi už tvoros, tai tą stiprią kariuomenę sunaikinti galima ją netikėtai užpuolus“, – pasakoja D. Antanaitis.
Geras pavyzdys – kaimynai lenkai
Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, 2024 m. Lietuva šalies gynybai skyrė 2442,6 milijonus eurų arba 3,22 proc. viso valstybės biudžeto, o nuo 2023 m. asignavimai gynybai išaugo 352,8 milijonais eurų.
Buvęs krašto apsaugos ministras konservatorius Laurynas Kasčiūnas džiaugėsi, kad per aštuonerius su puse mėnesio trukusią kadenciją pavyko gynybos finansavimą pakelti nuo 2,77 proc. iki 3,2 proc. BVP.
„Išėjome į 3 proc. lygą – istorines aukštumas, kuriose mes nebuvome. Šitame kontekste gal tai neatrodo kažkokios didelės aukštumos, bet tarptautinėje erdvėje tai yra kita lyga“, – tvirtino jis.
O dabartinė Krašto apsaugos ministrė socialdemokratė Dovilė Šakalienė tikina, kad Lietuvos gynybos finansavimas bus ne mažesnis nei 3,5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).
„Kas jau yra akivaizdu, <...> tie skaičiai tikrai nebus nei 3, nei 3,5 proc. Todėl nustatėme, kad 3,5 proc. yra grindys“, – gruodžio 10 d. Vilniaus užsienio ir saugumo politikos konferencijoje kalbėjo D. Šakalienė.
Be to, prieš kelias dienas Premjeras Gintautas Paluckas teigė, kad patvirtiname kitų metų valstybės biudžete 800 mln. eurų padidinus skolinimosi limitą šalies gynybos poreikiams, krašto apsaugos finansavimo dalis sieks 3,91 proc. BVP.
„„Yra 3,5 proc. nuo BVP biudžete ir 800 mln. eurų papildomas skolinimosi limitas, jeigu tikrai turėsime ką įsigyti. Tai yra, eilė pasislinks, galėsime daryti kažkokius išankstinius mokėjimus tam, kad išspręstume klausimus, kuriuos kelia Valstybės gynybos taryba ir prezidentas – diviziją suformuoti iki 2030 m., apginkluoti ją tinkamai. Šie tikslai iškelti ir į juos žiūrime labai rimtai“, – pažymėjo G. Paluckas.
V. Malinionis pabrėžia, kad reikia ir toliau tikslingai didinti gynybos biudžetą bei šiame aspekte rodyti pavyzdį vakarų valstybėms. Atsargos pulkininkas taip pat prideda, kad Lietuva, didindama gynybos biudžetą taip pat turėtų mėginti lygiuotis ir imti pavyzdį iš kaimyninės Lenkijos.
„Mūsų abejingumas savo saugumui irgi jų (Vakarų – tv3.lt) nenuteikia teigiamai, jie tada žiūri ir sako, žiūrėkit, jeigu valstybės, esančios paribyje su Rusija nesistengia labai gintis, gal čia tokio pavojaus labai didelio nėra. <...> Yra kalbama apie 3,5 proc. BVP skyrimą gynybai, aš manau, kad tai teisinga, bet galbūt mums ir daugiau reikėtų, reikėtų lygiuotis su Lenkija (gynybai skiria 4 proc. BVP – tv3.lt), kuri yra lyderis gynybos finansavime. Į tai mums reikia žiūrėti rimtai, nes Europa dabar yra labai pavojinga vieta ir būti europiečiu yra pavojingiausia nuo 1945 metų“, – pabrėžia V. Malinionis.
Visuomenė turi pereiti prie karinio mąstymo
V. Malinionis atkreipia dėmesį, kad valstybės gynyba taip pat turėtų būti svarbi ne tik kariuomenei, bet ir visai visuomenei.
Tai yra svarbu dėl to, kad, anot atsargos pulkininko, karas vyksta ne tik karo lauke, bet ir diplomatiniuose, informaciniuose, ekonominiuose, kibernetiniuose ir politiniuose laukuose.
„Mūsų visuomenė ir lyderiai turi pereiti prie „millitary mindset“ (karinio mąstymo – tv3.lt). Tai reiškia, kad karinis mąstymas turi atsirasti visur, net ir versle. Jeigu tu galvoji vystyti kokį nors verslą, irgi turi galvoti apie valstybės saugumą, jeigu priimi kokius nors politinius sprendimus, jeigu pakvieti kokius nors rusų propagandistus dainuot pas save į Vilnių, tai irgi yra nepasirengimas ir nesupratimas, kad pas mus yra kariaujama“, – teigia atsargos pulkininkas.
Tačiau, V. Malinionio teigimu, Lietuvos visuomenė vis dar nesupranta, jog šiuo metu vyksta karas, o tai kelia tik didesnį pavojų Lietuvai.
„Jei Rusija pasieks mums nenaudingą taiką, o mums nenaudinga taika reiškia, kad Rusija, padidinusi savo biudžetą dar trečdaliu 2025-2027 metams, toliau tokiu pat tempu vystys savo ginklavimąsi. Ir po 2-4 metų tikrai bus dar didesnis karas ir jis apims ne tik Ukrainą, bet ir daug daugiau ir mes, aišku, būsime pirmos valstybės, kurios tai patirsime“, – perspėja V. Malinionis.
Todėl, pašnekovas pabrėžia, kad artėjančiais metais taip pat labai svarbu, kad tinkamai ruošiama būtų ne tik kariuomenė, bet ir visuomenė – dažniau rengiamos civilinės saugos, evakuacijos pratybos, įrengiamos priedangos bei slėptuvės, kadangi šie dalykai, anot atsargos pulkininko, kol kas yra vystomi „vėžlio greičiu“.
Be to, jis pabrėžia, kad tam, jog visuomenė tinkamai suprastų kylančią grėsmę, reikia, kad lyderių vaidmens imtųsi ir šalies vadovai.
„Mums reikia fokusuotis į savo visuomenės mobilizavimą, kad visuomenė suprastų, kad valstybės gynyba yra ne vien kariuomenės reikalas ir kad reikia rengti paraleliai visuomenę, ne tik kariuomenę. O kariuomenei reikia turėti ambicingesnius tikslus, kad būtų pasiekti tie pajėgumai, kurie yra minimaliai būtini, jeigu prasidėtų karas. Vienas iš tokių kriterijų yra, kad mes turime gebėti kaip valstybė gintis vieni, be sąjungininkų paramos ne mažiau kaip 2 savaites“, – akcentuoja V. Malinionis.
Investicijos reikalingos ir infrastruktūrai bei naujausioms technologijoms
V. Malinionis palaiko ir visuotinio šaukimo idėją. Tiesa, atsargos pulkininkas pabrėžia, kad, jei planuojama, kad Lietuvoje būtų įvestas visuotinis šaukimas, taip pat reikia galvoti ir kaip paruošti bei parengti rezervo karius.
„Nereikia užmiršti, kad jeigu mes didiname šauktinių apimtis, tai vėlgi reikalinga papildoma infrastruktūra. Klausimas, ar jos yra pakankamai ar mes turime pakankamai instruktorių?“, – pastebi atsargos pulkininkas.
D. Antanaitis taip pat atkreipia dėmesį, kad šiuolaikinėje karyboje vis labiau yra fokusuojamasi į kariuomenės robotizavimą, automatizavimą, dirbtinio intelekto įdiegimą ir hipergarsinius ginklus.
Kitaip tariant, stengiamasi kuo labiau „išimti“ žmones iš pavojingų karo zonų ir pakeisti juos robotais ar dirbtiniu intelektu.
Visgi, kaip teigia karybos ekspertas, kol kas Lietuvoje renkamasi pirkti jau naudotą techniką, o per mažai investuojama ir į su karyba susijusius mokslinius tyrimus bei išradimus.
„Lietuva skirtingai nuo didesnių valstybių renkasi pirkti ar įsigyti techniką. Ir paprastai ta technika būna įsigyjama tokia, kurią jau naudoja kiti. Mes šiek gal per mažai investuojame į mokslinius tyrimus ir į savo pačių išradimus“, – sako D. Antanaitis.
Visko iš karto padaryti nepavyks
Kiek anksčiau naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min. Su Artūru Anužiu“ buvęs kariuomenės vadas Vytautas Jonas Žukas sakė, kad pirmiausia Lietuvai reikia nusistatyti prioritetus, o ne bandyti viską padaryti iš karto, vienu metu.
„Turi būti aiškūs prioritetai, ką mes norime pasiekti trumpuoju ir ilguoju laikotarpiu, koks yra planas, koks yra sumanymas, koks yra gynybos planas ir kaip jis turi būti nuosekliai finansuojamas. Yra daug dalykų, apie kuriuos mes paskutiniu metu kalbame. Kalbame apie tai, kad turi būti visuotinis šaukimas, kad Vokietijos brigada turi būti dislokuota čia, kalbame apie diviziją, kuri turi būti sukurta, kalbame apie tankų batalioną, kalbame apie daug dalykų, bet viskas turi būti pagrįsta pinigais, ne vien tik populistiniai pasakymais, kad mes dabar darysime viską iš karto, o ką jūs darysite iš karto, nuo ko jūs pradėsite? Ar jūs pradėsite nuo vokiečių brigados, ar pradėsite nuo visuotinio šaukimo?“, – stebėjosi Vytautas Žukas.
Buvęs kariuomenės vadas tikino, kad jis tikrai nėra nusiteikęs prieš siūlomus projektus, tačiau teigia, kad visų iš karto padaryti Lietuvai nepavyks.
„Visuotinis šaukimas yra gerai, ar jūs dabar vokiečių brigadą vystysite, jūs norite, kad čia būtų amerikiečiai, tai amerikiečiams reikia karinį miestelį statyti. Jūs norite pirkti tankus, jūs norite turėti diviziją – visko iš karto padaryti nebus įmanoma, reikia pradėti nuo kažko, kažkas turi būti išdėstyta laike“, – tvirtino Vytautas Žukas.
Buvęs kariuomenės vadas abejojo ar Lietuva suspės pastatyti ir įrengti vokiečiams karinį miestelį.
„Jūs nepastatysite to karinio miestelio, jūs turite pastatyti butus šeimoms, pastatyti ligonines, mokyklas. Ką mes matome, kad užuot turėję tą 10 dienų, priešakinę vadavietę, visas atsargas ir ginkluotę čia Lietuvoje, o personalas čia galėjo atvažiuoti mokytis, dabar turėsime perkelti visas Vokietijos šeimas čia į Lietuvą, pastatyti jiems butus. Kitaip tariant. šimtus milijonų mes turėsime investuoti į infrastruktūrą, į betoną, į karinių dalinių statybą ir perkelti tą visą Vokietijos brigadą su šeimomis, ar to iš tikrųjų reikėjo?“, – klausė Vytautas Žukas.
Generolas leitenantas stebisi Lietuvos aukščiausių politikų blaškymusi ir nesugebėjimu pirmiausia pasirūpinti reguliariąja kariuomene, mat, pasak buvusio kariuomenės vado, mūsų kariams dar daug ko trūksta.
„Ar jūs turite dabar aprūpinę savo kariuomenę, kurią šiuo metu turite? Ar jie viską turi? Ar reguliariai veikianti kariuomenė, kuri rytoj gali susidurti su priešu turi viską, ką reikia? Ar mes pradėsime dabar nuo kareivinių statybos? Gal aprūpinkime dabar kariuomenę, kuri dabar egzistuoja, viską, kad ji turėtų ir atsargas, ir ginkluotę. Trūksta ir atsargų, ir ginkluotės – yra tie planai ir dėl artilerijos įsigijimo, ir dėl dronų įsigijimo, ir dėl šarvuotų pėstininkų kovos mašinų įsigijimo, viskas ne iš karto, vėl nusikelia kelis metus į priekį, bet galbūt prioritetas galėtų būti dabartinės kariuomenės pilnas aprūpinimas, apginklavimas ir atsargų sukaupimas aktyviam rezervui“, – tvirtino Vytautas Žukas.
Buvęs kariuomenės vadas sakė, netikintis, kad politikams pavyks įgyvendinti dabar išsikeltus tikslus. Be to, jis teigė, kad labai svarbu apginkluoti ir aktyvųjį rezervą.
„Aš imčiausi dabar egzistuojančios reguliariosios kariuomenės pilno apginklavimo visomis reikalingomis priemonėmis, visais reikalingais ginklais, sukaupti visas reikalingas atsargas ir taip pat pasiruošti ir sukaupti visas reikalingas atsargas aktyviajam rezervui. Tai šiuo metu kariuomenėje tarnauja apie 20 tūkst. karių, aktyviajame rezerve panašiai, tai mes tą 50 tūkst. karių, kurie dabar stovi pirmose linijoje turime apginkluoti ir aprūpinti, o ne kalbėti apie visuotinį šaukimą, apie tolimesnes perspektyvas. Jeigu jūs kalbate, politikai, kad mes turime 3-4 metus, tai tada ir darykime, aprūpinkime tą, ką konkrečiai turime, kas ne sąrašuose yra, ne kažkur kažkada tarnavę žmonės ir kuriuos mes kažkada galėsime pakviesti iš rezervo, bet aprūpinkime tuos, kurie šiandieną stovi pirmose eilėse, kurie rytoj gali išvažiuoti iš kareivinių“, – teigė Vytautas Žukas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Šitie migrantai sunaikino Vilniaus eismą. Priekabiauna prie moterų ir dukrų.
Karo atveju jie bus peilis į nugarą. Žudys Lietuvius, užiminės strateginius objektus, tieks priešui koordinates apie mūsų kariuomenės buvimo vietą
