kariuomenė

Nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2024 m. sausio 21 d. Ukrainos ginkluotosios pajėgos sunaikino 376 030 rusų okupantų, iš jų 760 – vien per pastarąją parą. Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio sūnaus Šarūno valdoma „Autovici“ Lietuvos kariuomenei už 6,45 mln. eurų pardavė daugiau nei 200 automobilių, praneša LRT. Portalo duomenimis, sutartį su „Vičiūnų grupe“ siejama įmone Krašto apsaugos ministerijai pavaldi agentūra pasirašė jau įsibėgėjus karui Ukrainoje bei Matijošaičių šeimai vieną po kito žeriant nepildomus pažadus baigti veiklą Rusijoje ir netiesiogiai remti karą Ukrainoje.

Lietuvos karininkas komandoras leitenantas Karolis Lileikis penktadienį perėmė Baltijos šalių karinių laivų junginio BALTRON vado pareigas, pranešė Lietuvos kariuomenė. Anksčiau šiam junginiui vadovavo Latvijos karininkas komandoras Janis Auce. „Atsižvelgiant į saugumo situaciją regione, itin svarbu palaikyti glaudžius ryšius su pačia artimiausia mūsų istorine sąjungininke – Latvija. Stiprindami šį dvišalį bendradarbiavimą, mes didiname ir NATO stiprybę“ – pranešime cituojamas K. Lileikis.

Siekiant pagerinti karo prievolininkų administravimą bei aptarnavimo kokybę, ketvirtadienį Ukmergėje oficialiai atidarytas naujas Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos (KPKT) poskyris. Anot Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos direktoriaus Arūno Balčiūno, poskyris atidarytas atsižvelgus į gyventojų pasiskirstymą šalyje, gyventojų lūkesčius bei esamą KPKT padalinių tinklą.

Baltarusijos valstybinė televizija trečiadienį pranešė, kad valdžios institucijos išsiuntė grupę nepilnamečių, neseniai priverstinai atvežtų iš Ukrainos, dalyvauti mokymuose kartu su šalies kariuomene. Kyjivas ir Baltarusijos opozicija teigia, kad Maskvos sąjungininkas Minskas neteisėtai perkelia ukrainiečių vaikus į Baltarusiją. Kritikai teigia, kad tai yra vaikų prorusiškos indoktrinacijos kampanija.

Lietuvos kariuomenė skelbia 2024 m. šauktinių sąrašą. Į jį šiemet įtraukta per 27 tūkst. 18–23 metų jaunuolių. Iš viso šiemet į tarnybą pašaukti planuojama 3845 jaunuolius, dar 210 aukštųjų mokyklų studentų ar absolventų tarnybą galės atlikti Jaunųjų karininkų vadų mokymuose (JKVM), skelbia Lietuvos kariuomenė. Savo vietą sąraše šaukiamo amžiaus vaikinai gali pasitikrinti internetiniame puslapyje sauktiniai.karys.lt.

Baigus statybas Lietuvos kariuomenei perduodami du naujai pastatyti kariniai miesteliai – Rokantiškėse Vilniaus rajone ir Pajūryje Šilalės rajone, netrukus juose apsigyvens šalies kariai, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). „Tai didžiausi per pastaruosius 30 metų krašto apsaugai perduoti įgyvendinti infrastruktūros projektai.

Ketvirtadienį Krašto apsaugos ministerija (KAM) sudarė greičiausiai paskutinį pagal dabartinę tvarką šauktinių sąrašą. Aiškėja, kad į devynis mėnesius trunkančią privalomąją pradinę karo tarnybą bus pakviesti per 3800 asmenų, o pirmųjų šauktinių tarnybos pradžia planuojama vasario pradžioje. Sausio 4 d. sudarytas 2024 m. karo prievolininkų sąrašas, į kurį bus įtraukti konstitucinę pareigą turintys atlikti jaunuoliai.

Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) ketvirtadienį bus sudaromas šių metų karo prievolininkų sąrašas. Planuojama, jog į devynis mėnesius trunkančią nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą bus šaukiama apie 3,8 tūkst. jaunuolių, kaip ir pernai.  Šauktinių sąrašas bus sudaromas nepriklausomų stebėtojų akivaizdoje, atsitiktine tvarka, naudojantis kompiuterių programa.

Honkongo prodemokratinės žiniasklaidos magnatas Jimmy Lai antradienį nepripažino savo kaltės dėl kaltinimų maištu ir sąmokslu daug dėmesio sulaukusiame nacionalinio saugumo teismo procese, kuriame jis gali būti įkalintas iki gyvos galvos. Kaltinimai J. Lai – dabar jau uždaryto populiaraus bulvarinio laikraščio kinų kalba „Apple Daily“ įkūrėjui – yra susiję su laikraščio publikacijomis, kuriose buvo remiami prodemokratiniai protestai ir kritikuojama Pekino vadovybė.

Informacija apie lietuvių vangumą ruošiantis priimti Vokietijos brigadą pateko ir į vokiečių „Der Spiegel” leidinį. Gal krašto apsaugos sistemoje yra manančių, kad jos mums nelabai reikia?  Į šį klausimą laidoje „Dienos komentaras“ atsakymo ieškojo Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Saulius Skvernelis. Ar jums kažkas žinoma apie šią skandalingą istoriją? Neaišku, kiek informacija yra patikima.

Rūpesčiai dėl vokiečių karių brigados Lietuvoje nesibaigia. Vokietijos leidinys „Der Spiegel“ paviešino diplomatinį vokiečių susirašinėjimą – jame nuogąstaujama, kad pačiai Lietuvai vokiečių brigada yra per brangi ir pinigų tam nėra. Esą lietuviai nori, kad net ir namus, mokyklas bei darželius vokiečių karių šeimoms statytų pati Vokietija iš savo piniginės. Mūsų politikai, kaip ir įprasta, reaguoja ramiai – atkerta, kad jokių problemų nėra, pinigų, kiek reikės, tiek ir bus.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) antradienį pranešė siūlanti, kad profesinės tarnybos kariai be atskiro leidimo negalėtų vykti Baltarusiją, Kiniją ir Rusiją. Šios valstybės nurodomos parengtame Vyriausybės nutarimo projekte. KAM gruodžio pradžioje buvo paskelbusi pirminį tokių valstybių sąrašą.

Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis kviečia kitas politines partijas susitarti dėl visuotinio jaunuolių šaukimo į kariuomenę. Nuotaikos Seime šiuo klausimu įvairios – opozicija sako, kad tai priešrinkiminiai žaidimai, skepsio netrūksta ir liberalų bei laisviečių gretose. O premjerė Ingrida Šimonytė atvira – visuotinis šaukimas reiškia ir naujus mokesčius žmonėms. Pernai liepos 15-ąją, Žalgirio mūšio metinių dieną, partijos pasirašė susitarimą dėl gynybos politikos.

Ukraina gali pralaimėti karą prieš Rusiją, jei JAV ir Europos Sąjungos valstybės nustos remti Kyjivą, rašo CNN. Kaip rašoma publikacijoje, apie galimą Ukrainos pralaimėjimą tuo atveju, jeigu karinė parama Kyjivui nebus suteikiama, užsiminė JAV ir Europos pareigūnai. „Kartu su mumis sėkmė nėra garantuota, tačiau be mūsų jiems tikrai nepavyks“, – kalbėjo aukšto rango JAV kariuomenės pareigūnas.

Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad dėl visuotinio šaukimo socialdemokratai apsispręs tik įvertinę pasirengimą jam. „Vertiname esamą situaciją, suprantu, kad visuotinis šaukimas galėtų būti viena atgrasymo žinučių Rusijai. Visuotinį šaukimą turi tik keturios NATO šalys. Dabar mums to reikia – pirmiausia reikia įsiklausyti į žmones, ar žmonės palaiko, ar supranta, kokia situacija, kad turi ateiti ir būti daugiau jaunuolių paruošti krašto gynybai.

Seimas ketvirtadienį planuoja apsispręsti dėl pataisų, kuriomis, be kita to, būtų uždrausta profesinės karo tarnybos kariams ne tarnybos tikslais vykti į pavojų Lietuvos nacionaliniam saugumui keliančias valstybes. Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pakeitimus inicijavo Krašto apsaugos ministerija (KAM). Pagal projektą, valstybes ar teritorijas, į kurias būtų draudžiama keliauti kariams, turėtų patvirtinti Vyriausybė.

Šalčininkų policijos komisariatas jau atlieka ikiteisminį tyrimą dėl vaizdo įraše Rusiją šlovinusio jaunuolio iš Lietuvos. Be to, aiškėja, kas yra asmuo, su vaikinu kalbėjęs vaizdo skambučiu. Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis BNS antradienį patvirtino, kad tyrimas atliekamas dėl grasinimo susidoroti su tam tikra žmonių grupe.

Socialiniame tinkle „Facebook“ išplito įrašas, kuriame vilnietis Genadij Rogač šlovino Rusiją, pritarė Rusijos sukeltam karui Ukrainoje ir menkino Lietuvą. Jaunuolis yra Lietuvos kariuomenės rezerve.

Keturiuose Karinių jūrų pajėgų patruliniuose laivuose įdiegti radarai su oro erdvės stebėjimo funkcija. Kaip pirmadienį pranešė kariuomenė, patruliniuose laivuose „Žemaitis“ (P11), „Dzūkas“ (P12), „Aukštaitis“ (P14) ir „Sėlis“ (P15) įdiegta kompaktiška ir pažangi radarų sistema, skirta trumpo ir vidutinio nuotolio oro ir antvandeninių kontaktų stebėjimui bei taikinių nurodymui laivų ginkluotės sistemoms.

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai buvusį profesinės karo tarnybos karį pripažino dezertyravus iš Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Oro gynybos bataliono. Kaip nurodo teismas, kaltinamajam Kornelijui Budavičiui skirta aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant metams. Minėtą bausmę subendrinus su ankstesniu nuosprendžiu, jam skirta dar ir 2,5 tūkst. eurų  bauda, penktadienį pranešė teismas.

Karo analitikas prognozuoja, kad 2024 m. Ukrainos gynėjai prieš rusų kariuomenę kovos kitaip, rašo UNIAN. Pasak Aleksandro Kovalenko, 2024-ieji „bus naujos kovos taktikos metai“. Tiesa, pasak analitiko, galbūt tam tikri taktiniai veiksmai nebus aiškiai suprantami kitiems asmenims, kadangi jie bus kiek kitokio pobūdžio.

Lietuvos kariai grįžta iš trečiosios tarptautinės Ukrainos karių mokymo misijos „Interflex“ Jungtinėje Karalystėje (JK), iš viso paruošta per 32 tūkst. karių, ketvirtadienį pranešė Lietuvos kariuomenė. Lietuvos kariuomenės instruktoriai per šįmet parengė apie 2,3 tūkst. Ukrainos ginkluotojų pajėgų karių, apie 500 šioje operacijoje.

Nuo pernai rudens Lietuvai priskirtą Vokietijos kariuomenės 41-ąją brigadą keičia 21-oji brigada, trečiadienį pranešė Lietuvos kariuomenė. Rotaciją baigiančius vokiečių karius Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys apdovanojo medaliais „Už tarpusavio paramą“.  „2022-ųjų vasarą Vokietijai nusprendus Lietuvai priskirti Padidinto budrumo brigadą, vos po kelių mėnesių brg. gen. Christiano Nawrato vadovaujami kariai su reikalinga kovos technika jau buvo Lietuvoje.

Kauno tvirtovės fortuose pastarąją savaitę vykdytos kariuomenės pratybos mokantis reaguoti į situacijas, kai gali būti panaudotas cheminis ginklas. Kaip trečiadienį pranešė kariuomenė, Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono cheminės, biologinės, radiologinės ir branduolinės (CBRB) saugos specialistų pratybose XIX amžiuje statyti ir šiuo metu nenaudojami fortai trumpam tapo cheminėmis medžiagomis užteršta teritorija.

Rusijos plataus masto invazija trunka daugiau nei pusantrų metų. Lietuvos ir užsienio politikai, ekspertai vis garsiau kalba, kad Rusija visai netrukus gali atstatyti savo pajėgumus ir būti pasiruošusi aktyviai konfrontacijai su NATO. Lietuva neretai įvardijama kaip pafrontės valstybė. Ir nors žingsniai stiprinant gynybą dedami į priekį, pasigendama aiškaus plano, vieningos vizijos ir mažiau ginčų tarp sprendimų priėmėjų.

Lietuvos kariuomenė šeštadienį pietvakarių Lietuvoje pradės vykdyti savaitės trukmės Sausumos pajėgų informacinių veiksmų specialistų pratybas „Pasitikėjimas 2023“. Kaip pranešė Lietuvos kariuomenė, pratybos vyks Šilutės, Pagėgių, Tauragės, Jurbarko, Šakių rajono savivaldybėse. Kaip skelbiama, pratybos orientuotos į pasirengimą atremti hibridines grėsmes ir treniruoti karius veikti civilinėje aplinkoje.

Kariuomenė įgyvendintų bet kurį politikų pasiūlytą šaukimo modelį, įskaitant visuotinį šaukimą, tačiau tam pasirengti reikėtų laiko ir resursų, sako kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys. „Manau, kad bet koks politikų sprendimas bus įgyvendintas kariuomenės. Kitas dalykas, aišku, tam, kad įgyvendintumėme, reikia turėti resursų, laiko pasirengimui ir, prieš tai, – gero įvertinimo. Klausimas, kokią forma pasirinkti, yra ne kariuomenės klausimas“, – žurnalistams penktadienį teigė generolas.

Lietuvos kariuomenė praneša, kad trečiadienį ir ketvirtadienį Kaune treniruosis kariai.  Mokymai vyks Kauno miesto prieigose, bus organizuojamos infrastruktūros apsaugos pratybos. „Pratybų metu bus naudojama pirotechnika ir garsiniai užtaisai, jos vyks šviesiu ir tamsiu paros metu“, – pranešė kariuomenė. Kaip skelbiama, pratybose dalyvaus iki 100 karių iš skirtingų Lietuvos kariuomenės vienetų.

Kaune trečiadienį ir ketvirtadienį vyks kariuomenės pratybos. Jų metu mieste gali girdėtis sprogimai. „Informuojame, kad lapkričio 29-30 dienomis, Kauno mieste vyks Lietuvos kariuomenės pratybos. Pratybų metu bus naudojama pirotechnika ir garsiniai užtaisai, jos vyks šviesiu ir tamsiu paros metu“, – nurodoma kariuomenės pranešime.

Įteisinti visuotinį šaukimą reikėjo pernai, dabar apie tai diskutuoti vėlu ir neadekvatu saugumo situacijai, sako prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys. „Dėl visuotinio šaukimo mes praradome laiką. Mes galėjome priimti sprendimus jau praėjusiais metais, kaip padarėme 2014 metais atnaujindami šaukimą, ir jau 2015 metų pavasarį surengtas pirmasis šaukimas, kuris rėmėsi vien savanoriškai atėjusiais jaunuoliais“, – pirmadienį LRT televizijai sakė jis.

Lietuvos kariuomenės Karaliaus Mindaugo husarų batalione pirmadienį devynerių mėnesių nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą (NPPKT) pradėjo 270 jaunuolių. Lietuvos kariuomenė nurodo, kad daugiausia į Sausumos pajėgų Pėstininkų brigadai „Geležinis Vilkas“ priklausantį padalinį atvyko jaunuoliai iš Panevėžio ir Šiaulių regionų. Pasak pranešimo, dauguma kario kelią pradedančių jaunuolių į tarnybą užsirašė savo noru arba patekę į šaukimo sąrašus pareiškė norą atlikti tarnybą pirmumo tvarka.

Rusijos plataus masto invazija trunka daugiau, nei pusantrų metų. Lietuvos ir užsienio politikai, ekspertai vis garsiau kalba, kad Rusija visai netrukus gali atstatyti savo pajėgumus ir būti pasiruošusi aktyviai konfrontacijai su NATO. Lietuva neretai įvardijama kaip pafrontės valstybė. Ir nors žingsniai stiprinant gynybą dedami į priekį, pasigendama aiškaus plano, vieningos vizijos ir mažiau ginčų tarp sprendimų priėmėjų.

Lietuvos kariuomenė minėdama 105-ąsias atkūrimo metines Vilniuje šeštadienį surengė įspūdingą karių ir karinės technikos paradą. Konstitucijos prospektu žygiavo daugiau nei 1400 Lietuvos ir sąjungininkų karių, buvo galima išvysti daugiau kaip 100 karinės technikos vienetų. Renginys prasidėjo Lietuvos Respublikos himno giedojimu ir iškilmingu valstybės vėliavos pakėlimu. Vėliau pakeltos ir pagrindinių Lietuvos kariuomenės pagrindinių rūšių vėliavos.

Izraelio kariuomenė penktadienį pranešė, kad pirmieji iš Gazos Ruožo paleisti įkaitai grįžo į Izraelio teritoriją, kur po medicininės apžiūros galės susitikti su šeimomis. „Išlaisvintiems įkaitams Izraelio teritorijoje bus atlikta pirminė medicininė apžiūra“, – sakoma kariuomenės pareiškime ir priduriama, kad į ligonines, kur susitiks su šeimos nariais, juos lydės kariai.

Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys sako, kad šiuo metu Lietuvai tiesioginės karinės grėsmės nėra, užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui perspėjant dėl Rusijos. „Mūsų žvalgai daro tokį perspektyvinį vertimą: esamuoju laikotarpiu grėsmė, vidutinio laikotarpio grėsmė ir ilgojo laikotarpio grėsmė.

Lietuvos kariuomenei ketvirtadienį minint 105-ąsias atkūrimo metines, Kaune ir Šiauliuose vyks minėjimo renginiai.  Kaip pranešė Lietuvos kariuomenė, Kauno įgula organizuoja minėjimą Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje, į kurį atžygiuos kariai iš Šv. Arkangelo Mykolo įgulos bažnyčios. Tradiciškai šios šventės metu bus keliama Vyčio Kryžiaus ordino vėliava ir dedamos gėlės prie Nežinomo kareivio kapo.

Buvęs NATO generolas, dabartinis Čekijos prezidentas Petras Pavelas sako, kad ginkluotės perdavimas Ukrainai yra būtinas, siekiant užsitikrinti sėkmę mūšio lauke. Visgi, pasak jo, šiuo metu karinė paramos tiekimas sulėtėjęs ir nesiekia reikiamo kiekio. Šiuos teiginius P. Pavelas išsakė įvykusio susitikimo metu su šalies ginkluotųjų pajėgų vadovais, rašo UNIAN, remdamasi Čekijos naujienų agentūros pranešimu.

Išlaikant esamą finansavimą gynybai, pilna kariuomenės divizija Lietuvoje galėtų būti sukurta penkeriais metais vėliau, nei dabar planuojama – 2035-aisiais, sako kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys. „Būsiu realistas – su dabartiniu finansavimu 2035 metai. 2035 metais įmanoma, kad pasiektume visišką kovinį pajėgumą, bet aš esu optimistas, kad politikai tikrai supranta reikšmę, kad tą mes turime turėti, tai tas finansavimas padidės“, – laidai „BNS Akiratyje“ sakė generolas.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas savaitgalį dalyvaus Halifakso saugumo forume Kanadoje. Kaip pranešė ministerija, šeštadienį ministras pasisakys vakarinės forumo sesijos „NATO: būtina“ metu.

Kariuomenės sraigtasparnis iš Latvijos į Vilnių trečiadienį atskraidino donoro organus. Kaip pranešė kariuomenė, Karinių oro pajėgų sraigtasparnis Mi-8T pasitelktas Nacionalinio transplantacijos biuro prašymu. Apie 13.20 val. medikų grupė su donoriniais organais sraigtasparniu pasiekė Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikas. Vėliau kariuomenės orlaivis grįžo į postą Kaune, kur toliau tęsia budėjimą.

Rusijai užpuolus Ukrainą, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sulaukia nemažai kritikos, esą ministerija krašto gynyba ir kariuomenės finansavimu rūpinasi per lėtai ir per mažai. Kaip ir kyla klausimų dėl rezervistų rengimo, ginkluotės įsigijimo ar visuotinės karinės tarnybos. Tačiau ministras tvirtina, kad mes per daug nuvertiname savo kariuomenę ir neįvertiname to, ką padarėme. O Rusijai užpuolus Lietuvą, ginti Tėvynę su ginklu reikėtų visiems.

Pasinaudodama kritika kariuomenės vadui generolui Valdemarui Rupšiui dėl buto nuomos iš sūnaus Kremliaus propaganda siekė supriešinti Lietuvą su Ukraina, trečiadienį paskelbė Lietuvos kariuomenė. Pasak pranešimo, tokie priešiškos informacinės operacijos požymiai, pasak kariuomenės, identifikuoti spalio mėnesį.

Vokietijos Gynybos ministerija pirmadienį pranešė apie dviejų kovinių batalionių dislokavimo planus Lietuvoje. Į Lietuvą siunčiamos brigados, kuri vadinsis „Panzerbrigade 42“, pagrindą sudarys du išbandyti Vokietijos kariuomenės koviniai batalionai: 122-asis šarvuotasis pėstininkų batalionas, dislokuotas Oberviechtacho mieste ir 203-iasis šarvuotasis batalionas iš Augustdorfo. Tokį sprendimą priėmė gynybos ministras Borisas Pistorius.

Lietuvos kariuomenė pirmadienį pradeda aktyviąją kibernetinės gynybos pratybų „Gintarinė migla 2023“ (angl. „Amber Mist 2023“), kuriose bus kuriami įvairių kibernetinių incidentų scenarijai, dalį. Situacijų vystymui bus sukurtas „Raudonosios komandos“ incidentų centras, kurio atstovai veiks kaip piktadariai, o Kibernetinių incidentų greito reagavimo komandos („Mėlynoji“ komanda) sieks susidoroti su visais „Raudonųjų“ mestais iššūkiais.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius nori kuo greičiau Baltijos šalyse dislokuoti nuolatinę kovinę brigadą. Kaip skelbia vokiečių leidinys „Der Spiegel“, ministro vadovaujama Gynybos ministerija planuoja dosnias premijas, kad pritrauktų tūkstančius karių. B. Pistorius nori finansinėmis premijomis ir kitomis privilegijomis pritraukti tūkstančius Bundesvero karių nuolatinei tarnybai Lietuvoje.

Per ateinantį dešimtmetį Krašto apsaugos ministerija (KAM) karinėms atsargoms įsigyti planuoja skirti daugiau kaip 3,1 mlrd. eurų. Ministerija penktadienį informavo, kad didžiausia dalis, apie 90 proc. kaupiamų karinių atsargų, sudarys amunicija, o likusi dalis – įvairios inžinerinės priemonės ir sprogstamosios medžiagos.

Visuomenėje vis dažniau prabylant apie tai, kad jaunimas tampa net tik fiziškai, bet ir psichologiškai silpnesnis, specialistais ir įvairiomis specialiomis psichologinėmis programomis apsiginkluoja ir kariuomenė. Ypač po to, kai pastaraisiais metais viena po kitos joje pasipylė savižudybės. Per dvejus metus, veikiausiai dėl asmeninių priežasčių, nusižudė trys kariai, dar dėl vieno mirties aplinkybių vyksta tyrimas.

Virš Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų vyks Lietuvos kariuomenės bei sąjungininkų sraigtasparnių treniruotė, antradienį pranešė kariuomenė. Bendros Lietuvos kariuomenės ir Vokietijos Bundeswehro pratybos, per kurias skraidys sraigtasparniai, vyks spalio 30–lapkričio 19 dienomis. Anot kariuomenės, skrydžiai vyks visoje Lietuvoje, tačiau dažniausiai skrendančius sraigtasparnius galės išvysti ir girdėti Vilniaus, Kauno, Klaipėdos miestų gyventojai, jie bus atliekami žemame aukštyje.