„Todėl nenuostabu, kad 2022 m. 80 proc. apklaustų suomių teigė esantys pasirengę ginti savo šalį. Tais pačiais metais Varšuvos verslumo institutas nustatė, kad 66 proc. lenkų yra pasirengę ginti savo šalį, o daugelis jų šiuo metu savanoriškai dalyvauja baziniuose mokymuose.
Kitų šalių nuo Baltijos iki Juodosios jūros gyventojai išreiškia panašų pasiryžimą ginti savo žemes ir bendrapiliečius nuo Rusijos puolimo“, – rašoma straipsnyje.
Kartu leidinys pažymi, kad vis dar neaišku, ar pakaks karių kovai su Vladimiro Putino pajėgomis. Europos šalys gali turėti daug didesnių problemų dėl mobilizuotų karių nei Ukraina, nes jų „demografinės tendencijos niūrios, o gyventojų skaičius pastaraisiais dešimtmečiais sumažėjo milijonais“.
„Rusijos įsiveržimas į Ukrainą aiškiai parodė, kad technologijos negali pakeisti karių dideliame sausumos kare. Jie turi vairuoti tankus ir būti fronto linijose, tranšėjose, judėti ir prižiūrėti artileriją, valdyti lėktuvus ir dronus, užimti ir išlaikyti teritoriją. Pavyzdžiui, Ukrainai kas mėnesį reikia tūkstančių naujų karių, kad galėtų keisti savo pajėgas, užkirsti kelią tolesnei Rusijos pažangai“, – analizuojama leidinyje.
Emigracijos problema
Be to, komentuodamas sociologų duomenis, leidinys „Foreign Policy“ pabrėžė, kad daugelis piliečių gali palikti savo šalis, kai karo perspektyva tampa reali. Jų migracija į Vakarus bus daug lengvesnė nei tada, kai šios šalys dar nebuvo Europos Sąjungos narės.
Tuo pat metu Vakarų Europa, susidurianti su gyventojų ir darbo jėgos trūkumu, turi paklausą juos priimti.
„Jei neatsižvelgsime į šiuos veiksnius, emigracijos tikimybė verčia abejoti šių šalių gebėjimu saugoti rytines Europos sienas“, – rašoma straipsnyje.
Galimas Rusijos išpuolis prieš Europą
Kaip rašo UNIAN, „Financial Times“ duomenimis, Rusijos puolimo atveju visa Europa gali dislokuoti tik 300 tūkst. karių. Tokiu atveju visos viltys dedamos į Lenkiją ir Jungtines Valstijas. Vokietija turi didžiausią deficitą tarp Europos kariuomenių – šalis turi tik 181 tūkst. tarnaujančių karių.
UNIAN taip pat pranešė, kad NATO ruošiasi galimam sausumos karui su Rusija, kuriame dalyvautų JAV kariai. Aljansas kuria „sausumos koridorius“, kad sąjungininkų pajėgos greičiau pasiektų fronto liniją.
Ukrainai iki metų pabaigos turi pašaukti 200 tūkst. naujų karių
Kareivių trūkumas yra egzistencinė Ukrainos problema. Iki metų pabaigos į kariuomenę turi būti mobilizuota 200 000 žmonių, rašo Vokietijos leidinys „Die Welt“.
Pažymima, kad šalyje išplėsta mobilizacija, o kariuomenė vykdo vyrų patikrinimus net gatvėse. Tokiuose miestuose kaip Kyjivas kai kurie vyresni nei 25 metų vyrai, kurie, nepaisydami nurodymų, neužsiregistravo į kariuomenę ir bijo būti pašaukti, beveik neišeina iš namų.
„Siekiant kompensuoti nuostolius ir suformuoti naujas brigadas, Ukrainai kas ketvirtį reikia mažiausiai 50 000 naujų karių, o iki šių metų pabaigos – iš viso 200 000“, – pabrėžiama leidinyje.
Daugiau apie tai skaitykite: Ukrainai kilo rimta problema – iki metų pabaigos turi pašaukti 200 tūkst. naujų karių
