Už 370 mln. eurų bus nupirkti 27 „Vilkai“. Vienos kaina – beveik 14 milijonų. Krašto apsaugos ministerija aiškina, kad kaina auga dėl to, jog prie dalies mašinų bus pritaisomi vadinamieji „plūgai“, kurie skirti kliūčių šalinimui. Be to, kaina neva išsipūtė ir dėl infliacijos, ir dėl to, jog gamintojai turi daug užsakymų.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Pėstininkų kovos mašinų „Vilkas“ Lietuvos kariuomenė turi 88. Dar viena skirta naujų vairuotojų mokymams.
Pirkimo sutartis pasirašyta dar 2016–aisiais. Tuo metu tai buvo brangiausias Lietuvos pirkinys – už 89 mašinas teko sumokėti 385 milijonus eurų. Tačiau pernai tuometis ministras Anušauskas atskleidė, kad viso „Vilkų“ pajėgumo sukūrimas Lietuvai kainavo net 670 milijonų. Vidutiniškai po 7,5 mln. eurų už vieną mašiną.
Nors dabar paaiškėjo, kad kitame šarvuočių etape geriau rinktis vikšrines mašinas, reikalai su „Vilkais“ dar nebaigti. Krašto apsaugos ministerija pranešė, kad atlieka dar vieną pirkimą. Trūksta 27 „Vilkų“.
„Norint turėti pilną operacinį pajėgumą, tu turi užbaigti 2 „Vilkų“ batalionų formavimą“, – sakė krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
Įrangos kaina ir specifikacijos
Iš 27 būsimų „Vilkų“ 16 bus inžinieriniai, 2 vadavietės mašinos, 1 vairuotojų mokymui skirta mašina ir 8 tokios pačios, kokias jau turime.
„Tos 8, kur yra skyriaus mašinos, jos niekuo nesiskirs. Jos įsigyjamos tokios pačios, o inžinerinės mašinos bus papildomai aprūpintos inžineriniais padargais. Tai inžineriniai volai, plūgai, kliūčių nustūmimo įranga“, – pasakojo Gynybos štabo atstovas Rolandas Putnikas.
„Vilkai“ yra sukurti ant vokiškojo „Boxer“ platformos, jų yra įvairių modifikacijų. Tačiau Krašto apsaugos ministerija sako, kad Lietuvai skirti inžineriniai „Vilkai“ bus projektuojami ir kuriami nuo nulio.
„Tos pačios mašinos, inžinerinė įranga. Gal plūgas, lietuvių kalboje skamba nelabai ypatingai, bet iš tikrųjų tai bus ypatingi plūgai, kuriuos reikia išdirbti, pritaikyti, prie tos PKM tvirtinimo elementus, hidraulinius elementus, važiuoklę, galimai reikės koreguoti, bet čia jau techniniai sprendimai, kurių aš dabar negaliu pakomentuoti“, – teigė R. Putnikas.
Bet naujos mašinos kūrimas gerokai išpūtė kainą. Jeigu jau turimos kainavo vidutiniškai po 7,5 mln. eurų už mašiną, tai dabar suma išauga iki daugiau nei 13,5 mln. už vienetą. Už 27 mašinas teks sumokėti 370 mln. eurų.
„Turėkime galvoje, kad kalbame ir lyginame 2016 metų kainas, kai buvo sudarytas kontraktas dėl 89 „Vilkų“, tai yra 2016 metų kainos. Dabar yra 2024 metai, mes žinom, ką tai reiškia gynybos pramonei. Tiesiog tai yra brangimas natūralus, infliacija, ir visi kiti dalykai“, – pabrėžė krašto apsaugos ministras.
Opozicija abejoja tokiais sprendimais
Opozicijai kyla klausimas, ar teisingai dėliojami naujų pirkimų prioritetai. Pinigų kariuomenės poreikiams vis trūksta, konstatuota, kad jų neužtenka divizijos pajėgumui išvystyti. Todėl tokie pirkimai opozicijai kelia klausimų.
„Tobulėja technika ir galbūt tos komplektuojančios yra papildomos, kurias reikia brangiau mokėti, bet gal ne 2 kartus, ten, daugiau?“ – komentavo partijos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis.
„Ir ta suma virš 300 milijonų, kur tikrai privalo ateiti į komitetą ir pristatyti krašto apsaugos ministras, ką jis nori padaryti. Šiai dienai mes nieko nesuprantame, kas vyksta, ką Laurynas Kasčiūnas planuoja, gal tai ir yra kažkokios logikos, bet ji turi būti paaiškinta ir ar ji tikrai atitinka karinio patarimo įsigijimus, kurie yra suplanuoti iki 2030 metų“, – skeptiškai L. Kasčiūno sprendimus vertino „valstietis“ Dainius Gaižauskas.
Ministras sako, kad tai yra kariškių prašymas nupirkti naujas mašinas, o pirkimas vykdomas per tarptautinę ginkluotės įsigijimų agentūrą. Agentūra šalių vardu derasi su gamintojais, atstovauja ne vieną valstybę.
„Kiekvienam koviniam batalionui „Vilkų“ reikia ir visų kitų papildomų dalykų. Reikia vadaviečių, reikia inžinerinių sprendimų, reikia mokomųjų mašinų ir visų kitų dalykų. Tai yra ABC kariuomenei. Mes turime suprasti, ginkluotė ne tik ta, kuri šaudo. Ir šita, kuri bus inžinerinė, irgi šaudo, bet papildomai atlieka kitas funkcijas. Be tų funkcijų pilno operacinio pajėgumo nepasieksi“, – tikino L. Kasčiūnas.
„Mes užduotis galime visas vykdyti, tik gal kiek apribotos inžinerinių kliūčių įveikimo galimybės. Mūsų dabar turimos priemonės ne tokios efektyvios. Su šiomis įsigyjamomis inžinerinėmis priemonėmis batalionai galės kur kas efektyviau ir greičiau įveikti inžinerines kliūtis“, – akcentavo „Vilkų“ svarbą R. Putnikas.
Po šio pirkimo, Lietuvos kariai turės 2 pilnai sukomplektuotus „Vilkų“ batalionus. Kai 2016–aisiais tuometis ministras Juozas Olekas kalbėjo, kad „Vilkus“ perkame už 385 milijonus, nenuskambėjo frazė apie pilną „Vilkų“ pajėgumo kainą. O ji, dabartiniais skaičiavimais, viršys milijardą eurų.
Valstybės gynimo taryboje nuspręsta, kad dabar prasidės derybos dėl maždaug 100 švediškų pėstininkų kovos mašinų „CV90“. Jos, skirtingai nei „Vilkai“, jau bus vikšrinės. Tikslios kainos ministerija neįvardijo, tik paminėjo, kad bus šiek tiek pigiau, nei beveik 50 vokiškų tankų, kurie kainuos apie 1,5 mlrd. eurų vien už pačius tankus.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
.jpg)
