karabachas

Briuselyje sekmadienį vykusiame susitikime nesutaikomų priešininkų Armėnijos ir Azerbaidžano vadovai sutarė „paspartinti diskusijas“ dėl taikos sutarties dėl Kalnų Karabacho, kuriame 2020 metais įsiplieskė karas, pranešė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas. Armėnija ir Azerbaidžanas dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono kariavo du kartus – 2020 metais ir praėjusio amžiaus 10-ame dešimtmetyje. 2020 metais šešias savaites savaites trukęs karas, nusinešęs daugiau kaip 6,5 tūkst.

Po daugiau nei mėnesį trukusio kruvino karo Kalnų Karabache – netikėta žinia: tarpininkaujant Vladimirui Putinui, Azerbaidžanas ir Armėnija nutarė sudėti ginklus. Į regioną įvedami tūkstančiai Maskvos taikdarių, kurie turi užtikrinti, kad iki šiol Armėnijos valdytos ginčytinos teritorijos būtų perduotos Azerbaidžanui. Kol Baku džiūgauja laimėjusi karą, Jerevane tūkstančiai įtūžusiu armėnų šturmavo šalies parlamentą kaltindami šalies vyriausybę išdavyste.

Kol Armėnijos ir Azerbaidžano kautynės Kalnų Karabacho regione aktyviai tęsiasi ir toliau, šių šalių gyventojai plyštančiomis širdimis stebi tragiškus įvykius. Viena jų – iš Armėnijos kilusi Lietuvoje gyvenanti Gajana Mkrtchyan, kuri šiuos neramumus vadina armėnų tautos genocidu.

Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas pirmadienį pareiškė, kad Kalnų Karabache, kur nuo praeito mėnesio pabaigos tęsiasi armėnų ir Azerbaidžano pajėgų susirėmimai, nesilaikoma praeitą savaitę paskelbtų paliaubų ir kad ten susiklostė artima humanitarinei katastrofai padėtis. „Padėtis fronto pietiniame ruože įtempta. Paliaubų nėra“, – per susitikimą su užsienio ambasadoriais ir organizacijų vadovais sakė jis.

Rusijos užsienio reikalų ministerija trečiadienį pranešė, kad į Kalnų Karabacho konfliktą siunčiami kovotojai iš Sirijos ir Libijos, ir sakė esanti „giliai susirūpinusi“ dėl tokių įvykių. „Nelegalių ginkluotų grupuočių kovotojai, konkrečiai iš Sirijos ir Libijos, dislokuojami į Kalnų Karabacho konflikto zoną, kad galėtų tiesiogiai dalyvauti kovose“, – sakė Užsienio reikalų ministerija. „Mes esame giliai susirūpinę“, – priduriama jos pranešime.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį pasmerkė Turkijos „neapgalvotus ir pavojingus“ pareiškimus reiškiant paramą Azerbaidžano siekiui susigrąžinti separatistinį Kalnų Karabacho regioną. Ankara antradienį paskelbė esanti „visiškai pasirengusi“ padėti Baku atgauti Kalnų Karabachą, sekmadienį įsiplieskus įnirtingiems susirėmimams su Armėnija dėl šio regiono.

Per dešimtmečių senumo teritorinį ginčą atsinaujinus nesutaikomų priešininkų Azerbaidžano ir Armėnijos kovoms, žuvo mažiausiai 24 žmonės, o pasaulis sekmadienį ragino nutraukti karo veiksmus. Didžiausi nuo 2016 metų susirėmimai verčia nuogąstauti dėl naujo karo tarp šių buvusių sovietinių respublikų, nuo 10-ojo dešimtmečio pradžios konfliktuojančių dėl Armėnijos remiamo separatistinio Kalnų Karabacho regiono.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį susitiko su Armėnijos ir Azerbaidžano vadovais, kai tarp šių valstybių kol kas galioja trapios paliaubos, smurtui nesiliaujant jau kelis dešimtmečius, nesutarus dėl Kalnų Karabacho priklausymo tai ar kitai valstybei. Kovos palei nestabilią šių fronto liniją, etniniams Kalnų Karabacho armėnams savo regione atėmus valdžią iš Azerbaidžano per žiaurų karą dešimtojo dešimtmečio pradžioje, vėl įsiplieskė šių metų balandį, žuvo mažiausiai 110 žmonių.

Du armėnų pajėgų kariai žuvo penktadienį per naujus susirėmimus su Azerbaidžano pajėgomis, kai abi šalys kaltina viena kitą paliaubų pažeidinėjimu, nors ugnies nutraukimas padėjo sustabdyti didžiausią per kelis dešimtmečius smurto proveržį dėl ginčijamo Kaukazo regiono. Nauji susirėmimai yra pirmas rimtas trapių paliaubų pažeidimas nuo antradienio, kai tarpininkaujant Maskvai buvo nutraukti mūšiai dėl kalnuoto Kalnų Karabacho regiono.

Lietuvos Seimo narius ir net didelių žiniasklaidos priemonių vedamųjų rašytojus ištinka haliucinacijos ir jie ima šauktis cenzūros bei bauginti nebūtais dalykais. Sunku patikėti, bet to įrodymas – 2014 m. rugpjūčio 8 dienos straipsnis portale 15min.lt., kurio pavadinimas „Prokurorai atvėrė kelią Vilniaus gatvėse skleisti ir Rusijos propagandą“. Ką gi tokio baisaus padarė Vilniaus apygardos prokuratūra? O gi nutraukė ikiteisminį tyrimą „dėl reklamų, kuriose Armėnija buvo įvardinta okupante.

Naktį iš 2014 metų liepos 31 į rugpjūčio 1 dieną Armėnijos pajėgos pabandė įsiveržti į Azerbaidžano teritorijos gilumą. Atremiant šį išpuolį, žuvo nemažai Azerbaidžano ginkluotųjų pajėgų karių. Asociacijos „Lietuva–Azerbaidžanas“ nariai mano, kad ši Armėnijos provokacija lygintina su nesenais „Hamas“ teroristų išpuoliais prieš Izraelį, privertusiais šią valstybę imtis adekvačių atsakomųjų priemonių.

Šių metų liepos 31 dieną azerbaidžanietiškas tinklalapis Vesti.az patalpino savo puslapiuose žurnalisto Bachramo Batyjevo straipsnį „Šis pokalbis telefonu gali tapti didelio skandalo tarp Azerbaidžano ir Lietuvos priežastimi“ (http://m.vesti.az/news/167851). Straipsnyje rašoma, kad liepos 8 dieną viską sugeriančiame tinklalapyje Youtube.

Karolis Kaupinis, LRT televizijos laida „Pasaulio panorama“, LRT.lt „Juodasis sodas“ – tai Karabachas turkų kalboje. Kažkada taip ši žemė iš toli atrodydavo keliautojams ir pirkliams. Dar labiau į juodą sodą derlingas žemės ūkio kraštas supanašėjo po 10-ojo dešimtmečio pradžioje praūžusio karo. Jis oficialiai nėra baigtas, egzistuoja tik paliaubos, panašiai kaip tarp Šiaurės ir Pietų Korėjų.

Neseniai į mano rankas pateko Seimo rezoliucijos „Dėl taikaus Kalnų Karabacho konflikto sureguliavimo“ projekto pateikimo ir svarstymo, įvykusio prieš du mėnesius - 2012 m. gegužės 10 d., stenograma. Kadangi jau seniai domiuosi ne tik šiuo, bet ir kitais etniniais konfliktais (ypač postsovietinėje erdvėje), įdėmiai jį perskaičiau, o perskaitęs supratau, kad mūsų parlamentarai ne visada įsigilina į jų svarstomų dokumentų esmę ir nelabai suvokia – kieno gi interesus jie iš tikrųjų gina.

Visi žinome, kad kartais nėra lengva atskirti tiesą nuo melo. Kas gi lieka mums visiems, besimaudantiems gausios ir prieštaringos informacijos jūroje? Ar iš tikrųjų taip jau neįmanoma išsiaiškinti tiesos, kokia skaudi ji bebūtų? Manau, kad viskas yra įmanoma, kai žmonės sugeba mąstyti patys, o nesivadovauja primestais stereotipais, ir jei tie žmonės nėra praradę pamatinių moralinių orientyrų.

Pirmąją Kalnų Karabacho istorijai skirtą straipsnio dalį pabaigiau pastebėjimu, kad mėginimai realizuoti „Didžiosios Armėnijos“ idėją, pasinaudojant carinės Rusijos kariuomenės įsiveržimu į Turkijos teritoriją 1915 metais, baigėsi tragiškai tiek vietiniams musulmonams, tiek patiems armėnams. Nepavykus sukurti armėniškos valstybės turkų žemėse, vėl sustiprėjo „Didžiosios Armėnijos“ idėjos pasekėjų aktyvumas Kaukaze.

Neretai net gerai informuoti ir reikalo esmę išmanantys žmonės, kalbėdami ta pačia tema, prieina visai skirtingų išvadų. Tai gali būti nevienodos asmeninės gyvenimiškos patirties, skirtingo išsilavinimo arba net fizinio nuovargio pasekmė.

Šią savaitę Rusijos Astrachanės mieste įvyko trišalis Armėnijos, Azerbaidžano ir Rusijos prezidentų susitikimas, kuriame aptartas Kalnų Karabacho ir aplink jį esančių teritorijų likimas. Iš pradžių sutarta bent jau pasikeisti belaisviais ir toliau tęsti dialogą. Konfliktu pasinaudojo Rusija Įsisenėjęs Karabacho konfl iktas turi labai gilias istorines šaknis. Armėnų teigimu, tai yra istorinės jų žemės, tai patvirtina netgi archeologinių tyrinėjimų duomenys.