Primename, kad portalas tv3.lt anksčiau rašė, kad Armėnijos ir Azerbaidžano pajėgos tęsia kautynes dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono kontrolės, ignoruodami pasaulio ir regiono galybių raginimus laikytis praėjusią savaitę paskelbtų paliaubų.
Remiantis abiejų šalių paviešinta daline informacija apie aukas, daugiau nei prieš dvi savaites atsinaujinęs konfliktas pražudė jau daugiau nei 600 žmonių, įskaitant 73 civilius gyventojus.
Etninių armėnų kontroliuojamas Kalnų Karabachas atsiskyrė nuo Azerbaidžano per niokojantį karą, kilusį 10-ojo dešimtmečio pabaigoje, suirus Sovietų Sąjungai.
Tačiau Baku niekada neslėpė savo noro susigrąžinti šio anklavo kontrolę, o armėnų separatistų paskelbtos nepriklausomybės nepripažįsta jokia valstybė, net ir Armėnija.
Kare žuvo du vyro broliai
Iš Armėnijos kilusi Gajana Mkrtchyan jau daugelį metų gyvena Lietuvoje. Prieš kurį laiką moterį ištiko skaudus likimo smūgis – jai buvo diagnozuotas vėžys. Gydytis itin agresyvią ligą Gajana nutarė būtent Armėnijoje, iš kurios grįžo rugsėjo 21-ąją dieną.
Susisiekus su pačia Gajana, moteris net neketino slėpti, kad šiuo metu ji jaučiasi itin blogai ir dabar ji labiau nei dėl savo ligos nerimauja būtent dėl savo šalies ateities.
„Viskas yra labai blogai. Kare jau žuvo du mano vyro broliai. Šiuo metu visi gyvenantys pažįstami armėnai ir jų draugai renka pinigus, maistą, vaistus, priduoda kraujo, kad galėtume gelbėti žmones, kurie yra sužeisti. Dabar aš visiškai negalvoju apie save, aš jau daugiau nei dvi savaites verkiu, nevalgau ir nemiegu“, – jautriai kalba moteris.
Gajana sako, kad šiuos karinius nesutarimus galima prilyginti armėnų genocidui, o didžiausias priešas priešakyje – Azerbaidžanui padedanti Turkija.
„Negaliu patikėti, kad tas genocidas, apie kurį girdėjau iš savo senelių pasakojimų, gali ir vėl prasidėti po šimto metų. Tai nėra karas dėl žemių. Šiuo metu mūsų Karabacho žmonės kovoja ne dėl žemių, o dėl savo žmonių.
Mes visi suprantame, kad turkams užėmus Karabachą, nebebus ir Armėnijos.
Dabar turkai atvežė tūkstančius samdomų teroristų iš Sirijos, mūsų jaunimas kovoja prieš juos, o pasaulis ramiai žiūri į tai. Kol jie kažką galvoja, žūsta mūsų šeimos“, – ašarų nesulaiko Gajana.
„Armėnai neatleis sau, jeigu neišgelbės savo šeimų“
Vėžį besigydanti Gajana sako, kad šiuo metu be proto sunku yra ir jos vyrui. Mat jis prarado du brolius ir visomis jėgomis stengiasi padėti savo tautiečiams. Pati Gajana jautriai priduria, kad ji yra dėkinga Dievui, o savo gimtine ji itin didžiuojasi ir ją palaiko:
„Esu armėnė, pažįstu armėnus ir žinau savo tautą. Ji padarys viską, bet niekada neatsisakys nei savo religijos, nei savo žemių, nei šeimų. Jie eis ir kovos, nesvarbu, prieš samdomus teroristus iš Sirijos, turkus ar kitus. Labai baisu, kai pasaulį valdo pinigai, o maža Armėnija nereikalinga didelėms valstybėms.“
Duodama interviu, moteris drąsiai patikina, kad, anot jos, šis karas yra gyvybės ir mirties klausimas.
„Mūsų kariai kovos, kovos tam, kad mūsų vaikai daugiau nematytų nei karo, nei genocido. Mus labiausia supras tos valstybės, kurios Turkijai trukdo išplėsti savo teritorijas ir sukurti vieną didelę Turkiją.
Jeigu Turkija nesikištų į Karabacho konfliktą ir neatvežtų samdinių iš Sirijos, Azerbaidžanas greitai pralaimėtų. Nors ji ir turtinga valstybė, turi daug naujoviškų ginklų, bepiločių orlaivių ir karo lėktuvų, vis dėlto jie nemoka kariauti. Jie šaudo ir niokoja miestus, o armėnai yra labai protingi kariai.
Azerbaidžanas apie tai žino. Į mūsų pasienį atvežė samdinių iš Sirijos, naudoja pasaulyje uždraustus ginklus ir kartu su savo įpėdine Turkija bando išnaikinti armėnus, kaip tai darė prieš šimtą metų.
Tai yra labai didelė tragedija, dabar dar labiau reikia prisidėti mums visiems, padėti išsigelbėti Karabacho žmonėms. Kitaip armėnai sau neatleis, kad nesugebėjo išgelbėti savo šeimų“, – įsitikinusi pašnekovė.
Armėnijos stiprybė – tikėjimas
Gajana neslepia, kad įvykius Kalnų Karabache ji stebi su ašaromis akyse, moteriai sunku suvokti, kad yra žudomi jos tautiečiai. Tačiau ji įsitikinusi, kad armėnų tauta stiprybės semiasi iš itin gilaus savo tikėjimo.
„Mano tauta yra labai tikinti Dievu. Mes žinome, kad Dievas padės mums sustabdyti turkų agresiją ir neleis pasikartoti armėnų genocidui. Ta žemė – paskutinis mažas gabalėlis likęs Armėnijai. Jie atėmė viską, ką mes turėjome“, – jautriai kalba ji.
Šiuo metu Armėnijoje gyvena Gajanos vyro tėvai ir likusi giminės dalis. Visi jie padeda Kalnų Karabacho žmonėms.
„Jie sužino, kokios pagalbos reikia, parūpina šiltų drabužių, maisto ir vaistų. Prie pagalbos prisideda visi Armėnijos gyventojai ir žmonės gyvenantys užsienyje. Šis karas turi būti sustabdytas kuo greičiau, nes čia yra tikra tragedija visiems krikščionims ir visai žmonijai.
Žuvusiems mano vyro broliams buvo vos 22-eji ir 28-eri metai. Vaikai liko be tėvų, o tėvai eina iš proto. Nežinau, kokius žodžius galima jiems pasakyti ir kaip galiu jiems padėti, kad nors truputį sumažėtų jų skausmas“, – ašarų nesulaiko moteris.
Primename anksčiau aprašytą Gajanos istoriją:
Beveik visą savo gyvenimą Lietuvoje gyvenanti iš Armėnijos kilusi Gayane Mkrtchyan (32) nuotraukose plačiai šypsosi ir spinduliuoja savo nuoširdumu. O dar prieš kurį laiką moteris išgyveno patį gražiausią savo laikotarpį – piršlybas.
Kaip jau tikriausiai supratote, Gajana (Gayane) yra kilusi iš Armėnijos, bet jos tėtis dar 1987 metais atvažiavo į Lietuvą ir čia įsidarbino policijoje. Taip paskui šeimos galvą į Lietuvą atkeliavo ir jo žmona su judviejų dukrelę – tuomet aštuonių mėnesių Gajana.
Šiandien Gajanai jau yra 32-eji, o susitikti tada su ja atvažiavome į Vilniuje įsikūrusius Valakampių socialinių paslaugų namus. Būtent čia bėga Gajanos dienos, čia ji dirba ir padeda sergantiems žmonėms.
Prieš septynerius metus Gajanos mama susirgo krūties vėžiu, o tuomet merginai teko vienu metu ne tik mokytis, bet ir dirbti, prižiūrėti mamą. Būtent dėl mokslų Gajana ieškojo naktinio darbo, todėl darbas Valakampiuose nuo ketvirtos valandos dienos iki kitos dienos ryto Gajanai tiko idealiai. Taip nejučiomis ji čia ir liko.
Vietoj romantiškų piršlybų – mėlynės
Sveikatos problemos Gajaną pradėjo kankinti prieš daugiau nei 2,5 metų. Ir kaip bebūtų liūdna, jos atsirado pačiu netinkamiausiu gyvenimo laiku – per Gajanos ir jos vyro piršlybas.
„Paprašiau direktorės neapmokamų atostogų, mes su vyru vis kalbėjome apie vestuves. Nuvažiavome pas mano vyro tėvus į Armėniją ir ten jis man pasipiršo. Būtent tada man atsirado ant kojų mėlynės, jos buvo tokios didelės... Nuo klubo iki kelio, kas pamatydavo, sakydavo, kad atrodo tarsi būtų stipriai sumušta“, – tuomet prisiminė moteris.
Netrukus Gajana ėmė stipriai karščiuoti, tačiau viešėdama Armėnijoje, ji nutarė pas medikus geriau apsilankyti Lietuvoje, kai grįš iš kelionės, mat čia ji turėjo visas garantijas.
Kraujas nieko nerodė
Grįžusi iš kelionės, Gajana iš karto nuskubėjo į polikliniką, kur jai buvo atliktas kraujo tyrimas. Jis nieko blogo neparodė – kraujas atrodė geras.
„Kitų tyrimų gydytoja ir nesakė darytis, išleido namo. Mėlynės ant kojų praėjo, tačiau po gero pusmečio jos ir vėl atsirado. Šį kartą šalia jų buvo ir bėrimas, ar tai susiję vienas su kitu, nežinau, bet bėrimas buvo labai smulkus, niežtintis ir beveik nematomas“, – tada sakė pašnekovė.
Apsilankius poliklinikoje Gajanai pasakė tik tiek, kad jos kraujas yra tikrai geras. Po šio apsilankymo atsirado ir dar vienas prastos sveikatos simptomas – moteriai ant kaklo vis išlįsdavo limfmazgis, kuris pulsuodavo taip stipriai, kad trūkčiodavo net akis.
„Gydytojai iki tol kitų tyrimų ir nedarė, todėl susisiekiau su vyro teta, kuri turėjo pažįstamų gydytojų. Jiems nusiunčiau mėlynių nuotraukas, o jie man pasakė tris tyrimus, kuriuos man reikėjo pasidaryti. Parodžiau tuos tyrimus poliklinikos gydytojai, bet ji apie tokius nebuvo girdėjusi“, – tuomet kalbėjo moteris.
Dėl pulsuojančio limfmazgio kakle, tuomet gydytoja Gajanai išrašė vitaminų. Kalbėdama moteris tuomet tik pridūrė – „Dabar jau žinau, kad man vitaminų iš viso nebuvo galima gerti“.
Pateko į lemtingą avariją
Prieš pusę metų Gajanos gyvenimą sukrėtė dar viena nelaimė – ji kartu su savo vyru pateko į automobilio avariją. Jos metu moters vyro vairuojamas automobilis susidūrė su ant kelio išbėgusiu didžiuliu šunimi. Tuomet Gajanai lūžo stuburas.
Po avarijos Gajana gulėjo vienoje Vilniaus ligoninėje, tačiau ten po stuburo lūžio medikams net nešovė į galvą patikrinti moters vidaus organus.
Po kurio laiko jai pradėjo bėgti kraujas iš nosies, todėl greitosios medicinos pagalbos darbuotojai ją nuvežė į kitą ligoninę.
„Čia medikai pastebėjo ant kepenų darinį, paklausė, ar sutinku daryti kompiuterinę tomografiją. Tuo metu man buvo lūžęs stuburas, todėl ne tiek daug dėmesio skyriau kitiems organams“, – tuomet sakė ji.
Burnoje – dar vienas darinys
Tada Gajana prisiminė, kad tos dvi valandos, kuomet ji laukė kompiuterinės tomografijos, jai atrodė tarsi pragaras. „Ištisai verkiau, laikydama vyro ranką“, – sakė ji.
Kompiuterinė tomografija nieko blogo neparodė. Medikai Gajanai nustatė kepenų hemangiomą ( red. gerybinis kraujagyslių navikas, kuris jokių simptomų nesukelia). Gydytojai rekomendavo stebėti šį darinį ir tiek.
Tuo pat metu gydytojai aptiko ir darinį moters burnoje, tačiau Gajanai taip rūpėjo jos lūžęs stuburas, kad siūlomos medikų biopsijos ji tuomet atsisakė.
„Vieną dieną pastebėjau, kad man yra sunku ryti, priėjau prie veidrodžio ir pamačiau, kad darinys burnoje užaugo iš viršaus. Priminė lyg anginą, todėl kreipiausi vėl į polikliniką, ten gydytojai labai piktai mane sutiko, o priedo man prasidėjo ir dešinėje klubo skausmai, naktiniai prakaitavimai“, – atvirai pasakojo ji.
Nedelsiant ir vėl užsirašius vizitui poliklinikoje, Gajana pas gydytoją laukė daugiau nei dvi valandas, nors vizitas buvo numatytas antrai valandai, ją priėmė tik vakarop. Visą tą laiką moteris privalėjo kęsti itin didelius dūrius klubo šone.
Burnoje – piktybinis navikas
Kai galiausiai gydytoja poliklinikoje priėmė Gajaną, čia prasidėjo dar vienas siuntimų maratonas. Ši gydytoja nusiuntė moterį pas kitą gydytoją poliklinikoje, kad būtų apžiūrėtas darinys. O ji nusiuntė Gajaną į kitą Vilniaus ligoninę tam, kad būtų atlikta darinio burnoje biopsija.
Medikai Gajanai atsiimti atsakymų rekomendavo ateiti po mėnesio.
„Tiek laukti aš negalėjau, supratau, kad čia yra tikrai rimta. Mano vyras net klausė, ar galima sumokėti ir gauti greičiau atsakymą, bet gydytojai patikino, kad tikrai ne“, – patikino Gajana.
Jausdamasi visiškai bejėgė, Gajana kartu su vyru nusprendė išsiregistruoti iš buvusios poliklinikos ir užsiregistravo kitoje privačioje klinikoje „MediCA klinika“ pas gydytoją Iriną Goldiną. Būtent ši gydytoja Gajanai pirmoji pasakė, kad jos situacija yra labai rimta.
„Ji man pasakė, kad kiekviena diena man yra labai svarbi, todėl reikia bandyti kaip įmanoma greičiau sužinoti biopsijos rezultatus. Kaip tik prisiminiau gydytoją, kuri gydė mano mamą, kai ji sirgo vėžiu ir nuėjusi pas ją, paprašiau pažiūrėti, ar nėra mano biopsijos rezultatų“, – prisiminė moteris.
Pažiūrėjusi į kompiuterį, gydytoja kaip reikiant nustebo – Gajanos tyrimų rezultatai buvo jau dvi savaites, o moteriai to niekas nepranešė. O ir rezultatai buvo iš tiesų nieko gero nežadantys – piktybinis seilių liaukų navikas.
Kepenyse – dar keturi dariniai
Netrukus Gajanai buvo paskirta gydytoja ir jau planuojama operacija, bet prieš ją reikėjo atlikti minkštųjų audinių MRT tyrimą. Tačiau nuvažiavus jam užsiregistruoti, išaiškėjo, kad tokį tyrimą Gajanai atlikti gali tik sausio mėnesį.
„Mes negalėjome tiek laukti, nusipirkau bilietus į Armėniją ir išskridau. Ten gydytojai žaibišku greičiu atliko man dvi biopsijas, kompiuterinę tomografiją.
Per tą laiką spėjau grįžti atgal į Lietuvą, o man čia iki šiol reiktų laukti atsakymų su piktybiniu naviku. Žmogui gyvybė galima gal išgelbėti, o čia sėdi ir lauki“, – tuomet svarstė pašnekovė.
Armėnijoje Gajanos laukė dar liūdnesnės žinios. Čia moteriai nustatė ne tik dviejų centimetrų seilių liaukų naviką, bet taip pat aptiko ir kepenų metastazes – keturis darinius, kurių vienas buvo net šešių centimetrų.
