kapai

Beveik 7 milijonai. Tiek kapams skirtų žvakių pernai nupirko lietuviai didžiausiame šalies prekybos tinkle. Nors specialistai ragina žmones per Vėlines nenukrauti kapų žvakėmis, bet panašu, kad lietuviams tai nė motais. O susirūpinti, anot aplinkosaugininkų, reikėtų, nes dauguma žvakių yra neperdirbamos ir tiesiog atsiduria sąvartynuose. Ponia Alė Jadvyga prieš Vėlines atėjo apžiūrėti vyro kapo. Ant jo vos viena žvakelė ir vienas želdinys.

Utenos rajone palaidotų žmonių amžinojo poilsio vietą netrukus bus  galima rasti paprasčiau ir greičiau – nuotoliniu būdu. Utena pirmoji šalyje baigia 35-ių jos teritorijoje veikiančių ir 160 jau uždarytų kapinių skaitmeninimą.  59 hektarų ploto kapinių inventorizacija ir perkėlimas į virtualią erdvę savivaldybei kainavo apie 90 tūkst. eurų.

Aštuoniasdešimt perkopusi senolė iš Vilniaus pašonėje esančios Paberžės vietinius stebina neįprastu užsiėmimu – maždaug trisdešimt metų senjorė tvarko pusšimtį nelankomų kapų ir neima už tai jokio atlygio. Negana to, silpstant sveikatai, moteris iš savo pensijos samdo pagalbininkus. Toks užsiėmimas, kaip ji paaiškina, gimė sapne. Vietiniai neslepia, jų močiutė – miestelio fenomenas. Nurodymus pagalbininkams duoda aštuoniasdešimtį perkopusi Kristina.

Pasitinkame dvi mirusiųjų pagerbimo šventes – Visų Šventųjų dieną bei Vėlines, per kurias visi išsiruošia lankyti mirusių artimųjų kapų, tačiau kartais pamirštame, jog ir kapinėse galioja etiketo taisyklės, kurių vertėtų laikytis. Elgdamiesi netinkamai, sudrumsčiame ne tik kitų lankytojų, bet ir mirusiųjų ramybę.

„Artėja Vėlinės, todėl tikrai manau, kad daugelis lietuvių jau prieš šią dieną sutvarko savo pačių artimiausių žmonių kapus. Pas savo senelius ant kapo vakar nuvažiavau ir aš, tačiau ten pamatytas vaizdas mane kaip reikiant įskaudino. Tikiuosi, kad skaitytojai mane palaikys“, – rašo naujienų portalui tv3.lt laišką atsiuntusi šiaulietė Simona. Savo močiutės neturiu jau septynerius metus, o senelis šį pasaulį paliko dar anksčiau už močiutę.

Vėlinės – viena svarbiausių rudens dienų Lietuvoje. Žmonės jau pradėjo jai ruoštis: tvarko, puošia kapus, ieško žvakelių, augalų ar kitų papuošimų. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė sako, kad susidomėjimas Vėlinėms skirtomis prekėmis – iš tiesų jaučiamas, o tai atsispindi ir šioms dienoms skirtos simbolikos pardavimuose.

Nuo seno Mirusiųjų atminimo diena buvo ypatinga šventė. Žmonės ant kapo degdavo žvakutes, velionio amžinojo poilsio vietą puošdavo gėlėmis. Dabar žmonės vis dažniau ieško ypatingesnio vainiko, originalesnės puokštės, kuri įamžintų mirusio atminimą. Anot TV3 laidų vedėjos bei floristikos dizainerės Kristinos Rimienės, vainiko pasirinkimas neturėtų būti paliktas paskutinei dienai – kompozicija turi būti kuo artimesnė velioniui.

Vėlinės – lietuviams viena svarbiausių rudens minėtinų dienų, todėl nenuostabu, kad žmonės joms pradeda ruoštis iš anksto. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė sako, kad šiuo metu ypatingai jaučiamas pirkėjų pasiruošimas Visų šventųjų ir Vėlinių savaitgaliui, į savo krepšelius parduotuvių lankytojai gausiai dedasi įvairiausių rūšių gėles bei, žinoma, vieną pagrindinių šios dienos simbolių – kapų žvakes.

Panevėžiečiai priblokšti – miesto kapinės prieš Vėlines virto smėlio kopomis. Žmonės ašarodami pasakoja, kaip po krislelį renka smėlį nuo kapaviečių. Skaičiuojama, kad nukentėjo mažiausiai kelios dešimtys kapaviečių. Smėlį atpustė iš kitapus tvoros rengiamų naujų kapinių teritorijos. Savivaldybė teisinasi, esą niekas negalėjo nuspėti, kad rudenį siaus smėlio audros ir teigia, kad kapavietes žmonėms teks tvarkytis patiems.

Kapavietės apaugusios grybais, užžėlusios žolėmis ir krūmais, kai kur nelikę nė žymės apie atgulusįjį amžinojo poilsio. Vien Panevėžys suskaičiavo kelis šimtus apleistų kapaviečių miestui priklausančiose kapinėse. Jos įtraukiamos į sąrašus, kelerius metus stebimos. Jei apsileidėliai nesutvarko amžinojo poilsio vietos, po kelerių metų ji gali būti perleidžiama kitiems asmenims. Tokia tvarka kai kuriems atvėrė verslo nišą, kurie ėmėsi už pinigus tvarkyti svetimus kapus.

Vėlinės – viena svarbiausių rudens dienų Lietuvoje. Ir nors iki mirusiųjų paminėjimo dienos liko dar kelios savaitės, žmonės jau pradėjo jai ruoštis: tvarko, puošia kapus, ieško žvakelių, augalų ar kitų papuošimų. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė sako, kad susidomėjimas Vėlinėms skirtomis prekėmis – iš tiesų jaučiamas, o tai atsispindi ir šioms dienoms skirtos simbolikos pardavimuose.

Kapinės yra ypatinga vieta. Nors jos matomos kiekviename mieste ir kaime, lankymasis kapinėse nėra kasdienio gyvenimo dalis. Tai reiškia, kad kapinėse reikia elgtis ramiai ir būti susikaupus – įžengus į kapines kasdienio gyvenimo veikla sustoja ir galioja kitokios taisyklės. Būkite empatiški Atidarę langus garsiai automobilyje neleiskite muzikos – kiti kapinių lankytojai jos neturi girdėti. Sudrausminkite vaikus Kapinėse jiems negalima bėgioti, šūkauti ar vartytis ant žemės.

Per Visų šventųjų dieną ir Vėlines uždegti žvakutę ant mirusiųjų artimųjų kapų mūsų visuomenėje yra giliai įsišaknijusi tradicija. Tai, kad žmonėms svarbu pagerbti artimųjų kapus liudija ir prekybos centruose išaugę žvakių bei žvakidžių pardavimai. Anot „Rimi Lietuva“ kokybės vadovės Aurelijos Choružajos, lietuviai šiam laikotarpiui pradeda ruoštis jau spalio mėnesį. Pastebima, kad dažniausiai pirkėjai prioritetą teikia baltos spalvos žvakėms.

Laikykitės šių kapinių etiketo taisyklių, kad tiek jums, tiek kitiems ten esantiems žmonėms, apsilankymas būtų kuo ramesnis. Daugelis kapinių turi savo tinklapius, kuriuose kartu su darbo laiku išdėstytos ir taisyklės. Moderniuose tinklapiuose taip pat galite ieškoti savo artimo žmogaus palaidojimo vietos ir gausite kapinių žemėlapį su nurodymais, kaip jį surasti.

Įpusėjus rudeniui ateina metas svarstyti kaip pasirūpinti artimųjų kapavietėmis, kad jos atrodytų tvarkingai Vėlinių dieną. Kokias gėles geriausiai sodinti šiuo metu bei kokių klaidų nekartoti, tv3.lt naujienų portalui pasakoja kapų dizaino ir priežiūros „Memorus“ kraštovaizdžio specialistė Eglė Balčiūnienė. Pasak Eglės Balčiūnienės, šiuo metu dauguma renkasi kuo paprastesnį, solidų minimalizmą kapaviečių dizaine.

Imogen Goodwin dukra mirė vasario mėnesį, būdama 20 savaičių amžiaus, nes sirgo reta liga. Kovo mėnesį ji buvo palaidota Drugelių sode, Stoke. Neseniai vandalai sudraskė helio balionus ir išjungė saulės energijos šviestuvus prie jos kapo  ir tai pasikartojo ne vieną kartą. 19-metė mama buvo labai įskaudinta beširdžių išpuolių ir paragino Stoke-on-Trent miesto tarybą įrengti vaizdo stebėjimo kamerą, kad būtų galima sugauti kaltus asmenis, rašo mirror.co.uk.

Sparčiai artėjant rudeniui prekybininkai jau pradeda prekiauti ir kapų gėlėmis. Apželdinimo kursų „Geltonas karutis“ įkūrėja Lina Liubertaitė sako, kad geriausia ant kapų sodinti daugiametes gėles, kurios skoningai dera prie aplinkos. „Geltono karučio“ apželdinimo kursų įkūrėja sako, kad daugiametės gėlės – puikiausias sprendimas puošti kapus, kadangi jas prižiūrėti lengviau.

Masiniame kape prie uždaryto internato, turėjusio „asimiliuoti“ indėnų vaikus į Kanados visuomenę, buvo rasti 215-os vaikų palaikai. Tai išryškino dažnai pamirštamą šios valstybės istorijos laikotarpį. Kaip gegužės 27 dieną pranešė Tk‘emlups te Secwepemc – genties būstinės Kanadoje –vadovė, gegužės mėnesį, naudojantis specialiu radaru, vaikų kūnai buvo rasti buvusio Kamloopso indėnų internato teritorijoje.

Prie Vilniaus santuokų rūmų vyksta net ir archeologams neįprasti kasinėjimai – tenka tyrinėti Vilniaus evangelikų liuteronų senąsias kapines palyginti su dar visai nesenais palaidojimais. Prieš sovietų buldozeriams nuverčiant ten palaidotų žmonių antkapius,  kapinės išsiskyrė savo puošniomis skulptūromis ir mauzoliejais. Vilniaus miesto valdžia žada įamžinti ten palaidotų žmonių atminimą ir atnaujinti prie Santuokų rūmų esantį parką, kuris gavo naują pavadinimą – Liuteronų sodas.

Lankant artimųjų amžino poilsio vietas, ant kapo padedame gėlių, kurios, mūsų manymu, jiems būtų patikusios. Tai prasmingas būdas pagerbti tuos, kurie išėjo, todėl atidžiai renkamės gėles. Kiekvienas augalas turi savo istoriją ir daugybę simbolinių prasmių. Gėlėmis galima išreikšti mintis ir emocijas, skirtas mirusiam brangiam žmogui. Susipažinkime su  populiarių augalų ir gėlių simbolinėmis prasmėmis, rašo southernliving.com.

Atšilus orams ne tik kapstomės daržuose ir soduose, bet ir pradedame rūpintis, kokius augalus pasirinkti kapų apželdinimui. Gėlių pardavimo vietose pasirinkimas didelis – net akys raibsta. „Memorus“ apželdinimo specialistė, kapų dizainerė Eglė Balčiūnienė naujienų portalui tv3.lt pasakojo, kokias gėles rinktis, kad kapas atrodytų tvarkingai ir kokių apželdinimo klaidų vengti.

Kas skuba tvarkyti artimųjų kapų po žiemos, kas naudojasi panaikintais judėjimo ribojimais ir važiuoja lankyti kapų kone per visą Lietuvą. Rankomis trina gėlėmis prekiaujantys verslininkai – prie kapinių vos spėja sukti. Našlaitėmis ir skintomis chrizantemomis prie senųjų Panevėžio kapinių vartų prekiaujanti Teresė vos spėja suktis. Pirkėjai vieną po kitos dėžutėmis perka gėles kapams sodinti. „Šiandien pati perkamiausia diena, tikriausiai saulutė viską daro.

Atėjus pavasariui vis daugiau gyventojų ima tvarkyti artimųjų kapus. Tačiau ne visi tai daro patys, užsienyje ar Lietuvoje gyvenantys vyresnio amžiaus žmonės į pagalbą pasitelkia kapų prižiūrėtojus. Jie atlieka visus darbus – ravi, sodina ir laisto gėles, valo paminklus, uždega žvakes. O jų paslaugos siekia nuo 35 iki 90 eurų. Šiuo metu kapų prižiūrėtojų skelbimų netrūksta. Tačiau jų siūloma kaina skiriasi.

Į kapines atėjus aplankyti savo mirusių giminaičių ar draugų, galima pamatyti ir nelabai malonų vaizdą – nukramtytus gėlių žiedus. Apie neseniai atsiradusį stirnų įprotį ėsti kapų gėles ir kaip jas atbaidyti pasakoja gamtininkas Selemonas Paltanavičius. Dauguma žmonių be galo rūpestingai prižiūri savo artimųjų kapus – dega žvakutes, išravi piktžoles, sodina gėles. Tačiau atėjus aplankyti kapo, galima savo pasodintų gėlių ir neberasti.

Atėjus pavasariui imame svarstyti ne tik, ką šiemet sėsime ir sodinsime savo kieme, bet ir kaip apželdinsime savo artimųjų kapus. Gėlių pasirinkimas įvairiuose turgeliuose, prekybos centruose ir specializuotose pardavimo vietose yra toks, kad ima suktis galva, o iš gausios žiedų jūros išsirinkti yra pakankamai sunku.

Sakoma, kad kapinės yra tautos tradicijų ir valstybės kultūros politikos veidrodis. Taip pat ne kartą teko išgirsti liūdnoką pajuokavimą, kad, jei būtų surengtas pasaulio kapinių tvarkymo čempionatas, taptume čempionais ar prizininkais. Nuo seno žinomas ypatingas mūsų tautos sakralinis ryšys su mirusiaisiais, kurį atspindi tvarkingos kapavietės.Tad šį pirmadienį gerokai nustebino Pumpėnų miestelio gyventojo skambutis į redakciją.

Vis artėjanti šiluma priverčia susimąstyti ne tik apie sodo, tačiau ir apie artimųjų kapų apželdinimą. Tinklaraštininkė ir apželdinimo kursų „Geltonas karutis“ įkūrėja Lina Liubertaitė atskleidė, kokius augalus reikėtų sodinti, jei norite žydinčias kapavietes matyti nuo pavasario iki rudens, ir papasakojo, kokios naujos kapų apželdinimo tendencijos ateina į Lietuvą. Apželdinimo specialistė pasakojo, kad prieš renkantis augalus labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kokiose sąlygose jie augs.

Genocido ir rezistencijos tyrimo centras paskelbė gerą žinią – pavyko rasti bei atpažinti 11-os partizanų ir jų rėmėjų palaikus. Tarp identifikuotų laisvės gynėjų ir paskutinis mirties bausme nuteistas partizanas ir jauniausia, vos 16-metų auka. Centro istorikai sako besitikintys ateityje atrasti ir atpažinti dar daugiau šalies didvyrių palaikų.

Moteris papasakojo, kad ant savo sūnaus kapo rado alaus skardinių, sudaužytų stiklų ir butelį nuo degtinės. Moteris liko sukrėsta, kai ant savo vaiko kapo per Kalėdas palikusi balionų ir dovanėlių vėliau juos rado kapinių laužavietėje, rašoma mirror.co.uk. Marie Worton (42) iš Didžiosios Britanijos ant savo sūnelio kapo buvo palikusi balionų su jo vardu ir žaislų – taip ji daro per kiekvienas Kalėdas nuo tada, kai vaikas mirė.

Kultūros paveldo departamentas kartu su savivaldybe prašo pavienių žmonių pagalbos. Mat vien valdiškais pinigais išgelbėti kelis šimtmečius menančių paminklų nepavyks. Reikia atnaujinti griūvančius saugomus paminklus, antkapius ar aptvarus. Tiesa, kapines prižiūrinčios Vilniaus savivaldybės paveldosaugininkai sako, tvarkyti istorines kapavietes fiziškai vis tiek turės restauratoriai, savavališkai galėsime nebent žolę nuravėti, lapus išgrėbti.

Nuo senų laikų taip mėgstama mada ant paminklo mirusiajam dėti nuotrauką – po truputį grimzta į praeitį. Paminkladirbiai pastebi naujas tendencijas – vis dažniau žmonės užsakinėja originalesnius paminklus ar užrašus ant jų. O jeigu jau nori nuotraukos, tai ji išskaptuojama akmenyje. Tiesa, keičiasi ir paminklų mados – istorikai pastebėjo, kad įprastus kartais pakeičia iš rytų atkeliaujanti mada – mirusįjį pavaizduoti visu ūgiu, siluetą išskaptuojant iš akmens.

Trečius metus iš eilės sostinės savivaldybė prieš Vėlines surengia neįprastas laidotuves – viename kape palaidoja beveik šešiasdešimt mirusiųjų. Susirinkę už valstybės pinigus palaidotų žmonių kolegos neslepia apmaudo – esą likimo nuskriaustaisiais sostinės valdžia galėtų ir geriau pasirūpinti, urnas sudėdama, pavyzdžiui, į kolumbariumus. Tačiau savivaldybė kolumbariumo įrengimo klausimą sprendžia jau trejus metus ir kol kas sprendimo vis dar nerado.

Kapines prieš Vėlines tvarkantys lietuviai čia vis dar neša kalnus žvakių ir jų įdėklų – pastebi komunalininkai. Po mirusiųjų dienos visos jos keliauja į kapinių konteinerius, o iš ten į sąvartynus. Specialistai skaičiuoja, kad po Vėlinių iš kapinių jie išveža keturiskart daugiau atliekų nei kitais mėnesiais. Susikaupia tonomis Kretingos kapines apgulė gėlėmis ir žvakėmis nešini lankytojai.

Žmonės jau nuo seniausių laikų tikėjo gyvųjų ir mirusiųjų bendravimu ir net pagalba vienas kitam. Tad ne veltui lapkričio pradžioje minimos net dvi vėlių minėjimo šventės. Vis dėlto šias dvi dienas daugelis painioja iki šiol. Lapkričio 1-ąją minime Visų Šventųjų dieną, o štai lapkričio 2-ąją – Vėlines. Lapkričio 1-ąją liturgine šventųjų atminimo švente paskelbė popiežius Bonifacas IV dar VII amžiaus pradžioje.

Akmenės rajone visiškai šalia Latvijos sienos aptiktas žiemgalių kapinynas. Kai kurie radiniai net iš V amžiaus ir yra siejami su didžiuoju tautų kraustymusi. Kaip jie atsidūrė Vegerių apylinkėse, kur aptiktas kapinynas, sukelia intrigą. Atsargiai archeologai atkasinėja 15-16 amžiaus žmogaus palaikus rastus Akmenės rajone Vegerių apylinkėse. radiniai rodo, kad čia žiemgaliai žmones laidojo nuo 5 amžiaus.

Tūkstančius eurų kainuojantys karstai iš užsienio, prabangūs kostiumai ir akylai stebimos laidotuvės. Ne, tai nėra epizodas iš veiksmo filmo. Būtent tokioje pompastikoje buvo ir yra laidojami garsiausi Lietuvos nusikalstamo pasaulio atstovai. Niekam nėra paslaptis, kad bene daugiausia pinigų laidotuvėms išleisdavo ir vis dar išleidžia Lietuvos nusikalstamo pasaulio atstovai. Jie trokšdavo ne vien prabangių karstų, įspūdingų kostiumų ar pompastiško išėjimo.

Artėjant lapkričio 1-ajai vieni tautiečiai patys skuba šluoti lapus nuo artimųjų kapų, kiti už tokias paslaugas mielai moka kapų tvarkytojams. Pastarieji trina rankomis ir sako, kad dar nei vienais metais neturėjo tokio gero biznio. Kiek kainuoja tvarkytojo paslaugos ir kokios kapų tvarkymo mados? Edvinas Genutis, 25-erių metų verslininkas, jau porą metų tvarko ir prižiūri savo klientų artimųjų kapus.

Deramas atsisveikinimas su brangiu žmogumi padeda lengviau išgedėti sudėtingą laikotarpį. Nors ilgą laiką ši jautri sritis sunkiai įsileido naujoves, pastebima, kad keičiasi ir atsisveikinimo tradicijos. Vienas ryškiausių pokyčių, pasak laidojimo ceremonijų organizavimo sistemos „Rekviem“ konsultantės Evelinos Kotrynos Gailės, yra sutrumpėjęs laikas, skirtas atsisveikinti su velioniu.

Nenumaldomai artėja šventės, kurių metu rinksimės kapuose pagerbti anapilin išėjusių artimųjų. Gamtininkai atkreipia dėmesį, kad šių švenčių metu susidaro didžiuliai kiekiai atliekų ir ragina rinktis natūralias dekoracijas, jų nešti mažiau. „Svarbu nepamiršti, apie ką yra Vėlinės ir Visų Šventųjų diena. Jos yra apie artimuosius, jų atminimą, pagarbą ir meilę. Šios šventės niekaip nesusijusios su žvakių ar puokščių kiekiu ant kapo.

Artėjant Vėlinėms, Rasų kapinių draugija ragina žmones burtis į talką tvarkyti lapus bei senas žvakes istorinėse Rasų ir Bernardinų kapinėse. Į tokius kvietimus jau atsiliepė kai kurios mokyklos, tačiau akcijų rengėjai sako, kad vis dar trūksta ir suagusiųjų pagalbos.   Visuomeninės Rasų kapinių draugijos atstovė Alina nurenka senas žvakutes nuo kapų Rasų kapinėse. Artėjant Vėlinėms ji ragina burtis talkai visus norinčius.

Artėjant Vėlinėms vis dažniau susimąstome apie išėjusius artimuosius, o neretai atmintyje iškyla ir vaizdai iš paskutinio atsisveikinimo su artimu žmogumi. Ruoštis paskutinei artimojo kelionei yra be galo skaudu ir sunku, nes neretai mirtis šeimą užklumpa netikėtai, tad visą šį procesą palengvinti padeda profesionalai.

Ruduo ne pats dėkingiausias metas gėlininkams, bežydi vos keletas gėlių, o artėjant lapkričio pirmai – Visų Šventųjų dienai – daugelis skuba tvarkyti artimųjų kapų. Tad kokiais žiedais – našlaičių, chrizantemų, o gal viržiais geriausiai puošti kapus šąlant orams ir krentant lapams? Pasvalietės Ramutės Ivanauskienės šiltnamiuose, Pumpėnuose  jau žydi ryškiaspalvės chrizantemos. Suformuotus baltų, raudonų, geltonų ar violetinių gėlių vazonus pirkėjai išgraibstys maždaug per savaitę.

Pardavimų tendencijos rodo, jog šalies gyventojai aktyviai ruošiasi artėjančioms Vėlinėms ir Visų Šventųjų dienai. O vienas dažniausiai pasirenkamų atributų pagerbti mirusius artimuosius – gėlės. Floristas Antanas Mažonas teigia, jog norint sukurti ir išlaikyti harmoningą kapavietės vaizdą, svarbu pasirinkti tinkamus augalų ir jų spalvų derinius.

Paskelbus apie išimtį palikti saviizoliacijos vietą vykstant aplankyti artimųjų kapus net į Lenkiją nuogąstaujama, ar neims tautiečiai tuo piktnaudžiauti ir skubėti į kaimyninę šalį apsipirkti ar užsiimti kitais reikalais. Aurelijus Veryga teigė, kad nors niekas to patikrinti negalės, žmonės turėtų būti sąmoningi.

Artėjant Vėlinėms tautiečiai dairosi ne tik gėlių ar žvakių, bet ir kapų prižiūrėtojų, kurie sutvarkytų ir papuoštų kapavietę, uždegtų žvakes. Šie tikina, kad artėjant Vėlinėms užsakymų daugėja, tačiau ir konkurencija nemaža, tad siūlo naujoves, pavyzdžiui, tiesioginį kapavietės transliavimą maldai. Būtent tokią paslaugą siūlo Klaipėdoje ir jos rajone kapų tvarkymu užsiimantis Darius. Anot vyro, jam mintis vaizdo įrašu transliuoti kapavietę kilo gyvenant užsienyje.

Lapkričio 2 dieną minėdami mirusiųjų atminimo ir pagerbimo dieną skubėsime lankyti artimųjų kapų. Jau tapo tradicija juos papuošti gyvomis ar dekoratyvinėmis gėlėmis, uždegti kapų žvakę. Anot Vilniaus etninės kultūros centro vyriausiosios koordinatorės Marijos Liugienės, Vėlinės lietuviams mirusiųjų pagerbimo šventė yra nuo seno reikšminga. Anot M. Liugienės, Vėlinių minėjimas lietuviams yra labai svarbus. Pasak jos, tai galimai lemia senus laikus siekiančios tradicijos.

Iki Vėlinių likus dviems su puse savaitėms, žmonės jau po truputį ėmė galvoti, kaip papuošti ir sutvarkyti artimųjų kapus, o prekybos centrų lentynos jau pripildytos įvairių prekių, skirtų amžino poilsio vietoms. Tinklaraštininkė, apželdinimo kursų „Geltonas karutis“ organizatorė Lina Liubertaitė patarė, kokias gėles sodinti, kad augalai ant kapų akis džiugintų ilgai.

Kapus tvarkančios įmonės trina rankas – rudenėjant daugėja žmonių, kurie artimųjų kapus tvarko ne patys, o tai daryti patiki įmonėms. Yra ir tokių, kas pinigus moka privatiems, ne visada legaliai dirbantiems asmenims. Štai dėl to vartotojų teisės žmones įspėja būti atsargius, kitaip galima likti ir be pinigų, ir su apžėlusiais kapais. Aštuoniasdešimt perkopusi vilnietė Valentina Vilniaus Sudervės kapinėse prižiūri net ne savo, o šeimos draugų kapavietę.

Beveik prieš metus iš emigracijos grįžęs lietuvis Aivaras Grigaitis (45) pastaruoju metu savaitgalius leidžia ganėtinai neįprastoje aplinkoje – kapinėse. Būtent bebūnant jose vyrui kilo ganėtinai unikali verslo idėja. Kartu su savo žmona jis tautiečiams siūlo kapaviečių sutvarkymą: jų išravėjimą, nuplovimą ar gėlių sodinimą. Klaipėdoje su savo šeima besikuriantis Aivaras Grigaitis beveik prieš metus laiko grįžo iš antrosios savo emigracijos.