kapai

Kėdainių rajono Pernaravos miestelio gyventojai sunerimę, mat po penkių metų pertraukos vėl prasidėjo vagystės kapinėse. Šį kartą nuo kapo dingo antkapis. Vietiniai mano, kad Pernaravos miestelyje įsisuko kapų plėšikai. Pamatę – nustėro Šeštadienio vidurdienį artimųjų kapo aplankyti atvykę žmonės nustėro – jie patebėjo, kad  kapinėse nuo kapo pavogtas juodos spalvos antkapis. Apie šventvagystę nukentėjusieji nedelsiant informavo policiją.

Vilniuje Bernardinų kapinėse penktadienį nuvirtę du didžiuliai medžiai apgadino dešimtis kapų – masyvūs medžių kamienai išvartė paminklinius akmenis, sumaitojo tvoreles, užtvėrė takelį. Incidentas senosiose Užupio kapinėse įvyko vakare, smarkaus vėjo tuo metu nebuvo. Didžiulė tuopa greičiausiai lūžo dėl pažeisto kamieno. Virsdama tuopa išvertė dar ir didžiulį klevą. Tai jau antras toks incidentas šiais metais Bernardinų kapinėse.

Kapų tvarkymo papročiai pamažu keičiasi. Šiuo metu Lietuvoje vyrauja kapo estetizavimas – perdėta puošyba. Paminklai mažėja, tampa vis įmantresnių formų. Gyvas gėles keičia plastikinės, didėja puošnios kapų žvakės. Naudojama ryški skalda, spalvotas mulčias, gludinti akmenys, dirbtinė veja, baltos plastikinės lentelės, žali vejos borteliai. Kapuose atsiranda vis daugiau beskonybės ir kičo.

Mažojoje Lietuvoje išniekintos senos liuteronų kapinės. Marodieriai iškasė du kapus, aplink išmėtė mirusiųjų kaulus. Pavledosaugininkai įtaria, kad kapų plėšikai čia ieškojo papuošalų ar brangenybių, o istorikai marodierius vadina tikrais kvailiais – į liuteronų kapus dedamos nebent maldaknygės, bet ne brangenybės. Išniekintos šimtmetį skaičiuojančios liuteronų kapinės.

Technologijos mus pasieks ir po mirties. Tūkstančiai kapinių visoje Jungtinėje Karalystėje bus registruojami ir patalpinami žemėlapiuose per ateinančius penkerius metus. Taip bus siekiama sukurti išsamią britų laidojimo vietų duomenų bazė, rašoma naujienų poratle dailymail.co.uk. Vienos Anglijos bažnyčios projektas tikisi įamžinti milijonų žmonių kapus, kurie palaidoti  anglikonų kapinėse. Bus siekiama įregistruoti ir tuos, kurie toje vietoje buvo palaidoti dar ir daug anksčiau.

Kėdainiuose bręsta skandalas. Buvusi valdžia poilsio ir maudynių vietą įrengė kone ant masinės kapavietės. O tam panaudojo Europos Sąjungos lėšas. Istorikų teigimu, Nevėžio pakrantės zonoje palaidota dešimtys nužudytų Lietuvos partizanų. Žmonių palaikus dabar kaip tik atkasinėja archeologai, o dabartinei miesto valdžiai belieka teisintis, kad nesustabdė jau bebaigiamo įgyvendinti praeitoje kadencijoje palaiminto pinigų įsisavinimo projekto.

Panevėžio rajone esančiame Dembavos kaime iš kapinių pavogta lentelė karo aukoms atminti, trečiadienį pranešė Panevėžio apskrities policija. 1948 metais gimusi moteris policijai pranešė, jog Pirmojo pasaulinio karo aukoms skirtoje kapavietėje sulaužyta medinė tvorelė. Be to pastebėta, kad nuo paminklo karo aukoms atminti pavogta juodo akmens informacinė lentelė. Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl kapo išniekinimo.

Vienišų žmonių daugėja, o po mirties jų kapų prižiūrinčių žmonių kaskart vis mažiau. Bent jau tokias išvadas skelbia kai kurie vienuoliai, tai pastebi ir laidojimo įmonių atstovai. Tiesa, kartais paaiškėja, kad į vienišų žmonių sąrašą pakliūva ir tie, kas turi giminių, bet dėl vienų ar kitų priežasčių, nesigiminiuoja ir jau apie buvusių artimųjų kapų priežiūrą tikrai negalvoja. O štai ladojimo paslaugų verslininkai nesnaudžia.

Nors daugelis artimųjų kapus tikriausiai aplankėte ir žvakeles uždegėte dar vakar, etnologai primena, kad tikroji mirusiųjų lankymo diena yra šiandien, lapkričio antroji. O dar senosios kultūros žinovai skelbia, kad Vėlinių tradicijos Lietuvoje kinta žaibišku greičiu. Anksčiau žmonės Mirusiųjų pagerbimo dieną net elgetoms aukodavo, kad šie melstųsi už šeimos mirusiuosius, o štai kapams skirdavo mažiau dėmesio.

Šiandien minime Visų Mirusiųjų dieną, trumpiau vadinama Vėlinėmis. Būtent šią dieną lankome mirusiųjų kapus ir taip juos pagerbiame. Ar tikrai šią dieną reikia lankyti kapus, kokias klaidas mes vis dar darome ir kaip tinkamai paminėti šią dieną, atskleidžia etnologė Eglė Valentė. Visoje Europoje žmonės nuo senų laikų tikėjo gyvųjų ir mirusiųjų bendravimu, pastarųjų pagalba savo artimiesiems. Tikėta, kad mirusiųjų vėlės lanko žmones vėlyvą rudenį.

Lietuvoje populiarėja kapų draudimas, gyventojams norint sumažinti nuostolius, kapavietes nuniokojus gamtos stichijoms, vagims ar vandalams.  Dažniau draudžiamos kapavietės, įrengtos naudojant brangias medžiagas.

Penktadienį minime Šventųjų dieną, tačiau daugelis lietuvių vis dar painioja ją su Mirusiųjų diena. Kuo skiriasi šios dvi datos ir ką vertėtų per jas padaryti, lankant artimųjų kapus, atskleidžia etnologė Eglė Valentė. Visoje Europoje žmonės nuo senų laikų tikėjo gyvųjų ir mirusiųjų bendravimu, pastarųjų pagalba savo artimiesiems. Tikėta, kad mirusiųjų vėlės lanko žmones vėlyvą rudenį. Tad ne veltui lapkričio pradžioje minimos net dvi vėlių minėjimo šventės.

Artėja kapinių lankymo laikas – jei planuojate ieškoti kokio nors konkretaus kapo, nesvarbu, kokio senumo ir kurioje pasaulio vietoje, prieš imantis šios veiklos reikėtų apsvarstyti keletą labai svarbių dalykų, rašoma familyhistorydaily.com. 1. Kapines ne visuomet lengva rasti ir į jas patekti Pirmasis žingsnis, kurio reikia imtis ieškant giminaičių kapų – tai išsiaiškinti, kuriose kapinėse žmogus yra palaidotas.

Lietuvoje šią savaitę vėl iškrito sniegas, o su balta danga keliuose smarkiai padaugėjo pavojų. Artėjant Vėlinių savaitgaliui, policijos pareigūnai buria didesnes pajėgas eismui keliuose prižiūrėti. O eismo ekspertai ragina apsišarvuoti kantrybe ir įspėja, kad masinių spūsčių prie kapinių nepavyks išvengti ir dėl nepalankaus oro, ir dėl žmonių srautų. Tačiau jau ir darbo dienomis prie sostinės kapinių – kamščiai, kai kur nusidriekusios trijų kilometrų eilės.

Vėlinių laikotarpiu iš kapinių išvežama šimtai tonų atliekų. Didžioji jų dalis – žvakių indeliai. Kiekius gal sumažintų rūšiavimas, tačiau žmonės to nedaro, mat yra įsitikinę, kad nesudegusios žvakės indelius užteršia ir šie, esą, perdirbimui nebetinkami. Žvakių gamintojai tvirtina, jog tai mitas. Klaipėdos kapinėse sujudimas. Geras oras ir artėjančios Vėlinės čia suginė masę žmonių. Vieni tvarko kapus, kiti jau dega žvakutes. Ir ne po vieną.

Artėjant Vėlinėms, svarstome, kaip pagerbsime mirusius artimuosius, kaip puošime jų kapus. Dabar vis dažniau žmonės grįžta prie natūralumo ir stengiasi rinktis ne plastikinius gėlių žiedus, tačiau gyvas gėles arba natūralius vainikus. Tokių vainikų pynimu prieš 5 metus susidomėjo ir Vilniaus rajone gyvenanti Ana Urbanovič.

Gedinti anūkė liko priblokšta sužinojusi, kad jos močiutė buvo palaidota ne tame kape, rašoma metro.co.uk. Tai paaiškėjo po laidotuvių praėjus 14 metų. Marion Jarvis (82) amžinojo poilsio vieta turėjo būti šeimos kapas, greta jos senelių Elizabeth ir Johno Hooperių. Tačiau daugiau nei po dešimtmečio kapą aplankę šeimos nariai sužinojo, kad 12 anūkų močiutė buvo palaidota su visiškai nepažįstamais žmonėmis, ne tame kape.

Vėlinės jau ne už kalnų, o parduotuvėse jau visą mėnesį vyksta prekyba kapų žvakėmis. Ir veikiausiai retas susimąsto, kad visa šita masė – milijonai žvakių galiausiai atsidurs šiukšlių konteineriuose ir jas bus ne taip ir paprasta perdirbti. Kapų tvarkytojai jau dabar su siaubu laukia vėlinių šiukšlyno, o aplinkosaugos ekspertai pataria, kaip ne tik pagerbti mirusiuosius, bet ir padėti gamtai. Jau šią savaitę bus Vėlinės – visų Mirusiųjų atminimo diena.

Artėja metas, kai visi skubėsime ant kapų padėti gėlių tiems, kurie išėjo. Apie tai, kaip prižiūrėti kapus, tv3.lt skaitytojams pasakoja apželdinimo kursų “Geltonas karutis” organizatorė Lina Liubertaitė.  Lina, ar egzistuoja kapų mados?  Taip, be abejo, kaip ir bet kurioje srityje, kapų apželdinime egzistuoja mados. Tik tiek, kad, sakyčiau, kapų apželdinimas yra susijęs su tradicijomis. Natūralu, kad jos keičiasi retai.

Jau visai netrukus žmonių keliai nukryps į kapines. Bus minima Vėlinių ir Visų Šventųjų dienos, iki kurių liko vos savaitė. Žvakių liepsnomis vėl bus apšviesti kapai. Įdomu sužinoti, kada Lietuvoje prasidėjo žvakių deginimo mada ir kokios tendencijos vyravo. Apie tai TV3 studijoje kalbėjo žurnalistė Jolanta Svirnelytė ir etnologas Jonas Mardosa. Iki Vėlinių ir Visų Šventųjų liko tik savaitė. Žmonės jau keliauja į parduotuves ir dažnas perka žvakutes.

Jau netrukus minėsime Vėlinių dieną. Tačiau ar tikrai šią dieną vertėtų praleisti, lankant artimųjų kapus, kokias klaidas lietuviai dažniausiai daro ir kaip šią dieną minėdavo mūsų protėviai? Apie Vėlinių dienos svarbą, tradicijas, papročius ir šiuolaikines klaidas kapuose šiandien naujienų portalo tv3.lt tiesioginės transliacijos metu kalba etnologė Eglė Valentė.

Likus savaitei ar kelioms iki Vėlinių, daugelis mūsų skuba aplankyti artimųjų kapus, juos sutvarkyti. Apie tai, kokias gėles rinktis, kuo pakeisti dirbtines puokštes ir kuo žalingos gali būti ilgai degančios žvakės, studijoje kalbamės su apželdinimo kursų geltonaskarutis.lt specialiste ir vadove Lina Liubertaite.

Lietuvoje įsibėgėja chrizantemų prekyba. Su kapinių karalienėmis prieš Vėlines varžytis įstengia nebent tik viržiai. Jais dažniausiai užsodinami kapai dar iki didžiojo kapinių lankymo. Na, o jau prieš pat Vėlines dauguma kapų pasipuošia ryškiaspalvėmis chrizantemomis. Nors šių gėlių augintojai rudeniniais ir pirmajam šaltukui pakančiais žiedais nebijo puošti ir ištuštėjusių kiemų. Panevėžiečio Eugenijaus šeimos ūkio šiltnamiuose šiuo metu žydi šimtai vazoninių chrizantemų.

Artėjant Vėlinių laikotarpiui, parduotuvėse atsiranda vis daugiau kapų priežiūros atributų, o žmonės pradeda planuoti apsilankymus kapinėse. Noras prisiminti išėjusius artimuosius iškelia ir klausimus, kaip šiemet pasirūpinti jų amžinojo poilsio vieta. Nors kapų priežiūros tradicijos po truputį ir kinta, tačiau, kaip pastebi lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ komercijos vadovė Vilma Drulienė, keli atributai atlaiko visus laiko išbandymus.

Nors iki Vėlinių beveik visas mėnuo – prekybininkai raitoja rankoves: ir prekybos centruose, ir turgavietėse lentynos pilnos vėlinių žvakių. Kasmet dvasinininkai prašo jomis neapkrauti mirusiųjų kapų, tačiau pardavėjai vis tiek skaičiuoja, kad kasmet jų parduoda milijonus. Kovojantys už švarią aplinką ragina žmones rinktis tokias žvakutes, kurios tiktų perdirbimui.  Vilnietė Nadežda viename prekybos centrų į krepšį krauna dešimtis vėlinių žvakučių.

Artėjant Vėlinėms, laikas pasirūpinti kapais. Šiuo metu galima juos tiesiog papuošti puokštėmis, bet verta pasirūpinti ir kitų metų vaizdu. Modernūs apželdinimo kursai „Geltonas karutis“ atkreipia dėmesį ir į tai, kad kapų tvarkymas nebūtų vienkartinai nupirktų daiktų sankaupa. JEI PUOŠIAME SU PUOKŠTĖMIS, KĄ RINKTIS: Puokštės su gyvom gėlėm: Paprasčiausia – padėti puokštę ar nupirktą vazoną su chrizantemomis.

Vienmetės kapų gėlės, kurias tenka keisti kas sezoną – ir brangu, ir laiko daug suryja, ir visai neekologiška. Visai kas kita – daugiametės kapų gėlės. Kai kurios iš jų žydi visai vėlai rudenį – kaip tik per Vėlines. Pradėkime nuo to, kad turiu omenyje astrus, kurie yra daugiamečiai, o ne vienmečius ratilius (jie dažnai astrais pavadinami). Augančių astrų tikrai pamatysite kapinėse, ir ne veltui – tai puikios kapų gėlės, žydinčios ramunėlės tipo žiedais rudenį.

Vilniaus valdžiai vis garsiau kalbant apie šiukšlių išvežimo branginimą, kapinių lankytojai baiminasi, kad konteineriai žvakėms ir vainikams virs sąvartynais. Mat jau dabar filmavimo kameros fiksuoja, kaip žmonės į kapines tempia viską kas nereikalinga namų ūkyje. Ir ne tik tai. Netrukus išvysite, kaip dažnas ne tik konteinerius pildo šiukšlėmis, bet ir gamtinius reikalus atlieka čia pat šalia mirusiojo kapo.

Seimo narė Laimutė Matkevičienė siūlo leisti nebeveikiančiose kapinėse laidoti kremuotus artimiausių giminaičių palaikus. „Ką aš su urna sudarkysiu neveikiančiose kapinėse? Kas čia bloga, jeigu mano urna bus patalpinta tėvų kapavietėje?“ – BNS tvirtino L. Matkevičienė. Pasak parlamentarės, ji yra sulaukusi vyresnių žmonių, norinčių pasilaidoti šalia giminaičių neveikiančiose kapinėse, skundų.

Nustojote lankyti artimųjų kapus? Tokiu atveju nenustebkite, jei atėję po dvejų metų toje vietoje rasite palaidotus visiškai svetimus žmones. Mat neprižiūrimi kapai, valdžios sprendimu, po dvejų metų bus perduodami tiems, kas norės juos prižiūrėti, o vėliau ten ir palaidoti savo artimuosius. Tiesa, savivaldybės kol kas sunkiai įsivaizduoja, kaip tai bus įgyvendinta. Kapines prižiūrinčios įmonės „Stebulė“ darbuotoja Alina sako per kelias dienas įbedanti jau keturioliktą įspėjamąją lentelę.

Skandalas Varėnos rajone, Perlojos kapinėse, – atėję aplankyti artimųjų kapų, žmonės rado išdaužytus paminklus, ištryptas gėles, krūvas kaladžių ir pjuvenų. Pradėję aiškintis, vietiniai nustėro, mat pasidarbavo čia ne vandalai ar audra, bet profesionaliu medžių pjovimu besigyrusi įmonė. Įpykę perlojiškiai neketina sėdėti rankų sudėję, jie žada kreiptis į teismą ne tik dėl materialinės, bet ir dėl moralinės žalos atlyginimo.

 Į „TV Pagalbą“ kreipėsi Juozas. Vyras pasakoja, kad jam ant širdies guli svetima kaltė. Anapilin išėjusios Juozo tetos kapas jau du metus stovi apleistas ir netvarkytas. Juozas sako, kad dėl visko kalta mirusios tetos marčia, kuri tapusi teisėta senolės slaugytoja suskubo susitvarkyti su jos turtais – teta kone viską testamentu paliko jai. Juozas bandė domėtis ar viskas su palikimo buvo teisėtai padaryta, tačiau gavo tokį atkirtį, kokio nesitikėjo.

Nors pasiūlymų už jus sutvarkyti artimųjų kapus galima aptikti ištįsus metus, bet būtent prieš lapkričio 1-ąją kyla didesnis ažiotažas tuo klausimu. Nieko keisto, mat tai yra puiki galimybė užsidirbti, o tokių paslaugų kainų amplitudė iš tiesų svyruoja gana plačiai. Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kiek kainuoja kapų sutvarkymas. Paaiškėjo, kad tuo užsiima ne tik įmonės, bet ir privatūs asmenys.

Lapkričio pirmoji – Visų Šventųjų diena – ne už kalnų, todėl dabar pats tinkamiausias metas atlikti pagrindinius kapų priežiūros darbus. Šiuo metu susiplanavę ir atlikę kapų priežiūros darbus, jų išvengsite Visų šventųjų dieną, todėl, uždegę žvakes, galėsite skirti laiką išėjusiems artimiesiems, maldai, pabuvimui su savimi.

Artėja ramybės ir gyvųjų bei mirusiųjų sielų bendrystės šventės – Visų šventųjų diena ir Vėlinės. Prieš šias šventes kapinėse padaugėja joms nebūdingo šurmulio – visi skuba tvarkyti artimųjų kapų, uždegti žvakelių. Norintiesiems papuošti amžinybėn išėjusiųjų kapus dažnai kyla klausimas, kaip skoningai sutvarkyti kapavietę. Ruošiamės ir šventėms, ir žiemai Pasak kraštovaizdžio specialistės Jurgitos Tolvaišaitės-Alšėnės, spalis – vienas iš aktyviausių mėnesių kapinėse.

Kitą savaitę skubėsime ant kapų bent kelias akimirkas skirti tiems, kuriuos mylėjome ir kurių pasiilgome. Daugeliui mūsų kyla klausimų, kaip puošti kapus prieš Vėlines ir kokių klaidų nedaryti, besirūpinant kapu.  Apie tai, kokios mados šiuo metu ir kokių klaidų nedaryti, norint kapavietę paversti stilinga ir jaukia, tv3.lt papasakojo kapų tvarkymo „Tyli kalva“ įmonės vadovas Andrius Žykovas.

Daugelis prieš Vėlines skuba sutvarkyti artimųjų kapus, prisimena juos degindami žvakutes. Visa tai darome perimdami tradicijas iš tėvų ir senelių, neretai net nesusimąstydami apie tikrąją šios šventės prasmę.  Vyriausioji Lietuvos ragana Vilija Lobačiuvienė atskleidė kuo ši dieną mistiška ir kaip nuraminti neramias vėles. Verta laikytis tradicijų Pasak moters, nereiktų nieko keisti ir daryti kitaip: „Svarbiausia laikytis tradicijų, o ne kažką keisti.

Ne kiekvienas jaukiai jaučiasi kapinėse, o ir būti jose nori kuo trumpiau, tačiau priešingai nei kiti, Ilona Meškauskienė ne tik prižiūri Rietavo miestelio kapines, bet ir gyvena prie pat jų. Moteris čia atsipalaiduoja, mieliau renkasi pasivaikščiojimus kapinėse nei parke ir ypač grožisi kapais per šventes. O būdami maži jos vaikai žaisdavo neįprastus žaidimus.

Skaudi žinia praėjusių metų lapkričio 20-osios vakarą Klaipėdoje iš 14-ojo viešbučio aukšto iškritusios ir užsimušusios garsios 22 metų manekenės Dovilės Didžiūnaitytės artimiesiems – kovo 20-ąją išniekinti 22 kolumbariumai Sudervės kapinėse, tarp kurių kolumbariumas, kuriame saugoma Dovilės urna su palaikais.

 Vilkaviškio rajono, Piliakalnių kaimo gyventojai buvo gerokai nustebę, kai išgirdo, kad jų kaimynė gali būti juodosios magijos ir šėtono garbintoja.

 Karo istorikai aiškinasi, ar Vilniaus Antakalnio kapinėse yra palaidoti 1918 - 1920 metų Lietuvos nepriklausomybės kovų kariai. Istorinius tyrimus vykdo Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Mokslo centro Karo istorijos skyrius, BNS informavo Krašto apsaugos ministerija. „Pirminių tyrimų etapu buvo fiziškai patikrintos galimo palaidojimo vietovės – kapinės. Taip pat peržiūrėti šiuo metu prieinami visi viešieji šaltiniai (tarpukario spauda, vieši pasisakymai ir pan.

Vėlinės – visų mirusiųjų pagerbimo šventė, kurios metu prisimename mums brangius artimuosius ir uždegame žvakutes ant jų kapo. Nors tokia žvakučių tradicija Lietuvoje paplito nesenai, etnologas ir Lietuvos edukologijos universiteto profesorius Libertas Klimka pastebi, kad vis dažniau žmonės skiria perdėtą dėmesį mirusiųjų kapavietėms. Lapkričio 2 – ąją dieną minimos Vėlinės buvo švenčiamos dar senovėje.

Šiandien panevėžietis Valdemaras Jakštas pirmą kartą sutiko Vėlines prie pernai mirusios mamos kapo. Bet ši šventė vyrui ypatinga ne vien dėl to. Lankydamas kapines jis jaučiasi ramesnis ir labiau suprantantis savo a. a. tėvų gyvenimą, nes neseniai grįžo iš vietos, kurioje įvyko didžiausi jų gyvenimo įvykiai: iš Sujetichos kaimelio Sibiro viduryje. „Mes, keli panevėžiečiai, nuvykome lankyti Sibiro lietuvių ir padėti jiems tvarkyti tremtinių kapų, statyti kryžių.

Pastarosiomis dienomis policija sulaukia masės skundų dėl vagysčių kapinėse. Vagys ir plėšikai iš žmonių atima ir rankines su piniginėmis, dokumentais, telefonais, apšvarinami ir greta kapinių palikti automobiliai. Pasipylus skundams, dalyje kapinių ėmė patruliuoti kriminalistai, apsirengę civiliais. Regina Karveliškių kapinėse artimųjų kapus tvarko atlydėta vyro. Po akistatos veikiausiai su vagimi moteris viena čia kojos nebekelia.

Spalio vidury gyventojai tradiciškai pradeda tvarkyti artimųjų kapus, ruošdamiesi Vėlinėms. Prieš uždegant žvakes, daugelis skuba nusigrėbti lapus, nurinkti nuvytusių gėlių likučius. Vidutinio dydžio kapinėse atliekų skaičius Vėlinių laikotarpiu, lyginant su kitais mėnesiais, išauga 100 tonų. Didžioji šių atliekų dalis galėtų būti perdirbamos, jei gyventojai tvarkingai rūšiuotų kapinių atliekas.

Vilniuje, Gedimino kalno aikštelėje, rastus palaikus tiriantys mokslininkai nustatė mirusiųjų amžių. Vilniaus universiteto antropologų teigimu, sausio mėnesį rastoje kapavietėje palaidoti 18-25 metų vyrai. Istorikai renka duomenis, kurie leistų patvirtinti arba paneigti hipotezę, jog tai galėjo būti 1863 – 1864 metų sukilimo dalyvių palaikai.

Penktadienį pastebėta, kad išversti paminklai Vilniaus rajono Eitminiškių kaime esančiose kapinėse. Policijos duomenimis, išversti trijų kapų paminklai ir sudaužytos bei sulaužytos dviejų kapų žvakės. Aplinkybės nustatinėjamos.

Neprižiūrite artimųjų kapų? Nesistebėkite, jeigu vieną dieną prisiminę juos, šeimos kapavietėje rasite palaidotą svetimą žmogų. Ši praktika galiojo seniai, tačiau dabar Vyriausybė užsimojo ją sugriežtinti, už tokius kapus bus atsakingi ne kapų administratoriai, o specialios savivaldybių komisijos, kurios ir leis svetimus žmones laidoti neprižiūrimų kapų vietoje, prieš tai įsitikinusios, kad kapai tikrai neprižiūrimi.

Visų šventųjų dienos pavakare Vilniaus kelių policija įsitaisė Laisvės prospekte, prie Pasakų parko. Į abi puses važiuoja daugybė automobilių – daug kas skuba prie kapų ar jau ten buvo ir grįžta namo. Sučiuptas visai girtas „Audi A6“ vairuotojas – smarkiai apgirtusiam vyrui dreba kojos. Jis įpūtė net beveik pusketvirtos promilės – iš pradžių policija negalėjo patikėti, kad pažeidėjas gali būti toks girtas.