Jau šią savaitę bus Vėlinės – visų Mirusiųjų atminimo diena. Kapinėse visoje Lietuvoje susirinks žmonės, kurie tvarkysis ir degs žvakutes. Žvakės iš ties yra neatsiejamas atributas. Tiesa, galiausiai šis atributas vis viena atsiduria šiukšlių konteineryje.
Ir ne tik konteineryje – štai kažkas sutvarkęs savo kapą plastikines – žvakes negražiai paliko smėliui skirtoje dėžėje.
Konteineriai artėjant Vėlinėms taip pat pamažu pilnėja, o štai ir juos, ir rudeninius lapus išvežantys darbuotojai – laukia artėjančių švenčių.
„Žvakės va čia, yra parašyta „Žvakės, plastikas, metalas, stiklas“. Ne visi meta, bet jau dauguma stengiasi“, – sako įmonės darbuotoja Liucija.
Lietuviai, pasak darbininkų iki šiol neišmoko gyventi tvarkingai ir draugiškai su kaimynais: „Nuo savo kapo tiktai, kad nustumti ir viskas. Labai daug palieka po savęs šiukšlių.“
Kapinių darbininkai pasakoja surinktas žvakes ir kitas šiukšles išvežantys į rūšiavimo įmones. O krovinio tikrai netrūksta. Lapkričio pradžioje vien Rokantiškių kapinėse šiukšlės kasdien skaičiuojamos tonomis.
„Na, per dieną keletą tonų jei apvažiuoti per visas kapines“, – sako kapinių prižiūrėtojas Andžej Golubev.
„Vidutiniškai per mėnesį iš visų miesto prižiūrimų kapinių, kurių yra 52, tai yra apie 300 tonų surenkama atliekų. Čia jau tame skaičiuje ir žaliųjų atliekų, ir stiklo, ir plastmasės. Bet tai labai dar priklauso nuo metų laiko: ar tai yra vasara, ruduo. Rudenį daugiau žaliųjų atliekų. Ir nuo tų didžiųjų švenčių, kai visi eina tvarkytis į kapines“, – teigia Vilniaus savivaldybės atstovas Gintautas Runovičius.
Spalį ir lapkritį kapinėse atliekų surenkama po net 600 tonų. Tiek sveria daugiau nei 10 vidutinio dydžio keleivinių lėktuvų. Taigi bent 20 lėktuvų atliekų per du mėnesius vien Vilniuje. Ir tai suprantama.
Štai, ką sako sutikti žmonės:
„Na sunku pasakyti. Taip… na dvylika… 24. Per metus.“
„Aš trečią kartą būsiu šitą mėnesį. Aš vidų tik keičiu.“
„5 gali nešti, kitas 10. Kam kiek reikia.“
„Kas kiek išgali. Po vieną po dvi. Porines įprotis.“
Kapų prižiūrėtojai nuo žvakių kiekio pakraupę. Ir tai jau nekalbant apie dirbtines gėles ir kitas šiukšles.
„Paskui nespėja išvežinėti. Manau, kad ir gėlių tiek nereikia, ir dirbtinių gėlių tiek nereikia, ir tiek kėnių kirsti nereikia. Ta prasme, lapkričio pirmai, aš manau, kad svarbiau dėmesys“, – pasakoja kapų tvarkytoja, dizainerė Laura.
„Jei tai yra plastikas, jį galima atskirti. Priklausomai nuo jo kokybės, galima nukreipti ar į panaudojimą, arba pakartotinį apdorojimą, arba tiesiog į deginimą jei jau niekur netinkama. Tiesiog tai priklauso nuo srauto, koks ateina. Lygiai tas pats su stiklu. Stiklą galima, turbūt geriausiai panaudojamas pakartotinai. Jei yra stiklo poreikis, žvakės išrūšiuojamos atskiriant sudedamąsias dalis ir tai pavyksta padaryti pakankamai nesudėtingai, tuomet stiklas gali nukeliauti į perdirbimą, ir pakartotinį panaudojimą“, – teigia aplinkosaugos specialistas Marius Banaitis.
Ir atliekų perdirbėjai, ir jų surinkėjai pripažįsta, kad vėlinių žvakes išrūšiuoti ir perdirbti sudėtinga. Todėl prieš Vėlines prašo žmonių kiek galima atliekas išrūšiuoti patiems: jei įmanoma, atskirti plastiką ir metalą, atskirai išmesti stiklą. Jei sąlygų nėra, bent jau kapinėse nemesti plastiko ir stiklo šiukšlių kartu su lapais. Be to patariama geriau naudoti daugkartines žvakes, ir žinoma, kuo mažiau – tuo švariau.
