kaina

Artėjant Kalėdoms vaikus darželiuose tradiciškai džiugina Kalėdų Seneliai su įvairiomis programomis ir dovanėlėmis. Vis tik šis malonumas daliai tėvų neblogai patuština kišenes. Viešojoje erdvėje mamos dalinosi, kiek šiemet kainavo Kalėdų Senelių programos vaikams. Vieniems už visą grupę reikėjo sumokėti vos 40 eurų, kitiems – net 30 eurų už vieną vaiką.

Už šiukšlių surinkimą ir išvežimą turi mokėti tiek daugiabučių, tiek individualių namų gyventojai. Nepaisant to, kad vieni gali prikaupti 5 maišus šiukšlių, kiti – vos vieną, rinkliava už jas skaičiuojama pagal būsto plotą, o ne atliekų kiekį, mat taip yra paprasčiau apskaičiuoti. Aplinkos ministerijos aiškinimu, mokestis už šiukšles savivaldybėse yra skaičiuojamas skirtingai, priklausomai nuo namų tipo, gyventojų skaičiaus, reikalingos technikos būklės ir pan.

Vidutinė elektros kaina 2024 metais turėtų išlikti panaši, kaip ir šiemet, ir siekti apie 100 eurų už megavatvalandę (MWh), skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA), remdamasi gruodžio mėnesio ateities sandoriais.  Laikinoji LEA vadovė Agnė Bagočiutė sako, kad elektros kainas kitais metais gali didinti energetikos objektų ar jungčių remontas, tačiau auganti atsinaujinančios energetikos gamyba gali jas mažinti ar kurį laiką palaikyti neigiamas.

Artėjant Kalėdoms, artėja ir dovanų metas. Įprastai, gavę dovaną suprantame ją kaip visišką savo nuosavybę, su kuria galime daryti, ką tik norime, nepriklausomai nuo aplinkybių. Vis tik tai – netiesa. Tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, išsiskiriant su draugu, dovanotojas gali pareikalauti grąžinti viską, ką yra jums padovanojęs, ir jūs privalėsite tai padaryti. Taip gali nutikti tiek su piniginėmis dovanomis, tiek su automobiliu, nekilnojamu turtu ar papuošalais.

Vidutinė elektros kaina Lietuvos prekybos zonoje lapkritį siekė 105 eurus už megavatvaladę (MWh) ir, palyginti su spaliu, augo 20 proc., o palyginti su 2022 metų lapkričiu, ji mažėjo daugiau nei dukart, pranešė Valstybinės energetikos reguliavimo taryba (VERT). Anot VERT, didžiausios įtakos kainų pokyčiams lapkritį darė elektros vartojimo augimas, o dėl mažėjusios vėjo elektrinių gamybos didesne galia dirbo brangiau elektrą gaminančios elektrinės.

Dantų tvarkymas ir kitos odontologinės ar burnos higienos paslaugos yra aktualios visiems. Ne paslaptis, kad jos skaudžiai pakrato piniginę. Vis tik yra sąrašas odontologijos paslaugų, kurios Lietuvoje, apsidraudusiems privalomuoju sveikatos draudimu (PSD), yra nemokamos. Tačiau nemažai gyventojų apie tai tiesiog nežino, nes klinikos galimai juos apgaudinėja.

Lietuvoje skundžiamasi neįprastai didelėmis nekilnojamojo turto (NT) kainomis. Jį įsigyti trukdo ir rekordiškai brangios paskolos, kai pinigų palūkanoms tenka pakloti daugiau, nei pačiam būstui. Anot ekspertų, išaugusios būsto palūkanų normos dabar ir yra esminė problema. Jie tikino, kad lietuviai šiaip būstą įpirktų, bet tiesiog negauna paskolų. Pašnekovai neslėpė, kad situacija užsienyje yra panaši, tačiau ten bankai sumažino savo maržas, tad paskolos nebrango taip smarkiai, kaip pas mus.

Keičiantis laikams atsiranda vis daugiau naujų pramogų, kurios praskaidrina žmonių dienas, leidžia pabėgti nuo rutinos. Tokios pramogos kaip boulingas, ledo arena ar įvairūs muziejai mums jau yra įprasta, todėl Vilniuje, Vingrių gatvėje prieš keturis mėnesius atsidarė nauja vieta, su kuria žmonėms iki šiol dar neteko susipažinti – „Daužykla“. „Daužyklos“ įkūrėjas Martynas Angelas Martinkus teigia, kad Lietuvoje iki šiol tokio tipo pramoga buvo įsikūrusi tik Panevėžyje.

Lietuvoje jau kurį laiką vyrauja gan keista, daugelio tėvų nesuprantama mada tarp vaikų – tai specifinio prekės ženklo gėrimai, kuriems jie išleidžia paskutines santaupas ar net prašo dovanų gimtadieniams. Visa tai dar neatrodytų taip prastai, jei 0,5 l šio gėrimo nekainuotų beveik 7 eurų. Nuo jų pirkimo vaikams turėtų atgrasyti ir tai, kad dalis šių gėrimų turi kofeino, t. y. yra energiniai, todėl neparduodami nepilnamečiams.

Seimas nusprendė nepratęsti iki šių metų pabaigos galiosiančios pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos viešajam maitinimui. T. y. nuo kitų metų už tokias paslaugas vietoje 9 proc. turės būti taikomas standartinis 21 proc. dydžio PVM. Vis tik restoranų atstovai tikina, kad tai esą pakenks ne tik verslams, bet ir gyventojams bei pačiai valstybei, kurios biudžetas praras daug pinigų. Anot jų, taip nužudysime maitinimo sektorių – vėl didės šešėlis, kainos augs ir iki 20 proc.

Pakilusios nekilnojamojo turto (NT) kainos, pabrangusios būsto paskolos ir politiniai neramumai, dėl kurių ši rinka tampa ganėtinai nenuspėjama, lėmė sumažėjusį NT pirkimą. Dalis bendrovių Lietuvoje yra priverstos netgi nukelti būsto statybas tol, kol situacija taps aiškesnė. Pavyzdžiui, Vilniuje nuo 2021 m. naujų būstų pardavimai šiuo metu yra sumažėję net 3 kartus. Už NT projektus atsakingos įmonės įvardijo, kad, jei 2021 m. buvo parduodama 7 tūkst.

Tiems, kas nesusidūrė su mirtimi, gali būti sunku įsivaizduoti, ką daryti su velioniu, nuo ko pradėti organizuoti šermenis, laidotuves ir kiek pinigų tam gali reikėti. Laidojimą organizuojančių įmonių atstovės paaiškino visą procesą, ką daryti ir kur kreiptis mirus artimajam. Ne visi žino, kad, pavyzdžiui, neturint šeimos kapo, visame Kauno mieste dėl laidojimo galima kreiptis tik į vienas kapines. Pašnekovės neslėpė, kad visa tai gali kainuoti ir 1,5 tūkst., ir 2 tūkst. eurų.

Nors kalbama, kad šildymo sąskaitos šiemet bus mažesnės, prasidedantis šildymo sezonas neramina daugelį. Pastaraisiais metais elektros, dujų ir šildymo sąskaitos buvo gerokai didesnės nei esame pratę mokėti, tad su neramumu laukiant šiųmečių kainų verta apsvarstyti galimybes taupyti ne tik elektrą, bet ir šilumą namuose. Kaip tai įmanoma? „Dažnai klaidingai manoma, kad tik elektros ir dujų sąskaitų dydis yra mūsų rankose: juk sumažinti elektros ir dujų naudojimą atrodo gana paprasta.

Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse didėjo 6 proc. ir visame regione vidutiniškai siekė 70 eurų už megavatvalandę (MWh). Savaitgalį kai kuriomis valandomis formavosi ir neigiamos kainos. Kitose Europos šalyse elektros kainos taip pat didėjo.

Pedagogų trūkumas, prastėjanti švietimo kokybė, neaiškios reformos ir mokytojų streikai lemia, kad vis daugiau moksleivių be privačių mokamų pamokų išsiversti negali, nors švietimas Lietuvoje ir turėtų būti nemokamas. O jei kyla tokių paslaugų paklausa, auga ir jų kainos. Specialistai pastebi, kad tokio korepetitorių poreikio, kaip šiemet, dar nepamena. Tačiau ir jų paslaugos – nepigios. Pavyzdžiui, už 1 pamoką kai kur prašoma ir 40 eurų.

Įsivaizduokite, kad patikimoje lietuviškoje parduotuvėje išsirenkate gerą brangų kompiuterį, susimokate ir laukiate, kada jį pristatys. Tada po mėnesio gavę siuntą namuose ją išpakuojate ir randate tik bloknotą su pieštuku. Kaip jaustumėtės ir ką darytumėte? Būtent į tokią situaciją pateko vilnietė, kuri papasakojo, kad jai net nekilo mintis siuntos patikrinti atsiėmimo punkte.

Didmeninė elektros kaina  rugsėjį Lietuvoje buvo 14 proc. didesnė nei rugpjūtį ir siekė vidutiniškai 117,28 euro už megavatvalandę (MWh). Latvijoje kaina augo taip pat 14 proc. iki 117,25 euro, o Estijoje – 20 proc. iki 113,46 euro, antradienį pranešė elektros tiekėja „Elektrum Lietuva“. „Elektrum Lietuvos“ vadovas Martynas Giga sako, jog kainų augimą Baltijos šalyse lėmė tris savaites neplanuotai neveikusi „NordBalt“ jungtis tarp Švedijos ir Lietuvos.

Degalų kainos skiriasi ir kaimyninėse šalyse. Vienur – brangiau nei Lietuvoje, kitur – pigiau. Siekiant sutaupyti, gali kilti idėja pigesnių degalų iš svetur parsivežti daugiau. Vis tik svarbu nepamiršti, kada reikia mokėti mokesčius ar turėti dokumentus. Remiantis Lietuvos energetikos agentūros (LEA) pranešimu, per savaitę vidutinės degalų kainos Lietuvoje nežymiai padidėjo: benzinas pabrango 0,04 proc., dyzelinas – 0,7 procento.

Kartais pasigirsta istorijų, kai prekybininkai vilioja pirkėjus gudraudami, t. y. skelbdami nuolaidas, nors prekės kainos iš tikrųjų nė kiek nesumažina. Šią savaitę tokią menamą 60 proc. nuolaidą pirkėjai pastebėjo ir žinomoje interneto parduotuvėje. Moteris piktinasi, kad taip prekybininkai klaidina pirkėjus, nes prekė su nuolaida „atpigo“ nuo 709 iki... 709 eurų. Verslininkai tikina, kad tai buvo visai ne apgavystė, o tik skirtingų kainų parodymas.

Kol vieniems indaplovė bute yra prabanga, kitiems nuosavas SPA, kiaurą parą budinti apsauga ar net grįžimas namo privačiu lėktuvu yra paprasčiausia kasdienybė. Vos keli metrai iki upės ar jūros, vakarėliams ar vynui skirti rūsiai, 200 kv. m. plotą viršijančios terasos ir moderniausi interjero sprendimai – tv3.lt redakcija pasidomėjo, ką galima rasti brangiausiai pardavinėjamuose būstuose Lietuvoje.

Prognozuojama elektros rinkos kaina 2024 metais 9,472 cento už kilovatvalandę (kWh), o pirmąjį pusmetį – 9,753 cento – beveik keturiskart mažesnė nei šiemet, pranešė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).  Antrajam šių metų pusmečiui nustatyta rinkos kaina buvo 11,182 cento. Prognozuojama rinkos kaina naudojama viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) biudžetui bei visuomeninei elektros kainai apskaičiuoti.

Didmeninė elektros kaina Lietuvoje ir Latvijoje per savaitę sumažėjo 18 proc., Estijoje – 15 proc. ir visose Baltijos šalyse vidutiniškai siekė 90,2 euro už megavatvalandę (MWh). Kitose Europos šalyse elektros kainos daugiausiai kilo. Lenkijoje vidutinė savaitės kaina didėjo 4 proc. iki 110,7 euro, Vokietijoje – 33 proc. iki 106,1 euro, Prancūzijoje – 35 proc.

Su sūnumi apsipirkinėdama panevėžietė viename iš prekybos tinklų rado tvarkingą, nepraluptą vytinto kumpio pakelį. Brūkšninis kodas yra, kaina yra – nebuvo tik paties kumpio. Vilma papasakojo, kad užsuko į Panevėžio „Lidl“, esančią Basanavičiaus g. 67, nusipirkti keleto produktų, kurių trūko namuose. „Sumuštiniams reikėjo vytinto kumpio, o jį visada pasirenku, kad būtų nesutrūkinėjęs, nesudžiūvęs. Todėl iš dėžutės patikrinau bent keletą įpakavimų.

Lietuvos bankas apskaičiavo didžiausią galimą pagrindinės mokėjimo sąskaitos krepšelio kainą, ji įsigalios 2024 m. sausio 1 d. ir negalės būti didesnė kaip 1,47 Eur, o socialinę paramą gaunantiems asmenims – ne didesnė kaip 0,73 Eur. 2024 metams apskaičiuota maksimali krepšelio kaina atitinka ilgametį šios paslaugos kainų vidurkį.

Įvairūs būreliai vaikams ir jaunimui yra itin svarbi jų ugdymo dalis. Vis tik užsiėmimų kainos kyla kiekvienais metais – šiemet kai kur pakilo 5 ar net 14 eurų per mėnesį. Šiuo atveju padėtų visiems vaikams siūlomas dalinis finansavimas, tačiau ne visi būreliai pasiryžta tą suteikti. Tėvai pasidalino, kad geri būreliai gali nekainuoti ir 10 eurų per mėnesį, tačiau didžioji dalis atsieina bent 30 eurų, kiti siekti ir 70 eurų.

Raudonas megztinis, kurį 1981 metas birželį ką tik susižadėjusi Diana vilkėjo polo rungtynėse, Niujorko „Sotheby‘s“ aukcione buvo parduotas už 920 000 svarų sterlingų. Niujorke vykusiame aukcione legendinis princesės Dianos megztinis buvo parduotas už stulbinančią sumą – 920 000 svarų sterlingų (1,068 mln. eurų), gerokai viršijusią pradinę kainą.

Dauguma žmonių privačių detektyvų darbą yra matę tik filmuose, nes Lietuvoje ši paslauga sureguliuota gana neseniai. Tačiau atsiranda tokių, kuriems detektyvo prireikia – ar neištikimybei išaiškinti, ar dingusiam žmogui rasti, ar vagystės kaltininkui atpažinti. Vis tik istorijų šias paslaugas teikiantys asmenys turi prikaupę nemažai: slėpimasis tėvų namuose dėl žmonos dėmesio, santaupų leidimas sekso paslaugas teikiančiam vyrui ar vaikų sekimas dėl jų pačių gerovės.

Nors prekių kainos krenta 5 mėnesius iš eilės, gyventojai – vis tiek nepatenkinti. Ir ne veltui - sumos vis dar yra 20 proc. didesnės nei pernai. Prekybininkai pastebi, kad pirkėjai vis dažniau renkasi pigesnius produktus, ne pirmo būtinumo prekes perka tik su nuolaida. Vis tik pirkėjai perka daugiau užkandžių, putojančio vyno ar nealkoholinio alaus.

Kai kurie lietuviai skundžiasi, kodėl viešuoju transportu vis dar negali iš Vilniaus ar Kauno pasiekti pajūrio greičiau nei per 5 valandas ir kodėl tarp šių dviejų pagrindinių miestų negali keliauti naktimis. Vis tik šiuo klausimu vėžėjai didelių vilčių nesuteikia – esą koją kiša eismo taisyklės ir per mažas keleivių skaičius. Vieno skaitytojo teigimu, Lietuva – maža šalis, tad susisiekimo problemų būti neturėtų.

Yra žmonių, tvirtai žinančių, kad nori gyventi bute arba tų, kuriems namas priemiestyje yra labiau prie širdies. Vis tik negalintiems apsispręsti specialistai pataria, į ką verta atkreipti dėmesį. Nors su paskola perkamų butų plotas yra 82 kv. m. mažesnis ir kaina – vos 23 tūkst. eurų žemesnė nei namų, butus lietuviai renkasi dukart dažniau, rodo tyrimas. Tačiau didesnė nekilnojamojo turto (NT) kaina reiškia mažesnius išlaikymo kaštus arba atvirkščiai.

Sasekso kunigaikštienė Meghan Markle neseniai buvo pastebėta dėvinti 1 650 dolerių (apie 1,5 tūkst. eurų) kainuojantį paltą ir 1 270 dolerių (apie 1,2 tūkst. eurų) vertės šalikėlį, nors Kalifornije vis dar karšta. Meghan Markle, regis, pasiruošusi artėjančiam rudeniui, nes buvo pastebėta vilkinti paltą ir šalikėlį, nors temperatūra siekė 22,7 laipsnių. Savaitgalį Meghan buvo pastebėta dėvinti savo mėgstamą aksesuarą – ji buvo su antistresiniu pleistru.

Sodybos dažnai būna emocinis pirkinys, kurį lemia gamtos ilgesys ir šilti orai, tad vasarą jų pirkimas suaktyvėja, pastebi specialistai. Vis tik jie pataria neskubėti ir atsižvelgti į tam tikras detales, dėl kurių vėliau gali kilti problemų. Ekspertų teigimu, svarbu apsispręsti, kam sodyba bus skirta: poilsiui vasarą, nuolatiniam gyvenimui ar verslui. Nuo to priklauso ir kaina – paprastam vasarnamiui galima išleisti ir keliolika tūkstančių, o siekiant nuomoti – šimtus tūkstančių eurų.

Yra buvę atvejų, kuomet prekeiviai skelbia apie nupigintas prekes, tačiau pažvelgus po raudonai paryškintomis „mažesnėmis“ kainomis galima rasti seną kainą, kuri yra lygiai tokia pati, kaip tariamos nuolaidos metu. Vis tik raudoni kainolapiai ne visada rodo laikiną akciją – pirkėjai skatinami neapsigauti, kad būtų išvengta nesusipratimų.

„Prieš kelis mėnesius gavau kvietimą į pusseserės vestuves. Netrukus mane pasiekė ir dar vienas kvietimas. Šįkart jis buvo į pusseserės mergvakarį. Na, kaip ir visuomet mergvakarius dažniausiai organizuoja draugės, tad aš pernelyg nesikišau. O veltui...“, – rašo naujienų portalui tv3.lt laišką atsiuntusi skaitytoja Vika. Pamačiusi, kiek reikės prisidėti už vienos dienos šventę negalėjau patikėti.

Vidutinės benzino ir dyzelino kainos Lietuvoje per savaitę padidėjo vienu centu, rodo ketvirtadienį Lietuvos energetikos agentūros (LEA) paskelbta apžvalga. Liepos 17–24 dienomis benzino litras Lietuvoje vidutiniškai kainavo 1,48 euro, tuo metu vidutinė dyzelino litro kaina siekė 1,37 euro. Latvijoje ir Estijoje per savaitę benzino ir dyzelinio kuro kainos nesikeitė. Latvijoje benzinas ir toliau kainavo 1,6 euro, dyzelinis kuras – 1,48 euro, o Estijoje – atitinkamai 1,7 ir 1,5 euro.

Lietuva ketina pirkti tankus, pasak vienų politikų, jau nutarė kokius, pasak kitų – dar ne. Kaina taip pat nemaža, tai gali būti didžiausias Lietuvos pirkinys. Tiesa, pranešus, kad jau šią savaitę norima pasirašyti ketinimų protokolą su vokiečiais, kilo nemažas šurmulys.

Nemaža dalis lietuvių atostogauti į pajūrį vyksta su savo transporto priemone. Vis tik reikia žinoti, kad jų statymo tvarka Lietuvos kurortuose skiriasi. Vienur automobilį galima nemokamai palikti nuomotojų kieme, kitur už tai gali grėsti baudos. Pašnekovai neslėpė, kad už vietą automobiliui papildomai reikia mokėti ir apsistojus viešbutyje. Palangoje ji gali kainuoti nuo 8 iki 15 eurų už parą. Kitur, pavyzdžiui, Neringoje, automobilį parai galima palikti bendroje aikštelėje vos už 3 eurus.

Šiemet vasara gerų dienų lietuviams šiek tiek pagailėjo. Tad gyventojai, išvydę gerų orų prognozes, neretai paskutinę minutę nusprendžia pasinaudoti proga ir vienai ar kelioms dienoms nuvykti į pajūrį. Vis tik vertėtų atkreipti dėmesį, kad neretai savaitgalis Palangoje gali atsieiti daug brangiau ar panašiai, kaip poilsis Ispanijoje, Graikijoje ar net savaitės kelionė į Turkiją. Pigiausi kambariai su bendra virtuve Palangoje kainuoja 61 eurą, yra ne itin patogioje lokacijoje.

Naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“ trečiadienio vakarą sulaukė skaitytojos pranešimo apie Petrašiūnų ir Šančių mikrorajonuose esančiose „Lidl“ parduotuvėse pastebėtas skirtingas prekių kainas. Kaip teigia moteris, kaina ant prekės dėžutės ir skelbiama iškaboje skiriasi, todėl tampa neaišku, kuria kaina pirkėjas turėtų vadovautis. „Ar netyčia, ar gudraujama? „Lidl“ kainos – skelbiama 17.99 Eur, o ant dėžutės 19.99 Eur.

Vidutinė pieno supirkimo kaina Lietuvoje birželį sumažėjo, rodo Europos Sąjungos pieno rinkos observatorijos (MMO) duomenys. Anot MMO, vidutinė pieno supirkimo kaina Lietuvoje siekė 34,6 euro už 100 kilogramų – 3,4 proc. mažiau nei gegužę ir 33,4 proc. mažiau nei pernai birželį. Visoje Europos Sąjungoje pieno kaina birželį vidutiniškai siekė 44,9 euro – 2,5 proc. mažiau nei gegužę ir 9,2 proc. mažiau nei prieš metus.  Latvijoje pieno supirkimo kaina siekė 34 eurus – 1,2 proc.

Metinių fiksuotų planų kainas per pastarąją savaitę mažino visi trys nepriklausomi elektros tiekėjai – „Elektrum Lietuva“, „Ignitis“ ir „Enefit“, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Liepos 11–18 dienomis, palyginti su ankstesne savaite, planų su 12 mėnesių fiksuota elektros kaina tarifus „Ignitis“ sumažino 6 proc., „Elektrum Lietuva“ – 4 proc., „Enefit“ – 2 procentais. Tuo metu 24 mėnesių tarifus 4 proc. mažino tik „Ignitis“ ir „Elektrum Lietuva“, „o „Enefit“ kainų nekeitė.

Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) pirmąjį šių metų pusmetį prie tinklo prijungė virš 17 tūkst. saulės energiją gaminančių vartotojų, kai pernai iš viso jų buvo beveik 19 tūkst., pranešė ESO. Bendras tokių vartotojų skaičius jau viršijo 50 tūkstančių.  ESO Tinklų vystymo tarnybos vadovas Ovidijus Martinonis sako, kad iki liepos pabaigos bus prijungta daugiau vartotojų nei per visus 2022 metus.

Rugsėjį bus aišku, ar nuo 2025 m. Lietuvoje nebebus duodama grąža 1 ir 2 ct monetomis. Specialistai tikina, kad gyventojams nereikėtų nerimauti, kad dėl to didės kainos. Vis tik už plastikinius maišelius kartais teks pakloti daugiau, o kartais už juos išvis nereikės mokėti. Svarbu tai, kad vienais atvejais mokėtina suma būtų apvalinama pirkėjo naudai, kitais atvejais – prekes ar paslaugas teikiančios įmonės naudai.

Paprastai šeimos nariai nori vieni kitais rūpintis. Vis tik sergantį senyvą žmogų tinkamai prižiūrėti namiškiai neretai galimybių neturi, o būna, kad ir jų pačių nelikę. Senelių namuose dažniausiai pasiliekama iki mirties. Tačiau jų gyventojai moka ir pasilinksminti – tiek, kad ir pašoka su vaikštyne. Į senelių namus priimami ne visi. Tai turi būti žmonės, kurie nebegali savimi pasirūpinti ir neturi, kas galėtų tai daryti.

Elektros tiekėja „Ignitis“ skelbia nuo liepos vienašališkai fiksuotus tarifus iki 28 centų už kilovatvalandę (kWh) sumažinusi penktadaliui savo klientų, tuo metu per pusmetį elektros sutartis į pigesnes pasikeitė 470 tūkst. bendrovės klientų.  Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenimis, „Ignitis“ šiuo metu turi 920,4 tūkst. buitinių vartotojų.

Gamtinių dujų ateities sandorių kainos Europoje pirmadienį šoktelėjo daugiau kaip 10 proc. iki kiek aukščiau 36 eurų už megavatvalandę žymos po to, kai savaitgalį Rusijoje karinis kilęs maištas sukėlė papildomų rūpesčių dėl tiekimo. Dujų importas iš Rusijos į Europos Sąjungą, įskaitant vamzdynais tiekiamas dujas ir suskystintas gamtines dujas, po Rusijos invazijos į Ukrainą gerokai sumažėjo, tačiau praėjusiais metais vis dar sudarė apie 25 proc. viso importo.

Privačios ugdymo įstaigos nėra visiems įperkamas „malonumas“. Vis tik negavus vietos į valstybinį darželį tėvams tenka mokėti keletą tūkstančių eurų už privatų. O mokyklų stygiaus nėra, tad privačias mokyklas renkasi tie, kurie siekia išskirtinio, į kiekvieną moksleivį sutelkto ugdymo. Darželių stojimo mokestis siekia 150, 350 ir daugiau eurų. Už mėnesį vidutiniškai tenka mokėti 500 eurų, už mokslo metus – virš 4 tūkst. eurų.

Viena iš didžiausių šalyje telekomunikacijų bendrovių keičia dalį mokėjimo planų. Jos klientai piktinasi, kad už tą pačią paslaugą netrukus turės mokėti per 20 proc. brangiau. Bendrovės atstovai tikina, kad kintant poreikiams leidžiami nauji, patobulinti planai, o senieji palaipsniui naikinami. Ryšių reguliavimo tarnyba pripažįsta, kad telekomunikacijų paslaugų tiekėjai gali vienašališkai pakeisti esamas sutartis, jei tinkamai apie tai įspėja ir informuoja klientus.

Naujienų portalą tv3.lt pasiekė susirūpinusios skaitytojos Eglės laiškas, kuriame rašoma, jog garsios verslininkės ir nuomonės formuotojos Viktorijos Siegel elektroninėje parduotuvėje kainos, galimai, didesnės nei kitose apsipirkimo vietose. Laišką atsiuntusi Eglė pasidalijo ir nuotraukomis, kuriose matyti, jog internetinėje platformoje „Shein“ plaukų lankeliai kainuoja apie 2 eurus.