kaina

Ne paslaptis, kad artėjant vasario 14 d. mylimieji suka galvas dėl dovanų ar pramogų, o pardavėjai ir paslaugų teikėjai trina rankomis, mat Valentino dienai lietuviai netaupo. Juk kuo didesnė dovana – tuo didesnė meilė, taip? Vis tik, remiantis prekeivių komentarais, galima išskirti kelias dovanų Valentino dienos proga rūšis. Vieni pasirenka pigesnes, tačiau mielas ar linksmas dovanas už keliasdešimt eurų, pavyzdžiui, iš suaugusiųjų kategorijos.

Didieji prekybos tinklai turi lojalumo korteles arba programėles, dėl kurių pirkėjai gali gauti daugiau nuolaidų, kaupti pinigus, o vėliau juos panaudoti. Vis tik, kol vieni pirkėjų pagal amžių neskirsto, kiti jau kurį laiką papildomai siūlo 10 ar 20 proc. nuolaidas būtent pensininkams. Vienur pigiau senjorai gali apsipirkti būtent pirmadieniais, kitur – kiekvieną dieną iki 11 val. Vienas prekybos tinklas siūlo nuolat aktyvią net 20 proc. nuolaidą būtent gyvūnų prekėms.

Ne paslaptis, kad daugiau laiko prie vairo praleidžiantiems lietuviams degalai yra vienas brangiausių „malonumų“. Dėl to kai kurie gyventojai kuro degalinėse nusprendžia nebesipilti, mat kontrabandiniai degalai pilnam bakui atsieina iki 45 eurų pigiau. Vis tik toks „versliukas“ gali baigtis ir 4 tūkst. eurų, ir 6 tūkst. eurų baudomis, konfiskacija, delstų mokesčių išmokėjimu ar net baudžiamąja atsakomybe. Beje, tai skaudžiai kainuoti gali ir tokių degalų pirkėjams.

Neretai galima išgirsti nusiskundimų, kad prasta rega – ne pasirinkimas, tačiau dėl to tenka išleisti nemažai pinigų akiniams, akių lašams ar lęšiams. Vis tik svarbu nepamiršti, kad prastas matymas yra toks pats sveikatos sutrikimas, kaip ir kiti. Tad jo gydymą, pavyzdžiui, akinių lęšius, gali kompensuoti valstybė. Optikų tinklo atstovas įvardijo, kad vien akinių rėmeliai gali atsieiti iki 389 eurų, o jų lęšiai – net ir 800 eurų.

Apdrausti svarbu ne tik savo turtą, bet taip pat ir save, ir savo vaikus. Draudimas gali padėti finansiškai, kai tenka atlyginti žalą už vaiko išdaigas, kai prireikia skubios medicininės pagalbos, taip pat suteikia galimybę paslaugas gauti itin greitai, nelaukiant eilėse. Pavyzdžiui, galima pasiimti telemedicinos draudimą ir konsultaciją su gydytoju gauti čia ir dabar, nuotoliniu būdu.

Seksualinės paslaugos už pinigus Lietuvoje yra draudžiamos. Tačiau menka paslaptis, kad jos vis tiek yra teikiamos – įvairiuose skelbimuose ar tinklapiuose galima rasti daugybę eskorto, intymių pažinčių ar erotinių masažų pasiūlymų. Ši sfera ir kasdienybė joje daugeliui yra nežinoma, mat kalbėti apie nelegaliai teikiamas paslaugas mažai kas išdrįsta. Vis tik šioje industrijoje jau nuo 2004 metų besisukanti lietuvė tv3.lt portalui sutiko papasakoti, kaip viskas atrodo iš tiesų.

Kaip jaustumėtės, jei be jūsų sutikimo būtų pratęsiama terminuota sutartis ir jos neleistų nutraukti tol, kol nesumokėsite papildomai? Į tokią situaciją pakliuvęs Vilnietis piktinosi, kad taip esą apgaudinėjami klientai. Po dviejų metų vaikinas nusprendė nutraukti sutartį su sporto klubu „Gym+“, tačiau jis pavėlavo kreiptis aštuoniomis dienomis, mat sąskaita už kitą mėnesį formuojama beveik du mėnesius prieš.

Vykstant karui Ukrainoje lietuviai ima pirkti butus Ispanijoje, Floridoje, Majamyje, tačiau šios tendencijos priežasčių yra kur kas daugiau. Jas paaiškino „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas. Apie tai, kokiomis kainomis ir kokius butus lietuviai perka, buvo kalbama ir tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“. Lietuvos nekilnojamojo turto asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius laidoje sakė, kad lietuviai ieško komforto ne tik Floridoje, bet ir Kipre, Tailande, Balyje.

Gamtinės dujos Nyderlandų TTF prekybos taške praėjusią savaitę atpigo 2,6 proc., tuo metu biokuro kaina per tą patį laikotarpį Lietuvoje sumažėjo 0,7 proc., pirmadienį skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Dujų kainų vidurkis TTF sumažėjo iki 31,4 euro už megavatvalandę (MWh), kai prieš savaitę ji siekė 32,2 euro. Europos dujų saugyklų užpildymas šiuo metu siekia 75 proc. – 4,7 proc. punkto mažiau nei prieš savaitę, Latvijoje esanti Inčukalnio dujų saugykla dabar užpildyta apie 66 proc.

Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje mažėjo 5 proc. ir vidutiniškai siekė 97,9 euro už megavatvalandę (MWh). Tiek pat elektra pigo ir Latvijoje bei Estijoje, kur siekė 97,1 euro. Kitose Europos šalyse didmeninė elektros kaina taip pat šiek tiek mažėjo: Lenkijoje vidutiniškai siekė 97,6 euro, Vokietijoje – 83,2 euro, Austrijoje – 86,9 euro, pranešė energetikos sprendimų bendrovė „Elektrum Lietuva“. „Nuosaikų kainų kritimą Baltijos šalyse lėmė 6 proc.

Lietuvą užklupus gerokai didesniems žiemos šalčiams, nei buvo pastaruosius kelerius metus, daliai gyventojų namuose tenka kaip reikiant pašalti, mat įprasto centrinio šildymo  dažnai nepakanka. Vienas iš sprendimų tokiu atveju būtų papildomi šildymo prietaisai. Tačiau žmonės baiminasi smarkiai padidėsiančių sąskaitų už elektrą.

Ne paslaptis, kad viskas pamažu tampa skaitmenizuota: tiek nuolaidų kortelės, tiek čekiai, net ir produktų paruošimas nuo etikečių perkeliamas į virtualią erdvę. Vis tik tokiomis naujovėmis džiaugiasi ne visi. Lietuviai piktinasi, kad prekybos tinkle „Lidl“ nėra fizinių nuolaidų kortelių – akcines prekes pigiau galima įsigyti tik turint programėlę ir aktyvuojant tam tikrus kuponus.

Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse krito 5 proc., visame regione vidutiniškai siekdama 44,7 euro už megavatvalandę (MWh). Vidutinė „Nord Pool“ elektros biržos kaina per savaitę kilo 7 proc. iki 45,3 euro, pranešė energetikos sprendimų bendrovė „Elektrum Lietuva“. Pasak įmonės Verslo sprendimų departamento vadovo Artūro Zatulino, kainų padidėjimą „Nord Pool“ regione labiausiai lėmė beveik ketvirtadaliu sumažėjusi vėjo energijos gamyba Šiaurės šalyse.

Tatuiruotės ant kūno šiais laikais yra labai populiarios. Vieni jas darosi tam, kad įamžintų svarbią gyvenimo dieną ar įvykį savo pasirinktu simboliu, kiti – nes jos atrodo gražiai ir suteikia išskirtinumo. Tačiau kai kurie žmonės jas pasidaro neapgalvotai, vėliau gailisi ir todėl pasirenka jas pašalinti. Apie tai, kaip yra šalinamos tatuiruotės bei kokias tatuiruotes dažniausiai šalina žmonės papasakojo specialistė Agnė Lobanova.

Nuo sausio 1 d. viešojo maitinimo paslaugoms nebus taikomas lengvatinis 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas. Nuo Naujųjų jis sieks 21 proc. Dėl to maistas brangs ne tik kavinėse, bet ir mokyklų bei darželių valgyklose. Anot mokyklų atstovų, dėl to mokiniai esą yra stumiami į greito maisto kavines, kioskus ar parduotuves, kur pirks pigesnį maistą ar užkandžius, tad nukentės jų mitybos kokybė.

Palyginti su 2020 m., šiemet maisto kainos buvo dvigubai didesnės. Šiuo metu jos stabilizuojasi, bet pirkėjų netenkina. Dalis prekybininkų spėja, kad kitąmet tam tikrų produktų kainos vėl kils. Tačiau, ar jas sumažinti padėtų pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata, lieka neaišku. Vieni prekybos tinklai tikina, kad sumažinus PVM neišvengiamai pigtų ir maistas, kiti negali pasakyti, ar tai išvis sumažintų kainas.

Artėjant Kalėdoms vaikus darželiuose tradiciškai džiugina Kalėdų Seneliai su įvairiomis programomis ir dovanėlėmis. Vis tik šis malonumas daliai tėvų neblogai patuština kišenes. Viešojoje erdvėje mamos dalinosi, kiek šiemet kainavo Kalėdų Senelių programos vaikams. Vieniems už visą grupę reikėjo sumokėti vos 40 eurų, kitiems – net 30 eurų už vieną vaiką.

Už šiukšlių surinkimą ir išvežimą turi mokėti tiek daugiabučių, tiek individualių namų gyventojai. Nepaisant to, kad vieni gali prikaupti 5 maišus šiukšlių, kiti – vos vieną, rinkliava už jas skaičiuojama pagal būsto plotą, o ne atliekų kiekį, mat taip yra paprasčiau apskaičiuoti. Aplinkos ministerijos aiškinimu, mokestis už šiukšles savivaldybėse yra skaičiuojamas skirtingai, priklausomai nuo namų tipo, gyventojų skaičiaus, reikalingos technikos būklės ir pan.

Vidutinė elektros kaina 2024 metais turėtų išlikti panaši, kaip ir šiemet, ir siekti apie 100 eurų už megavatvalandę (MWh), skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA), remdamasi gruodžio mėnesio ateities sandoriais.  Laikinoji LEA vadovė Agnė Bagočiutė sako, kad elektros kainas kitais metais gali didinti energetikos objektų ar jungčių remontas, tačiau auganti atsinaujinančios energetikos gamyba gali jas mažinti ar kurį laiką palaikyti neigiamas.

Artėjant Kalėdoms, artėja ir dovanų metas. Įprastai, gavę dovaną suprantame ją kaip visišką savo nuosavybę, su kuria galime daryti, ką tik norime, nepriklausomai nuo aplinkybių. Vis tik tai – netiesa. Tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, išsiskiriant su draugu, dovanotojas gali pareikalauti grąžinti viską, ką yra jums padovanojęs, ir jūs privalėsite tai padaryti. Taip gali nutikti tiek su piniginėmis dovanomis, tiek su automobiliu, nekilnojamu turtu ar papuošalais.

Vidutinė elektros kaina Lietuvos prekybos zonoje lapkritį siekė 105 eurus už megavatvaladę (MWh) ir, palyginti su spaliu, augo 20 proc., o palyginti su 2022 metų lapkričiu, ji mažėjo daugiau nei dukart, pranešė Valstybinės energetikos reguliavimo taryba (VERT). Anot VERT, didžiausios įtakos kainų pokyčiams lapkritį darė elektros vartojimo augimas, o dėl mažėjusios vėjo elektrinių gamybos didesne galia dirbo brangiau elektrą gaminančios elektrinės.

Dantų tvarkymas ir kitos odontologinės ar burnos higienos paslaugos yra aktualios visiems. Ne paslaptis, kad jos skaudžiai pakrato piniginę. Vis tik yra sąrašas odontologijos paslaugų, kurios Lietuvoje, apsidraudusiems privalomuoju sveikatos draudimu (PSD), yra nemokamos. Tačiau nemažai gyventojų apie tai tiesiog nežino, nes klinikos galimai juos apgaudinėja.

Lietuvoje skundžiamasi neįprastai didelėmis nekilnojamojo turto (NT) kainomis. Jį įsigyti trukdo ir rekordiškai brangios paskolos, kai pinigų palūkanoms tenka pakloti daugiau, nei pačiam būstui. Anot ekspertų, išaugusios būsto palūkanų normos dabar ir yra esminė problema. Jie tikino, kad lietuviai šiaip būstą įpirktų, bet tiesiog negauna paskolų. Pašnekovai neslėpė, kad situacija užsienyje yra panaši, tačiau ten bankai sumažino savo maržas, tad paskolos nebrango taip smarkiai, kaip pas mus.

Keičiantis laikams atsiranda vis daugiau naujų pramogų, kurios praskaidrina žmonių dienas, leidžia pabėgti nuo rutinos. Tokios pramogos kaip boulingas, ledo arena ar įvairūs muziejai mums jau yra įprasta, todėl Vilniuje, Vingrių gatvėje prieš keturis mėnesius atsidarė nauja vieta, su kuria žmonėms iki šiol dar neteko susipažinti – „Daužykla“. „Daužyklos“ įkūrėjas Martynas Angelas Martinkus teigia, kad Lietuvoje iki šiol tokio tipo pramoga buvo įsikūrusi tik Panevėžyje.

Lietuvoje jau kurį laiką vyrauja gan keista, daugelio tėvų nesuprantama mada tarp vaikų – tai specifinio prekės ženklo gėrimai, kuriems jie išleidžia paskutines santaupas ar net prašo dovanų gimtadieniams. Visa tai dar neatrodytų taip prastai, jei 0,5 l šio gėrimo nekainuotų beveik 7 eurų. Nuo jų pirkimo vaikams turėtų atgrasyti ir tai, kad dalis šių gėrimų turi kofeino, t. y. yra energiniai, todėl neparduodami nepilnamečiams.

Seimas nusprendė nepratęsti iki šių metų pabaigos galiosiančios pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos viešajam maitinimui. T. y. nuo kitų metų už tokias paslaugas vietoje 9 proc. turės būti taikomas standartinis 21 proc. dydžio PVM. Vis tik restoranų atstovai tikina, kad tai esą pakenks ne tik verslams, bet ir gyventojams bei pačiai valstybei, kurios biudžetas praras daug pinigų. Anot jų, taip nužudysime maitinimo sektorių – vėl didės šešėlis, kainos augs ir iki 20 proc.

Pakilusios nekilnojamojo turto (NT) kainos, pabrangusios būsto paskolos ir politiniai neramumai, dėl kurių ši rinka tampa ganėtinai nenuspėjama, lėmė sumažėjusį NT pirkimą. Dalis bendrovių Lietuvoje yra priverstos netgi nukelti būsto statybas tol, kol situacija taps aiškesnė. Pavyzdžiui, Vilniuje nuo 2021 m. naujų būstų pardavimai šiuo metu yra sumažėję net 3 kartus. Už NT projektus atsakingos įmonės įvardijo, kad, jei 2021 m. buvo parduodama 7 tūkst.

Tiems, kas nesusidūrė su mirtimi, gali būti sunku įsivaizduoti, ką daryti su velioniu, nuo ko pradėti organizuoti šermenis, laidotuves ir kiek pinigų tam gali reikėti. Laidojimą organizuojančių įmonių atstovės paaiškino visą procesą, ką daryti ir kur kreiptis mirus artimajam. Ne visi žino, kad, pavyzdžiui, neturint šeimos kapo, visame Kauno mieste dėl laidojimo galima kreiptis tik į vienas kapines. Pašnekovės neslėpė, kad visa tai gali kainuoti ir 1,5 tūkst., ir 2 tūkst. eurų.

Nors kalbama, kad šildymo sąskaitos šiemet bus mažesnės, prasidedantis šildymo sezonas neramina daugelį. Pastaraisiais metais elektros, dujų ir šildymo sąskaitos buvo gerokai didesnės nei esame pratę mokėti, tad su neramumu laukiant šiųmečių kainų verta apsvarstyti galimybes taupyti ne tik elektrą, bet ir šilumą namuose. Kaip tai įmanoma? „Dažnai klaidingai manoma, kad tik elektros ir dujų sąskaitų dydis yra mūsų rankose: juk sumažinti elektros ir dujų naudojimą atrodo gana paprasta.

Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse didėjo 6 proc. ir visame regione vidutiniškai siekė 70 eurų už megavatvalandę (MWh). Savaitgalį kai kuriomis valandomis formavosi ir neigiamos kainos. Kitose Europos šalyse elektros kainos taip pat didėjo.

Pedagogų trūkumas, prastėjanti švietimo kokybė, neaiškios reformos ir mokytojų streikai lemia, kad vis daugiau moksleivių be privačių mokamų pamokų išsiversti negali, nors švietimas Lietuvoje ir turėtų būti nemokamas. O jei kyla tokių paslaugų paklausa, auga ir jų kainos. Specialistai pastebi, kad tokio korepetitorių poreikio, kaip šiemet, dar nepamena. Tačiau ir jų paslaugos – nepigios. Pavyzdžiui, už 1 pamoką kai kur prašoma ir 40 eurų.

Įsivaizduokite, kad patikimoje lietuviškoje parduotuvėje išsirenkate gerą brangų kompiuterį, susimokate ir laukiate, kada jį pristatys. Tada po mėnesio gavę siuntą namuose ją išpakuojate ir randate tik bloknotą su pieštuku. Kaip jaustumėtės ir ką darytumėte? Būtent į tokią situaciją pateko vilnietė, kuri papasakojo, kad jai net nekilo mintis siuntos patikrinti atsiėmimo punkte.

Didmeninė elektros kaina  rugsėjį Lietuvoje buvo 14 proc. didesnė nei rugpjūtį ir siekė vidutiniškai 117,28 euro už megavatvalandę (MWh). Latvijoje kaina augo taip pat 14 proc. iki 117,25 euro, o Estijoje – 20 proc. iki 113,46 euro, antradienį pranešė elektros tiekėja „Elektrum Lietuva“. „Elektrum Lietuvos“ vadovas Martynas Giga sako, jog kainų augimą Baltijos šalyse lėmė tris savaites neplanuotai neveikusi „NordBalt“ jungtis tarp Švedijos ir Lietuvos.

Degalų kainos skiriasi ir kaimyninėse šalyse. Vienur – brangiau nei Lietuvoje, kitur – pigiau. Siekiant sutaupyti, gali kilti idėja pigesnių degalų iš svetur parsivežti daugiau. Vis tik svarbu nepamiršti, kada reikia mokėti mokesčius ar turėti dokumentus. Remiantis Lietuvos energetikos agentūros (LEA) pranešimu, per savaitę vidutinės degalų kainos Lietuvoje nežymiai padidėjo: benzinas pabrango 0,04 proc., dyzelinas – 0,7 procento.

Kartais pasigirsta istorijų, kai prekybininkai vilioja pirkėjus gudraudami, t. y. skelbdami nuolaidas, nors prekės kainos iš tikrųjų nė kiek nesumažina. Šią savaitę tokią menamą 60 proc. nuolaidą pirkėjai pastebėjo ir žinomoje interneto parduotuvėje. Moteris piktinasi, kad taip prekybininkai klaidina pirkėjus, nes prekė su nuolaida „atpigo“ nuo 709 iki... 709 eurų. Verslininkai tikina, kad tai buvo visai ne apgavystė, o tik skirtingų kainų parodymas.

Kol vieniems indaplovė bute yra prabanga, kitiems nuosavas SPA, kiaurą parą budinti apsauga ar net grįžimas namo privačiu lėktuvu yra paprasčiausia kasdienybė. Vos keli metrai iki upės ar jūros, vakarėliams ar vynui skirti rūsiai, 200 kv. m. plotą viršijančios terasos ir moderniausi interjero sprendimai – tv3.lt redakcija pasidomėjo, ką galima rasti brangiausiai pardavinėjamuose būstuose Lietuvoje.

Prognozuojama elektros rinkos kaina 2024 metais 9,472 cento už kilovatvalandę (kWh), o pirmąjį pusmetį – 9,753 cento – beveik keturiskart mažesnė nei šiemet, pranešė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).  Antrajam šių metų pusmečiui nustatyta rinkos kaina buvo 11,182 cento. Prognozuojama rinkos kaina naudojama viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) biudžetui bei visuomeninei elektros kainai apskaičiuoti.

Didmeninė elektros kaina Lietuvoje ir Latvijoje per savaitę sumažėjo 18 proc., Estijoje – 15 proc. ir visose Baltijos šalyse vidutiniškai siekė 90,2 euro už megavatvalandę (MWh). Kitose Europos šalyse elektros kainos daugiausiai kilo. Lenkijoje vidutinė savaitės kaina didėjo 4 proc. iki 110,7 euro, Vokietijoje – 33 proc. iki 106,1 euro, Prancūzijoje – 35 proc.

Su sūnumi apsipirkinėdama panevėžietė viename iš prekybos tinklų rado tvarkingą, nepraluptą vytinto kumpio pakelį. Brūkšninis kodas yra, kaina yra – nebuvo tik paties kumpio. Vilma papasakojo, kad užsuko į Panevėžio „Lidl“, esančią Basanavičiaus g. 67, nusipirkti keleto produktų, kurių trūko namuose. „Sumuštiniams reikėjo vytinto kumpio, o jį visada pasirenku, kad būtų nesutrūkinėjęs, nesudžiūvęs. Todėl iš dėžutės patikrinau bent keletą įpakavimų.

Lietuvos bankas apskaičiavo didžiausią galimą pagrindinės mokėjimo sąskaitos krepšelio kainą, ji įsigalios 2024 m. sausio 1 d. ir negalės būti didesnė kaip 1,47 Eur, o socialinę paramą gaunantiems asmenims – ne didesnė kaip 0,73 Eur. 2024 metams apskaičiuota maksimali krepšelio kaina atitinka ilgametį šios paslaugos kainų vidurkį.

Įvairūs būreliai vaikams ir jaunimui yra itin svarbi jų ugdymo dalis. Vis tik užsiėmimų kainos kyla kiekvienais metais – šiemet kai kur pakilo 5 ar net 14 eurų per mėnesį. Šiuo atveju padėtų visiems vaikams siūlomas dalinis finansavimas, tačiau ne visi būreliai pasiryžta tą suteikti. Tėvai pasidalino, kad geri būreliai gali nekainuoti ir 10 eurų per mėnesį, tačiau didžioji dalis atsieina bent 30 eurų, kiti siekti ir 70 eurų.

Raudonas megztinis, kurį 1981 metas birželį ką tik susižadėjusi Diana vilkėjo polo rungtynėse, Niujorko „Sotheby‘s“ aukcione buvo parduotas už 920 000 svarų sterlingų. Niujorke vykusiame aukcione legendinis princesės Dianos megztinis buvo parduotas už stulbinančią sumą – 920 000 svarų sterlingų (1,068 mln. eurų), gerokai viršijusią pradinę kainą.

Dauguma žmonių privačių detektyvų darbą yra matę tik filmuose, nes Lietuvoje ši paslauga sureguliuota gana neseniai. Tačiau atsiranda tokių, kuriems detektyvo prireikia – ar neištikimybei išaiškinti, ar dingusiam žmogui rasti, ar vagystės kaltininkui atpažinti. Vis tik istorijų šias paslaugas teikiantys asmenys turi prikaupę nemažai: slėpimasis tėvų namuose dėl žmonos dėmesio, santaupų leidimas sekso paslaugas teikiančiam vyrui ar vaikų sekimas dėl jų pačių gerovės.

Nors prekių kainos krenta 5 mėnesius iš eilės, gyventojai – vis tiek nepatenkinti. Ir ne veltui - sumos vis dar yra 20 proc. didesnės nei pernai. Prekybininkai pastebi, kad pirkėjai vis dažniau renkasi pigesnius produktus, ne pirmo būtinumo prekes perka tik su nuolaida. Vis tik pirkėjai perka daugiau užkandžių, putojančio vyno ar nealkoholinio alaus.

Kai kurie lietuviai skundžiasi, kodėl viešuoju transportu vis dar negali iš Vilniaus ar Kauno pasiekti pajūrio greičiau nei per 5 valandas ir kodėl tarp šių dviejų pagrindinių miestų negali keliauti naktimis. Vis tik šiuo klausimu vėžėjai didelių vilčių nesuteikia – esą koją kiša eismo taisyklės ir per mažas keleivių skaičius. Vieno skaitytojo teigimu, Lietuva – maža šalis, tad susisiekimo problemų būti neturėtų.

Yra žmonių, tvirtai žinančių, kad nori gyventi bute arba tų, kuriems namas priemiestyje yra labiau prie širdies. Vis tik negalintiems apsispręsti specialistai pataria, į ką verta atkreipti dėmesį. Nors su paskola perkamų butų plotas yra 82 kv. m. mažesnis ir kaina – vos 23 tūkst. eurų žemesnė nei namų, butus lietuviai renkasi dukart dažniau, rodo tyrimas. Tačiau didesnė nekilnojamojo turto (NT) kaina reiškia mažesnius išlaikymo kaštus arba atvirkščiai.

Sasekso kunigaikštienė Meghan Markle neseniai buvo pastebėta dėvinti 1 650 dolerių (apie 1,5 tūkst. eurų) kainuojantį paltą ir 1 270 dolerių (apie 1,2 tūkst. eurų) vertės šalikėlį, nors Kalifornije vis dar karšta. Meghan Markle, regis, pasiruošusi artėjančiam rudeniui, nes buvo pastebėta vilkinti paltą ir šalikėlį, nors temperatūra siekė 22,7 laipsnių. Savaitgalį Meghan buvo pastebėta dėvinti savo mėgstamą aksesuarą – ji buvo su antistresiniu pleistru.

Sodybos dažnai būna emocinis pirkinys, kurį lemia gamtos ilgesys ir šilti orai, tad vasarą jų pirkimas suaktyvėja, pastebi specialistai. Vis tik jie pataria neskubėti ir atsižvelgti į tam tikras detales, dėl kurių vėliau gali kilti problemų. Ekspertų teigimu, svarbu apsispręsti, kam sodyba bus skirta: poilsiui vasarą, nuolatiniam gyvenimui ar verslui. Nuo to priklauso ir kaina – paprastam vasarnamiui galima išleisti ir keliolika tūkstančių, o siekiant nuomoti – šimtus tūkstančių eurų.

Yra buvę atvejų, kuomet prekeiviai skelbia apie nupigintas prekes, tačiau pažvelgus po raudonai paryškintomis „mažesnėmis“ kainomis galima rasti seną kainą, kuri yra lygiai tokia pati, kaip tariamos nuolaidos metu. Vis tik raudoni kainolapiai ne visada rodo laikiną akciją – pirkėjai skatinami neapsigauti, kad būtų išvengta nesusipratimų.