kaina

Mažėjant didmeninei elektros kainai bei galiojant dabartiniam kompensacijų mechanizmui su 28 centų už kilovatvalandę (kWh) kompensacijų grindimis, Lietuvos energetikos agentūros (LEA) vadovas siūlo elektros tiekimo sutartis su fiksuotos kainos planais turintiems vartotojams bent iki liepos mėnesio pereiti prie su birža susietų planų.    „Dabar bent iki liepos 1-os privalu pereiti į biržos planą.

Lietuvoje iš nemokių žmonių atimtas turtas būna išvaržomas elektroninėje erdvėje. Joje užsiregistravus galima mėginti įsigyti įvairų kilnojamą ar nekilnojamą turtą už neįprastai mažą kainą, pasiūlius didžiausią. Pavyzdžiui, šiuo metu galima rasti žemės sklypų ar automobilių, kurių pradinė kaina – vos pora šimtų eurų. Antstolių ar nemokumo administratorių varžytynės, nuomos konkursai, Turto banko, savivaldybių ir kiti aukcionai vyksta tam skirtoje interneto svetainėje.

Šiais laikais dažnai kalbama apie tai, kur dėti pinigus, kad jie nenuvertėtų. Vis tik daug kas pamiršta, kad uždirbti galima ir iš paprasčiausių pašto ženklų. Dalis jų dabar neturi didelės vertės. Bet yra ir tokių, kurie per pastaruosius metus tapo itin reti, nes susinaudojo ir dėl prastos būklės dingo iš rinkos. Tokių pašto ženklų dažnai ieško kolekcininkai, už juos siūlantys nemažas sumas. Vienas iš vertingesnių yra ir lietuviškas Antano Smetonos pašto ženklas.

Elektros kainoms pastaruoju metu nukritus žemiau valstybės kompensuojamų 28 centų už kilovatvalandę (ct/kWh) ribos, daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų vis dar moka pagal didesnį tarifą, rodo naujausia apklausa.  Kas ketvirtas gyventojas moka 28–30 centų už kilovatvalandę (kWh) tarifu, kas penktas – 30–40 centų, o kas dešimtas – didesniu nei 40 centų tarifu, rodo bendrovės „Elektrum Lietuva“ užsakymu atlikta „Spinter tyrimų“ apklausa. Jos duomenimis, 53 proc.

Siekiant gyventojus apsaugoti nuo galimo elektros kainų šuolio, antrąjį šių metų pusmetį valstybė turėtų tęsti kompensacijų mokėjimą, sako prezidento patarėja. Tačiau, pasak Irenos Segalovičienės, nuo liepos galėtų būti kompensuojama tik už dalį suvartotos elektros, pavyzdžiui, iki 150 kilovatvalandžių (kWh) per mėnesį.

Vis daugiau žmonių jau ima planuoti vasaros atostogas ir keliones. Tačiau patikrinus kelionių agentūrų pasiūlymus gali kilti mintis atostogų atsisakyti, nes, pavyzdžiui, už kelionę į Turkiją gali tekti pakloti ir daugiau nei 1 tūkst. eurų. Vis tik vietoje įprastos kelionių agentūros galima pasirinkti savarankiškų kelionių organizatorius, kurie padės pigiau kelionę susiplanuoti patiems. Štai portalo tv3.lt skaitytoja Vitalija pasakojo, kad jau seniai keliones organizuoja pati.

Tauragėje gyvenanti Laura pasakoja, kad apsipirkimas „Reserved“ parduotuvėje Kaune apkarto. Moteris sako, kad parėjusi namo suprato, kad už megztinį sumokėjo 6 eurais daugiau, nei jis kainavo iki neva kainų sumažinimo. Į bendrovę dėl komentaro buvo kreiptasi kelis kartus, sulaukę atsakymo papildysime. Laura megztinį įsigijo „Reserved“ rūbų parduotuvėje. Vedama smalsumo parėjusi namo ji nuplėšė akcijinę kainą pamatė, kad kaina prieš tai buvo ne didiesnė, o mažesnė.

Po vakarienės restorane pora sulaukė netikėtai didžiulės sąskaitos. Turistas pasakojo, kad būdamas Balio saloje žmonos gimtadienio proga pietauti nuvyko į  prabangų restoraną. Vyras bare užsisakė butelį vyno, jo nuomone, kainuojančio 95 svarus sterlingų, ir išsirinko vieną puikų patiekalą. Tik vėliau jis suprato, kad vynas jam iš tikrųjų kainavo 1120 svarų – daugiau nei jie sumokėjo už visą kelionę iš Australijos į Indoneziją, rašo mirror.co.uk.

Trečiadienį įsigalioja vasario viduryje Valstybinė energetikos reguliavimo tarybos (VERT) patvirtinta dukart mažesnė visuomeninė elektros kaina beveik 470 tūkst. vartotojų, priklausančių trečiajam rinkos liberalizavimo etapui ir iki 2026 metų neprivalančių pasirinkti nepriklausomo tiekėjo.

Lietuvos banko tyrimui, neradusiam prekybininkų ir perdirbėjų kaltės dėl rekordinių maisto kainų – naujos kritikos strėlės. Jį peikia žemės ūkio ministras, o Seimo nariai reikalauja tyrimą pildyti naujais duomenimis. Tuo metu konservatorius Kupčinskas didžiuosius prekybininkus užsimojo paauklėti uždrausdamas jiems dirbti sekmadieniais ir per šventes.

Pirmosios „Lidl“ parduotuvės Lietuvoje atsidarė prieš beveik šešerius metus, 2016 metų birželio mėnesį. Jau nuo pirmųjų darbo dienų parduotuvių lentynose buvo galima rasti 322 lietuviškus produktus, kuriuos tiekė 60 gamintojų. Per pastaruosius metus „Lidl“ lietuviškumo istorija tik tęsėsi ir augo.

Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina sausį mažėjo trečią mėnesį iš eilės – ji siekė 443,8 euro už toną ir buvo 12,9 proc. mažesnė nei gruodį, bet buvo  0,6 proc. didesnė nei pernai sausį. Vidutinė bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina per mėnesį sumažėjo 10,6 proc. iki 344,2 euro, skelbia Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras.

Maždaug 2 tūkst. eurų verta su klaida nulieta lietuviška 2 eurų moneta, skirta Žuvinto biosferos rezervatui, sudomino daugelį gyventojų. Tokių monetų buvo išleista tik 500 vnt. ir ją turėti ar gauti, tikimybė yra labai menka. Tačiau ne tik ji gali gerokai papildyti kišenes. Retų, proginių ar kolekcinių lietuviškų monetų yra daugybė – tiek eurų, tiek litų, tiek šimtmečių senumo kitų monetų.

Pastarųjų savaičių įvykiai Lietuvoje paskatino žmones, o ypač merginas ir moteris, pasirūpinti savigynos priemonėmis. Prekyba dujų balionėliais labai suaktyvėjo, bet svarbu suprasti, kad savigynos priemonių yra ne viena ir ne dvi. Taip pat yra daug savigynos veiksmų rūšių. Taigi jos tinkamumas priklauso nuo paties žmogaus, jo sugebėjimų, galimybių, psichologijos, įvykio vietos ir situacijos.

Daugelio monetų vertė iš esmės gali atrodyti nedidelė, tačiau iš tikrųjų jos gali slėpti itin aukštą kainą, nes turi ypatingą istoriją ar specifinių bruožų. Yra kolekcionierių, renkančių tokias monetas, kurias galėtų parduoti už nemažas pinigų sumas, rašo portalas „Las provincias“. Tarp jų – neįprastą žmogeliuko (angl. stickman) piešinį turinčios 2 eurų monetos ir Lietuvoje per klaidą neteisingai 2 eurų monetos, pretenduojančios tapti vienomis brangiausių monetų šalies istorijoje.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) trečiadienį turėtų patvirtinti dukart mažesnę visuomeninę elektros kainą maždaug 470 tūkst. vartotojų, priklausančių trečiajam rinkos liberalizavimo etapui ir iki 2026 metų neprivalančių pasirinkti nepriklausomo tiekėjo. VERT teigimu, atsižvelgusi į tai, kad sausio mėnesį elektros kainos biržoje smarkiai mažėjo, Vyriausybė paprašė tarybos  peržiūrėti ir atnaujinti elektros įsigijimo rinkos kainas bei visuomeninį tarifą pirmajam pusmečiui.

Lazdynų baseinas duris vilniečiams atveria jau šį trečiadienį (vasario 15-ąją), o nuo šiandien (vasario 13 d.) plaukimo entuziastai gali įsigyti lankytojų bilietus ir ilgalaikes baseino narystes. Bilietus galima įsigyti interneto svetainėje lazdynubaseinas.eu Registracija į plaukimo pamokas vaikams bei suaugusiems taip pat nuo vasario 13 d. 12 val. Lazdynų daugiafunkciame komplekse veiks du baseinai – 50 m olimpinio dydžio baseinas ir 25 m nardymo ir šuolių į vandenį baseinas.

Anksčiau ar vėliau daugelis žmonių pagalvoja apie arba susiduria su sužadėtuvėmis ir vestuvėmis. Nepaisant visų kitų išlaidų šventėms surengti, vienas svarbiausių dalykų jose yra žiedai. Vis tik ne visiems taip lengva nuspręsti, kokią sumą verta skirti žiedams, kad ji nebūtų „gėdinga“, bet taip pat ir neviršytų protingų ribų. Juvelyrikos atstovai nurodo, kad žiedas su natūraliu deimantu gali kainuoti tik 314 eurų, bet jam neprilygs 26 tūkst. eurų kainuojantis vieno karato žiedas.

Antradienį į „Iki“ parduotuvių lentynas atkeliavo pirkėjų ilgai laukti pirmieji šviežio derliaus lietuviški trumpavaisiai agurkai. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad pirmieji vietinių ūkininkų užauginti agurkai kasmet sulaukia didelio pirkėjų susidomėjimo ir yra tiesiog išgraibstomi, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako, kad pieno supirkimo kainų kritimą lėmė staiga rinkoje atsiradęs perteklinis pienas. Tuo metu Pieno perdirbėjų asociacijos Pieno centras vadovas Egidijus Simonis teigia, kad perteklinio pieno nebuvo – atvirkščiai, jo trūksta, o kainų kritimą lėmė eksporto rinkos. „Lietuvoje kainos pradėjo kristi, kai staiga atsirado perteklinio pieno, sutrikus vienai iš pieno perdirbimo įmonių“, – LRT radijui trečiadienį sakė ministras.

Sekmadienį Mantas Kalnietis sužais paskutines savo karjeros rungtynes. Kauno „Žalgirio“ arenoje Kazio Maksvyčio auklėtiniai susitiks su Jonavos „Cbet“ ekipa. Daugkartiniai Lietuvos čempionai šioms rungtynėms rengia specialią M. Kalniečio asmenybę pagerbsiančią programą, o bilietai sparčiai tirpsta. Bilietų kainos į šias rungtynes prasideda vos nuo 4 eurų, o už VIP parketines vietas sirgaliai nepagailėjo ir 50 eurų. Beje, visi šio tipo bilietai jau išparduoti.

Nekilnojamojo turto (NT) kainoms kylant, 2022 m. jų buvo nupirkta penktadaliu mažiau nei 2021 m., tačiau suma, išleista būstams, išliko panaši. Taigi pirkėjai už mažiau mokėjo daugiau. Pernai Lietuvoje buvo nupirkta 34,4 tūkst. butų, 13,3 tūkst. gyvenamųjų namų ir beveik 63 tūkst. žemės sklypų. Brangiausias 2022 metais įsigytas butas buvo Neringoje ir atsiėjo 3,2 mln. eurų, o brangiausias gyvenamasis namas buvo parduotas Palangoje, atsiėjęs net kiek pigiau – 3,15 mln. eurų.

Pastaruoju metu sparčiai mažėjanti pieno supirkimo kaina gali grįžti į 2020 metų lygį, prognozuoja Latvijos pieno gamintojų kooperatyvo „Piena logistika“ valdybos pirmininkas Agris Ludriksonis. 2022 metų lapkritį vidutinė pieno supirkimo kaina Latvijoje pasiekė rekordinį 49 centų už litrą lygį, o šių metų sausį ji krito maždaug 40 procentų.

Vidutinė centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje sausį siekia 9,23 cento (be PVM) už kilovatvalandę (kWh) – 2,8 proc. mažiau nei gruodį, bet 22,3 proc. daugiau nei pernai sausį (7,55 cento), rodo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenys.  Tarp penkių didžiųjų miestų už sausio šilumą mažiausiai mokės Vilniaus, daugiausiai – Panevėžio gyventojai. Sausį šiluma sostinėje kainavo 7,87 cento (7,1 proc. mažiau nei gruodį), Šiauliuose – 8,84 cento (0,2 proc.

Benzinas Lietuvoje per savaitę atpigo vidutiniškai vienu centu, dyzelinio kuro kaina nesikeitė, degalai čia išlieka pigiausi Baltijos šalyse, penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Gruodžio 26–sausio 2 dienomis benzino litras Lietuvoje vidutiniškai kainavo 1,48 euro, o dyzelinio kuro kaina siekė 1,65 euro. Nuo gruodžio pradžios benzino vidutinė kaina Lietuvoje sumažėjo 11, dyzelino – 10 centų, benzinas nuo rugpjūčio pabaigos vis dar kainuoja mažiau nei dyzelinis kuras.

Naftos kainoms nukritus į prieš karą Ukrainoje buvusį lygį, BNS kalbinti ekspertai sako, kad kainos šiemet gali svyruoti, tačiau į karo pradžioje buvusias aukštumas sugrįžti neturėtų.   Pasak Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidento Mariaus Dubnikovo, nepaisant galimų svyravimų ilguoju laikotarpiu naftos kainos turėtų siekti 60-80 JAV dolerių už barelį.

Gruodžio mėnesio vidutinė didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje siekė 264,3 euro už megavatvalandę (MWh) – 17 proc. daugiau nei lapkritį, pranešė elektros perdavimo operatorė „Litgrid“. Anot jos, paskutinio praėjusių metų mėnesio pradžioje šąlant orams gyventojai ir verslas vartojo daugiau elektros, o rinkos kainos kilo, tačiau šventinis laikotarpis bei šiltesnės dienos sumažino ir vartojimą, ir kainas.

Baltijos šalių mažmeninė degalų rinka Rusijos karo Ukrainoje fone šiais metais pasižymėjo dideliais kainų svyravimais, jų spartus augimas fiksuotas iki vasaros pradžios, o lėtesnio mažėjimo tendencijos – antroje metų pusėje. Per metus kainos pakilo visose trijose valstybėse, visgi Lietuvoje degalai pabrango mažiausiai.

Verslininko Vidmanto Kučinsko valdytos bankrutavusios bendrovės „Arvi ir ko“ šią savaitę nepavykus parduoti už 3,6 mln. eurų pradinę kainą, ji mažinama ketvirtadaliu – iki 2,9 mln. eurų, skelbia portalas e. varžytynės. Už 2,9 mln. eurų pradinę kainą bendrovę bus bandoma parduoti aukcione sausio 18–19 dienomis. Kaina mažinama jau antrą kartą – gruodžio pradžioje paskelbus pirmą aukcioną, ji siekė 4,5 mln. eurų. Nei pirmojo, nei antrojo aukciono metu nė vieno pasiūlymo nesulaukta.

Švelnios žiemos Europoje paskutinėmis metų dienomis sąlygomis mažėjanti gamtinių dujų kaina ateinančiam mėnesiui Nyderlandų ateities sandorių biržoje TTF pasiekė 77 eurus už megavatvalandę (MWh), tai yra žemiausią lygį nuo vasario 21-osios, prieš prasidedant karui Ukrainoje, skelbia „Trading Economics“. Gamtinių dujų kainos Europoje dabar – per 75 proc.

Šiais laikais grožis nemažai daliai žmonių yra labai svarbus, tad turintys finansinių galimybių gyventojai yra pasirengę mokėti už įvairiausias procedūras, palengvinančias rūpinimosi išvaizda kasdienybę. Daugeliui grožio procedūrų, tokių kaip plaukų dažymas, manikiūras, įvairios injekcijos kainuoja nemažai, o ir norint palaikyti aukštus standartus į šias procedūras tenka vaikščioti reguliariai.

Elektros kaina Lietuvoje per savaitę mažėjo 39 proc., tuo metu dujos Nyderlandų TTF prekybos taške pigo 22  proc., penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Lietuvoje gruodžio 16–22 dienomis elektros megavatvalandė (MWh) vidutiniškai kainavo 243,5 euro, arba 39 proc. mažiau nei prieš savaitę, kai vidutinė kaina siekė 398 euro.  LEA teigimu, elektros kainos mažėjo pirmą kartą po iki šiol šešias savaites trukusio augimo.

Artėjant magiškiausiam metų laikotarpiui į darbą kimba ir Kalėdų seneliai. Jų paslaugas užsisako tiek darželiai, tiek mokyklos, tiek įmonės, tiek privatūs klientai, o kai kuriuos Kalėdų senius tenka rezervuoti net metus prieš. Kalėdines programas siūlančios bendrovės ir privatūs asmenys pasidalino savo programų įvairove: magai, elfai, Snieguolės ar net Hario Poterio veikėjai, fokusai, eksperimentai ir žaidimai. Kai kurie į šventes gali atvykti gyvai, kiti – pasveikinti virtualiu skambučiu.

Jau kurį laiką žmonės yra skatinami investuoti į atsinaujinančius energijos šaltinius, siekiant tiek sutaupyti, tiek prisidėti prie ekologijos. Tačiau dėl neapdairaus ir neatsakingo įmonių darbo nuosava elektrinė gali tapti nuostolingu galvos skausmu ir taip atgrasyti kitus nuo šios investicijos. Į žurnalistus kreipęsis „Elektrum Lietuva“ klientas papasakojo, kad nuosavą saulės elektrinę nusprendė įsirengti siekdamas prisidėti prie gamtos tausojimo.

Benzinas Lietuvoje per savaitę atpigo vidutiniškai trimis, dyzelinis kuras – keturiais centais, degalai čia išlieka pigiausi Baltijos šalyse, penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Gruodžio 5–12 dienomis benzino litras Lietuvoje vidutiniškai kainavo 1,56 euro, o dyzelinio kuro kaina siekė 1,71 euro. Gruodį benzino vidutinė kaina Lietuvoje sumažėjo 5, dyzelino – 7 centais, benzinas 17 savaitę iš eilės kainuoja mažiau nei dyzelinis kuras.

Vidutinė centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje gruodį siekia 9,5 cento (be PVM) už kilovatvalandę (kWh) – 2,3 proc. daugiau nei lapkritį ir 42 proc. daugiau nei pernai gruodį, rodo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenys.  Skaičiavimai atlikti atsižvelgus į tai, kad pernai gruodį šilumai buvo taikomas 9 proc. pridėtinės vertės mokestis (PVM), o šiemet jis yra nulinis.

Lietuvoje vidutinė elektros kaina lapkričio mėnesį buvo 20 proc. didesnė nei spalį ir siekė 226,63 euro už megavatvalandę (MWh). Baltijos šalyse valandinė elektros kaina svyravo nuo 0,09 iki 549,91 euro už MWh, pranešė elektros energijos tiekimo bendrovė „Elektrum Lietuva“. Pasak įmonės vadovo Martyno Gigos, kainų augimą paskatino 13 proc., palyginti su spalio mėnesiu sumažėjusi vėjo elektrinių gamyba, taip pat 11 proc.

Seimas po svarstymo pritarė Energetikos ir Elektros energetikos įstatymų pataisoms, kuriomis siekiama mažinti garantinio tiekimo kainą buitiniams vartotojams bei griežtinti nepriklausomų elektros tiekėjų priežiūrą, rašoma pranešime spaudai.

Kinijoje valdžiai nusprendus dar sušvelninti griežtas COVID-19 valdymo priemones ir įsigaliojus Europos Sąjungos (ES), Didžiojo septyneto (G-7) bei Australijos suderintoms rusiškos naftos kainų „luboms“, naftos kainos pasaulio rinkose pirmadienį gerokai pakilo. „Brent“ rūšies naftos kaina nuo sesijos pradžios iki maždaug vidurdienio Grinvičo (14 val. Lietuvos) laiku pakilo 2,6 proc. iki 87,83 JAV dolerio už barelį, o WTI rūšies nafta pabrango 2,8 proc. iki 82,22 JAV dolerio už barelį.

Vidutinė elektros kaina Lietuvos rinkoje praėjusią savaitę augo trečdaliu iki 350 euro už megavatvalandę (MWh), pirmadienį pranešė elektros perdavimo operatorė „Litgrid“. Anot jos, Latvijoje ir Estijoje didmeninė elektros kaina lapkričio 28–gruodžio 4 dienomis buvo tokia pati kaip ir Lietuvoje.  „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius sako, kad visoje Europoje auga elektros paklausa, kurią turi padengti brangios šiluminės elektrinės.

Į klausimą, ar Vilnius yra brangus miestas, atsakė nekilnojamojo turto ekspertas Tomas Grižas. Anot jo, Europoje esame tikrai nebe pigus miestas, o galbūt ir viena iš brangesnių sostinių. Daugiau apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Tarp keturių sienų“. „Taip, žiūrėjau įvairių nekilnojamojo turto agentūrų, ne tik Lietuvos ir Baltijos šalių pateikiamą statistiką, tai, aišku, nuo vidurkio, kuris yra, tarkim, Milane ir Barselonoje.

Kalėdinių lempučių entuziastas, kuris savo namus išpuošė 10 tūkst. LED lempučių, sako, kad jo sąskaitos už elektrą yra stebėtinai mažos. 32 metų Andrew Waltersas jau penkerius metus savo ekstravagantiškomis dekoracijomis skleidžia šventinę nuotaiką Stilingtone, netoli Stoktono, praneša „Teesside Live“. Padedamas Tysaido regiono įmonių, jis per pastarąsias penkias savaites savo namus nuo viršaus iki apačios papuošė daugiau nei 10 tūkst.

Po daugelio metų šiemet jau kurį laiką dyzelinas Lietuvoje yra brangesnis už benziną, nors šio akcizas – didesnis. Specialistai neslepia, kad degalų kainų kritimo greitu metu tikėtis neverta, esą didesnė tikimybė, kad jos tik kils. Tačiau jas lemia ne tik karas, bet ir neapgalvotas sprendimas išpopuliarinti dyzelinius automobilius, kai dėl ekologijos nebuvo investuota į dyzelino gamybą.

„Nord Pool“ biržoje trijų Baltijos šalių zonose vidutinė paros elektros kaina antradienį  sieks 380,85 euro už megavatvalandę (MWh), arba 0,38 euro už kilovatvalandę (kWh), rodo kitos paros prekybos biržoje (angl. day-ahead) duomenys. Palyginti su pirmadieniu (272,75 euro), antradienį elektra brangsta beveik 40 procentų.   Tai didžiausia vidutinė paros elektros kaina nuo rugsėjo 30 dienos, kai Lietuvoje ir Latvijoje ji siekė 415,16 euro, o Estijoje – 376,44 euro už MW.

„Ir štai pagaliau artėja Kalėdos! Nežinau, kaip jūs, bet aš nelaukdama Kūčių vakaro skubu mėgautis kūčiukais. Oi kaip aš juos mėgstu. Tik va šiemet jie jau tapo prabangos preke“, – rašo tv3.lt laišką atsiuntusi Karolina iš Vilniaus. Aną dieną užėjau į šalia namų esančią parduotuvę ir vos nenugriuvau – pasirodo, kūčiukai parduotuvėje kainuoja 3 eurus! Negaliu patikėti, kad paprastas maišelis su eiliniais kūčiukais (ne kokiais sveikuoliškais ir super miltų), šiemet atsieis 3 eurus.

Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų gyventojai už geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą nuo kitų metų pradžios mokės 0,57–1,02 euro (su PVM) už kubinį metrą daugiau.

ES energetikos ministrams ketvirtadienį nepavyko susitarti dėl dujų didmeninių kainų viršutinės ribos, kuria siekiama sušvelninti energijos krizę Europoje, o vieningą sprendimą priimti sutrukdė dideli nesutarimai dėl pradinio pasiūlymo, kurį daugelis pavadino tiesiog nevykusiu „pokštu“.  Ministrai dabar susitiks pirmoje gruodžio pusėje, kad pamėgintų dar kartą įveikti nesutarimus, pranešė Čekijos pramonės ir prekybos ministras Jozefas Sikela.

Ministerijoms planuojant papildomai remti periodinių leidinių pristatymą ne tik kaimuose, bet ir miestuose, išskyrus šešis didžiausius, vis dar neaišku, kokie tarifai bus taikomi ir kokia kaštų dalis kompensuojama. Susisiekimo ministerija teigia, kad dėl tarifų dar deramasi su leidėjais, tuo metu Seimo Ekonomikos komitetas sako, kad reikia greitesnio sprendimo. Leidėjai, be to, perspėja, kad tarifų kėlimas yra pražūtingas.

Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina spalį paaugo antrą mėnesį iš eilės – ji siekė 552,8 euro – 5 proc. daugiau nei rugsėjį ir 47,5 proc. daugiau nei pernai spalį. Vidutinė bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina spalio mėnesį, palyginti su rugsėju, augo 0,4 proc. iki 417,9 euro, skelbia  Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras.