Į žurnalistus kreipęsis „Elektrum Lietuva“ klientas papasakojo, kad nuosavą saulės elektrinę nusprendė įsirengti siekdamas prisidėti prie gamtos tausojimo.
Pasirinkęs tiekėją vyriškis neabejojo, kad viskas veiks puikiai, tačiau netrukus elektrinė ėmė siųsti pranešimus apie įvairius gedimus ir klaidas, negamino žadėto elektros kiekio.
Po ilgai trukusių ginčų su elektrinę įrengusia įmone buvo pripažintas elektrinės brokas. Tačiau ir pataisius tariamus gedimus elektrinė neveikia tinkamai. „Elektrum Lietuva“ ir Energijos skirstymo operatorius (ESO) kaltina vienas kitą, o problemos nesutvarko jau trejus metus.
Elektrinėje gedimų vis daugėjo
Į tv3.lt redakciją kreipėsi skaitytojas Saulius (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinomi). Jis papasakojo, kad prieš trejus metus nusprendė įsirengti saulės elektrinę ir tokiu būdu prisidėti prie žaliojo energetinio valstybės kurso rėmimo bei aplinkos tausojimo.
Jis nurodė, kad viešai prieinamoje informacijoje galima rasti, jog 1 kW įrengtosios galios saulės elektrinė vartotojui vidutiniškai pagamina nuo 1 tūkst. kWh ir daugiau elektros energijos per metus.
Tad vyriškio sprendimas įsirengti 15,85 kW galios saulės elektrinę turėjo pagaminti apie 17435 kWh elektros energijos per metus.
Kaip tiekėją Saulius pasirinko įmonę „Elektrum Lietuva“, nes neabejojo, kad jai šie skaičiai yra gerai žinomi.
Jo sklype vieta elektrinei buvo parinkta kartu su „Elektrum Lietuva“ atstovais: inžinieriai nustatė patį optimaliausią kampą saulės panelėms, kur nėra šešėlių ar kitokių trukdžių. Saulius tikėjo, kad jėgainė dirbs 100 proc. pajėgumu.
Jo teigimu, saulės elektrinė buvo sumontuota 2020 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje. Todėl per 2020 m. didelės saulės energijos elektros gamybos jis nesitikėjo ir nesigilino į pagamintą elektros kiekį – nusprendė jėgainės kalendorinius metus skaičiuoti nuo einamųjų metų rugsėjo 1 d. iki kitų metų rugsėjo 1 d.
Saulius prisimena, kad visos įdomybės prasidėjo kitais metais, kuomet nuo pavasario jėgainė turėjo veikti visu pajėgumu. Vietoje pagamintos elektros į mobilųjį telefoną jis pradėjo gauti vis dažnėjančius pranešimus iš jėgainės apie „aliarmus“: įtampos šuolius, klaidas, kurie indikavo, kad jėgainė neveikia tinkamai ir nuolat atsijunginėja nuo elektros energijos tinklo.
Dėl to jis kreipėsi į „Elektrum Lietuva“, tačiau vietoje to, kad išspręstų problemą, jie tik siųsdavo instrukcijas, kad reikia perkrauti inverterį, šiek tiek palaukti ir viskas susitvarkys.
„Taip bėgo savaitės, mėnesiai, o aš gaišdamas savo laiką vis tūpčiojau aplink jėgainę ir kantriai vykdžiau „Elektrum Lietuva“ nurodymus. Itin padažnėjęs „aliarmų“ žinučių gavimas ėmė kelti susirūpinimą dėl blogai veikiančios įrangos ir nepagaminamos žadėtos elektros energijos“, – savo patirtimi dalinosi pašnekovas.
Kaltino kitus, kol pripažino savo klaidą
Saulius papasakojo, kad kai problemų ėmė tik daugėti, „Elektrum Lietuva“ atstovai pabandė „nurašyti“ gedimų priežastį kitai bendrovei, t. y. ESO, kurių prižiūrimame tinkle neva vyksta įtampos šuoliai.
Vyriškis į ESO kreipėsi net du kartus, nes po pirmojo karto „Elektrum Lietuva“ atstovai nepatikėjo jiems pateikta informacija.
Kai ESO antrą kartą griežtai paneigė „Elektrum Lietuva“ teiginius, Saulius neapsikentęs įspėjo „Elektrum Lietuva“ atstovus, kad kreipsis į nepriklausomus ekspertus gedimų priežastims nustatyti, o už atliktas paslaugas sąskaita bus pateikta „Elektrum Lietuva“.
„Galiausiai minėtos įmonės atstovai pripažino, kad jėgainė neveikia tinkamai, pasiūlė pakeisti kabelį, kuris prijungtas prie inverterio. Tačiau ir šio darbo bendrovės atstovai nesugebėjo atlikti tinkamai iš pirmo karto.
Kabelį keitė net du kartus ir tai ne mano reikalavimu, o savo pačių specialistų sprendimu. Inžinierių nuomone, nuo pat pradžių buvo parinktas netinkamas kabelis, kuris ir lėmė blogą saulės elektrinės darbą“, – pasakojo pašnekovas.
Kompensacijos netenkina, problema – neišspręsta iki šiol
Deja ir po to Saulius toliau gaudavo pranešimus dėl netinkamo jėgainės darbo. Taigi jis paprašė pakeisti inverterį.
Jis prisimena, kad įmonės atstovai pripažino, kad tai – jų darbo brokas ir pasisiūlė jam kompensuoti 5152,51 kWh ir kompensaciją po 5,6961 euro centus už 1 kWh.
„Šioje situacijoje mane nustebino ir papiktino visiškas „Elektrum Lietuva“ nesiskaitymas su savo klientais. Aš atlikau elementarius matematinius skaičiavimus ir pateikiau juos įmonės atstovams: paėmiau laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. už du metus: 1100 x 15,84 x 2 metai = 34848 kWh.
Per šį laikotarpį jėgainė pagamino 25250 kWh. Akivaizdu, kad aš praradau mažiausiai 9598 kWh elektros energijos. Paprašiau bendrovės atstovų šį kiekį kompensuoti ne pinigais, o kWh, išskaičiuojamomis iš būsimų sąskaitų, nes šį kiekį aš būčiau sunaudojęs tiesiogiai be elektros energijos tiekėjo pagalbos“, – dėstė pašnekovas.
Saulius pažymėjo, kad ši istorija tęsiasi jau treti metai. Jo spėjimu, saulės elektrinės įrengimo darbai buvo atlikti ne pagal projektą, kuris, beje, iki šiol dar nėra pateiktas.
„Apie kokią „Elektrum Lietuva“ atstovų kompetenciją ar greitą defektų šalinimą galima kalbėti? Aš išnaudojau begalę savo bei kitų mane konsultavusių žmonių laiko, sveikatos, energijos, kuriuos mielai būčiau skyręs kitiems dalykams. Apie moralinę atsakomybę ir man padarytą žalą bendrovės atstovai išvis nenori girdėti“, – patirtimi dalinosi vyriškis.
Apgailestauja dėl „netikslių paskaičiavimų“
„Elektrum Lietuva“ atstovė spaudai Milda Basijokienė tikino, kad su klientu buvo daug bendrauta, buvo atliktos įvairios patikros, stebėsenos, buvo konsultuotasi su įrangos gamintojais ir daryta daug žingsnių. Deja, anot jos, detalesnei analizei trūksta duomenų, nes ne viskas priklauso nuo bendrovės.
„Labai nemalonu, kad susiklostė tokia situacija, dėl kurios klientas susidūrė su nepatogumais. Tenka atsiprašyti, kad ir iš mūsų pusės buvo padaryta klaidų, kurias aptikę pašalinome, o už patirtus nuostolius paskaičiavome kompensaciją.
Deja, pačios problemos kol kas išspręsti nepavyksta, nes iki šiol iš ESO neturime išsamių tinklo parametrų matavimo duomenų, kurie patvirtintų mūsų nustatytas gedimo priežastis“, – kalbėjo M. Basijokienė.
Ji nurodė, kad dažnu atveju, kai klientai susiduria su kažkokiais saulės elektrinės veikimo sutrikimais, jie būna išsprendžiami pirmą kartą tiesiog perkraunant įtampos keitiklį (inverterį), kad jo vidinė sistema iš naujo nustatytų tinkamą darbo režimą.
Kita dažna problema, kuri sukelia būtent inverterio išsijunginėjimą, yra elektros skirstymo tinklo įtampos neatitikimas to paties tinklo standartams: „Jei po mūsų nuotolinės konsultacijos ar ESO tinklų patikros problema lieka, visada vykstame pas klientus į vietą tikrinti situacijos, kodėl elektrinė neveikia tinkamai.“
Pašnekovė įvardijo, kad šiuo konkrečiu atveju patikros metu buvo nustatyta, jog kabelis, jungiantis saulės elektrinę ir kliento vidinį tinklą, buvo netinkamos specifikacijos, kad atlaikytų maksimalią inverterio galią.
„Tai – mūsų įrengimo klaida, kuri greičiausiai buvo padaryta dėl netikslių paskaičiavimų parenkant kabelį montavimo metu. Už patirtą nuostolį, kad elektrinė kuris laikas negalėjo dirbti visu pajėgumu, paskaičiavome kompensaciją pagal realią tuo metu patirtą finansinę žalą“, – dėstė bendrovės atstovė.
Problemos nesprendžia, nes neturi duomenų
M. Basijokienė tikino, kad daugiau jokių įrengimo ir montavimo klaidų nustatyta nebuvo – viskas buvo atlikta pagal gamintojų rekomendacijas ir įrengimo taisykles.
Po kabelio pakeitimo buvo atlikta pakartotinė periodinė patikra stebint elektrinės veikimą iš monitoringo sistemos. Jos metu, pasak pašnekovės, buvo nustatyta, kad inverteris per 20 dienų buvo atsijungęs iki 10 kartų.
Ji papasakojo, kad dėl šių besikartojančių elektrinės veikimo trikdžių buvo konsultuotasi su įrangos gamintojais, kurie padėjo nustatyti, kad problema dėl neaiškios kilmės asimetrijos skirtingose fazėse bei aukštų įtampų gali būti ne tik ESO, bet ir pačiame kliento vidaus tinkle.
Atstovės aiškinimu, taip nutinka itin retai, bet tam tikri elektros įrenginiai gali iškreipti tinklo parametrus.
„Atlikę pirminę patikrą vidaus tinkle problemų nepastebėjome, bet gilesnei apžiūrai reikia detalių tinklo matavimų. Norėdami padėti išspręsti situaciją kliento naudai, padėjome jam paruošti prašymą, su kuriuo jis pats turi kreiptis į ESO dėl pakartotinio detalaus tinklo matavimo.
Deja, iki šiol mes neturime išsamios tinklo informacijos, kodėl ir toliau kyla problemos. Tik turėdami ESO tinklo parametrų duomenis galime toliau padėti klientui identifikuoti problemos šaltinį ir padėti išspręsti pačią problemą ar bent rekomenduoti, kaip tai padaryti, jei bėda tikrai susijusi su kliento vidaus tinklu, nes jo optimizavimo ir rekonstrukcijos darbų mes neatliekame“, – kalbėjo M. Basijokienė.
Įmonių versijos – skirtingos
„Elektrum Lietuva“ vardu pašnekovė patikino, kad iš savo pusės sieks, jog bendradarbiavimas su ESO būtų glaudesnis ir kad imsis problemos paieškos iniciatyvos, nes nenori palikti jos vien klientui.
„Turime aiškią prielaidą, iš kur problema kyla, o tai jau yra už mūsų atsakomybių ribų. Kiekvienais metais gauname vis daugiau užklausų dėl atsijunginėjančių saulės elektrinių, kurioms nepakanka skirstymo tinklo palaikomų įtampų.
Dažniausiai 95–98 proc. po to, kai nukreipiame klientus į ESO, problemos būna išsprendžiamos, nes jos kyla iš skirstymo tinklo“, – dėstė įmonės atstovė.
Paulius Kalmantas, ESO Ryšių su visuomene projektų vadovas, nurodė, kad kliento nusiskundimas buvo išnagrinėtas – siekiant įsitikinti, ar tiekiamos elektros energijos įtampos lygis atitinka reikalavimus, bendrovės inžinieriai atliko momentinius matavimus.
„Taip pat išnagrinėjome elektros energijos skaitiklio sukauptus duomenis už 2021 m. ir abiem atvejais rezultatai parodė, kad tiekiamos įtampos lygis normaliomis veikimo sąlygomis atitinka tiekiamos elektros energijos kokybės reikalavimus“, – teigė ESO atstovas.
Jo teigimu, kur slypi problema – kliento vidiniame tinkle ar ne – gali parodyti detalesnė analizė:
„Visada esame pasirengę bendradarbiauti ir ieškoti sprendimų. Po bendrovės patiektų atsakymų daugiau kliento užklausų negavome.“
