Vien dujų balionėliai yra trijų skirtingų tipų, kiekvienas iš jų turi savo privalumų ir trūkumų. Be balionėlių dar yra elektrošokai, teleskopinės lazdos, aliarmai ir įvairių rūšių šautuvai. Vieniems iš jų leidimo nereikia, kitiems užtenka neterminuoto arba terminuoto leidimo iš policijos.
Specialistai papasakojo, kaip kiekvieną iš šių priemonių reikia naudoti, kurios priemonės ir kokiems žmonės yra tinkamiausios, patogiausios ir geriausios, kaip jos veikia.
Jie pasidalino patarimais, kur geriausia šiuos įrankius laikyti, ką daryti patekus į konfliktinę situaciją ir kodėl kai kurios priemonės yra daug geresnės ir perkamesnės už kitas. Taip pat parduotuvių atstovai įvardijo savigynos priemonių kainas, kurios prasideda nuo 10 eurų ar mažiau.
Dujų balionėliui leidimo nereikia
Parduotuvės „Army shop“ direktorius Vytautas Romeika nurodė, kad viena pagrindinių savigynos priemonių yra aerozoliniai purškikliai – pipirinės, ašarinės dujos. Jos priklauso B kategorijos ginklams, yra parduodamos nuo 18 m. ir joms nereikia specialaus leidimo, tik amžių įrodančio dokumento.
Jis pabrėžė, kad tai yra nebrangi, 3–4 metus galiojanti savigynos priemonė, kurią galima nešiotis su savimi be jokio leidimo.
Anot „Army shop“ atstovo, visi dujų balionėliai yra skirti greitam išsitraukimui ir naudojimui, t. y. 20 ml, 40 ml arba 50 ml, kurie telpa į delną. Didesni – 100–750 ml balionėliai yra labiau antiriaušiniai, nepatogūs.
„Perkami tie balionėliai. Ypač dabar, po pastarųjų įvykių, prekyba labai suaktyvėjo“, – komentavo pašnekovas.
Parduotuvės „Getbex“ marketingo atstovas Samilis Adeikis taip pat pamini, kad dujų balionėlis yra vienareikšmiškai paprasčiausiai panaudojama apsaugos priemonė. Tai, jo teigimu, yra labai svarbu, nes stresinėse situacijose žmonės dažnai pasimeta, tad reikia kuo paprasčiau panaudojamos priemonės.
S. Adeikis nurodė, kad yra trys dujų balionėlių tipai. Dulksną purškiantys balionėliai veikia kaip aerozolis. Jo vertinimu, šis tipas yra universaliausias, kadangi purškiant į užpuoliko pusę debesis geriau ar blogiau, bet vis tiek pataikys. Vis tik esant priešpriešiniam vėjui yra tikimybė tų dujų gauti ir pačiam.
Čiurkšle purškiantys balionėliai veikia panašiai kaip vandens šautuvai. Jie, anot pašnekovo, yra žymiai geresni, jei yra didesnis atstumas ir žmogus yra taiklus, bet tada jau reikia pataikyti tiesiai užpuolikui į veidą. Šio tipo balionėlių dulkės taip lengvai nepasklinda, todėl žymiai mažiau šansų dujų gauti atgal.
„O geliniai balionėliai yra kaip vandens šautuvai, bet bėga klampi masė. Jie geriausiai tinka naudoti patalpose, nes taip smarkiai nepasklinda. Patalpose labiausiai rekomenduojama naudoti čiurkšlę arba gelį, nes panaudojus aerozolį, tą patalpą tektų vedinti parą, mat visiems graužtų gerklę ir perštėtų akys“, – dėstė S. Adeikis.
Dujų balionėlių naudojimas, veikimas ir laikymas
Parduotuvės „Getbex“ atstovo aiškinimu, dujų balionėlių naudojimas yra labai paprastas. Pigesnių modeliai turi plastmasiuką, kurį spaudžiant jis nulūžta ir galima purkšti, tačiau jis yra vienkartinis. Brangesni modeliai turi dangtelį, po kuriuo pakišant pirštą galima spausti ir purkšti daug kartų.
Pašnekovas pridūrė, kad tokiu būdu nešant balionėlį kišenėje ar kitur nebus rizikos, kad jis netyčia nusispaus ir pradės tekėti.
„O su laikymu yra labai svarbi vieta, kurią labiausiai reikia pabrėžti. Geriausias balionėlis yra tas, kurį žmogus turi su savimi. Ypač iš praktikos esu pastebėjęs, kad moterims labiausiai apsimoka pirkti mažą balionėlį, nes kai jos turi didelį, gyvenime būna atvejų, kai jos tiesiog nenori imti didelio balionėlio. Jis netelpa į kišenę, į delninukę ar kitur.
Ir jos tada arba išvis palieka jį namie – tai iš jo absoliučiai jokios naudos, arba įsimeta kažkur giliai į krepšį. Na, o jeigu yra kažkokia stresinė situacija, tai jūs turite 2–3 sekundes sureaguoti. Jei jis nėra jums po ranka, tai užpuolikas tikrai nelauks, kol jūs jį išsitrauksite. Balionėlis turi būti kuo arčiau, pasiekiamas per 1–2 sekundes, kelnių ar striukės kišenėje“, – patarimais dalinosi S. Adeikis.
Kalbėdamas apie pačių dujų skirtumus, pašnekovas nurodė, kad visos jos labai panašios: veikia gleivinę, t. y. akis, burną, nosį, plaučius. Žmogus pradeda dusti, užsimerkia.
Pasak pašnekovo, rekomenduojama įsigyti pipirines dujas, nes jos veikia universaliausiai. Vis tik S. Adeikis pažymėjo, kad su bet kokiomis ašarinėmis dujomis yra taip, kad jeigu užpuolikas yra žiauriai apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotikų, tą dujų poveikį gali ignoruoti.
„Esu skaitęs, kad Amerikoje darė testus. Tai žmonės, vartoję ketamino ar kažkurio narkotiko, gali ignoruoti tą poveikį kažkurį laiką. Tai čia toks niuansas“, – teigė parduotuvės atstovas.
Jis pripažino, kad paprastai išmesti panaudotų dujų balionėlių galbūt nereikėtų. Jis nurodė, kad, jeigu pasibaigė galiojimas, bet viduje dar yra užtaiso, tai išmetus balionėlį į metalo rūšiavimą, jis bus nuvežtas į cechą ir, jeigu jį ten pradurs, cechui bus labai liūdna.
Vis tik Lietuvoje, „Getbex“ atstovo teigimu, tokio patogaus būdo rūšiuoti tokias priemones nelabai yra: „Pavyzdžiui, turistinius dujų balionus galima visiškai išnaudoti, pradurti ir rūšiuoti su metalu, o ašarinių ar pipirinių dujų – ne. Nėra kažkokio gražaus atsakymo, kur dėti pasibaigusius dujų balionėlius.“
Paklausus, ar panaudotus dujų balionėlius galima, pavyzdžiui, atnešti atgal į parduotuvę, pašnekovas nusijuokė: „Na, gali nešti žmonės, jeigu nori. Priimsime. Sudėtume, padarytume ekspoziciją visų dujų balionėlių. Bet šiaip tokios patogios vietos nėra, kaip, pavyzdžiui, su baterijomis, kurioms yra dėžutės laiptinėse ir pan.“
Dujų balionėlių kainos ir nuo ko jos priklauso
„Army shop“ atstovas įvardijo, kad dujų balionėlių kainos prasideda nuo 9 eurų (pačių paprasčiausių) iki 100 ir daugiau eurų už 750 ml talpos balionus. Tačiau kainos vidurkis yra tarp 9 ir 20 eurų.
„Getbex“ parduotuvėje dujų balionėliai kainuoja nuo 10 eurų (vienkartiniai) iki 40 eurų (su saugikliais ar ultravioletinėmis dulkėmis, kurios policijai padėtų atpažinti užpuoliką jas net nusiplovus).
Didesni, 300–400 ml kanistrai kainuoja apie 90–100 eurų.
„Vasarą žymiai mažiau jų nuperka. Būna dienų, kai išvis nenuperka. Kuo tamsiau pradeda darytis, kuo anksčiau pradeda temti, tuo labiau kyla pirkimas.
O kai nutinka tokios nelaimės ar įvykiai, kaip Vilniuje pastaruoju metu, tai per dieną 60–70 balionėlių parduodame. Akivaizdžiai jaučiasi pakilimas, gaila, kad tokiomis sąlygomis“, – kalbėjo S. Adeikis.
Elektrošokai – leidimų nereikia, bet ar verta?
Parduotuvės „Army shop“ direktorius kaip antrą savigynos priemonę, kuriai nereikia jokių leidimų, o pakanka tik 18 metų, įvardijo elektrošoką.
Jos teigimu, jie skiriasi tik voltų galia: „Bet tie voltai, aš, atvirai pasakius, nežinau, ką jie lemia. Galingumas tas pats, nors voltai būna nuo 200 tūkst. iki 1,5 mln.
Gal čia marketingo triukas. O galbūt vienu atveju reikia priliesti odą, kad srovės impulsas patektų į žmogų, o jei galingesnis elektrošokas, galima panaudoti ir per odinę striukę, pavyzdžiui.“
Parduotuvės direktorius atkreipė dėmesį, kad elektrošoko problema yra ta, jog jį naudojant reikia turėti artimą kontaktą su užpuoliku. Jei pipirinės dujos veikia per atstumą, tai elektrošoką jau reikia priliesti.
Jis paaiškino, kad pats naudojimas nėra sunkus – tiesiog paspaudi mygtuką, tarp gale esančių kontaktų susidaro didžiulė įtampa ir priglaudus prie žmogaus ta srovė patenka į kūną, paralyžiuoja raumenis ir žmogus sukniumba.
„Elektrošokų nuperkama žymiai mažiau nei dujų balionėlių, kadangi jie yra ženkliai brangesni ir, mano subjektyviu požiūriu, tai nėra veiksmingas daiktas. Elektrošoką panaudotų nebent fiziškai stiprus vyras, bet, jei moterys ar merginos pirktų elektrošokus ir tikėtųsi apsiginti, tai sunkiai. Nes elektrošoko trūkumas – reikia būti arti užpuoliko.
Papildoma apsauga yra, jeigu turi elektrošoką savo rankoje – yra dirželis specialus aplink riešą, jau reikia būti pasiruošus. Jeigu nepavyksta jo panaudoti ir užpuolikas atima jį iš jūsų, jis negalėtų jo panaudoti prieš jus, nes tame dirželyje yra specialus kontaktas, kurį ištraukus elektrošokas neveikia“, – pasakojo „Army shop“ direktorius.
Jis paminėjo, kad elektrošokai sveikatai nesukelia jokių sutrikimų, net jeigu yra problemų su širdimi. Vienintelis pavojus yra tai, kad gavus elektros impulsą atsipalaiduoja raumenys, žmogus sukniumba, parkrinta ir gali susižaloti galvą.
Pašnekovas įvardijo, kad elektrošokų kaina priklauso nuo voltų galios ir svyruoja nuo 50–60 eurų iki 120–140 eurų.
Garsinis signalas ir teleskopinės lazdos
Parduotuvės „E–medziokle.lt“ vadovas Andrius paminėjo, kad prie savigynos kartais priskiriamos ir teleskopinės lazdos, tonfos, taktiniai rašikliai.
Jo teigimu, teleskopines lazdos yra speciali priemonė, kurią naudoja pareigūnai. Tai tokia lazda, kuri nuo krestelėjimo išsitiesia, prailgėja ir ja galima gintis. Vis tik yra daugybė niuansų, nes jaunesniam žmogui ar moteriai tai nėra tinkamas ginklas savigynai.
„Tai yra artimo kontakto ginklas. Su juo reikia nepasimesti, parodyti agresiją prieš tą agresorių. Dar šią lazdą galite naudoti tik savo namų valdose, jos negalima nešiotis su savimi. Jei policininkai randa automobilyje, jie yra dažnai linkę ją atimti“, – pasakojo Andrius.
Jis pridūrė, kad tonfos ir taktiniai rašikliai yra panašūs į teleskopines lazdas, tik reikia dar artimesnio kontakto, būti labiau pasiruošus tiek fiziškai, tiek psichologiškai.
Parduotuvės „Getbex“ atstovas dar paminėjo aliarmą. Tai – lyg raktų pakabukas, mašinos raktų pultelis, kuris pritvirtintas prie virvelės ir dažnai kabinamas ant kelnių. Nutraukus pakabuką nuo virvelės, jis pradeda labai garsiai cypti.
„Pradėjus cypti, galite mesti jį į šalį ir bus aiškus garsinis signalas, kad kažkas vyksta. Nežinau, kiek tai aktualu Vilniuje, bet jeigu žmogus gyvena kaime, kur maža bendruomenė ir labai ramu, aš įsivaizduoju, kad būtų gan smarkiai reaguojama į tokį garsų signalą“, – kalbėjo S. Adeikis.
Pistoletai, kuriems nereikia leidimų – kaip jie veikia?
Parduotuvės „Getbex“ marketingo atstovas pamini, kad leidimų nereikia ir ne didesnės kaip 7,5 džaulio šaunamosios galios pneumatiniams pistoletams bei revolveriams, į kuriuos taip pat galima dėti pipirinius užtaisus.
Jo aiškinimu, tai – ginklai, į kuriuos galima dėti rutuliukus, turinčius pipirinį užtaisą. Kai rutuliukas iššovus atsitrenkia į užpuoliką, jis suskyla ir pasklinda dulkės. Žmogus lygiai taip pat, kaip nuo dujų balionėlio, įkvepia dulkių. Taigi veikimas labai panašus.
Vis tik tokias savigynos priemones, anot pašnekovo, žmonės įsigyja žymiai rečiau, nei dujų balionėlius.
Anot prduotuvės „E–medziokle.lt“ vadovo, pistoletams, kurių galia yra didesnė nei 7,5 džaulo, reikia neterminuoto leidimo. Neterminuotas leidimas reiškia, kad jis nėra apribotas metais, kaip, pavyzdžiui, šaunamajam ginklui, kuris teikiamas 5 metams.
Norint gauti neterminuotą leidimą, reikia kreiptis į policiją per elektroninę sistemą. Reikia būti neteistam, taip pat reikia psichologo ir narkologo pažymos.
„Vėlgi, ginklo ištraukimas turi daug niuansų. Jau geriau kovinis ginklas. Ginklai, kuriems nereikia leidimo, yra silpnesni, jau geriau dujų balionėlis, kuris 100 proc. suveiks tinkamai. Nes su pistoletu, jeigu jis silpnas, o žmogus storai apsirengęs, gali net nepajausti. O jeigu užpuolikas piktai nusiteikęs, tai su nedidelės galios pistoletu jį galima būtų tik dar labiau suerzinti. O jis dar ir brangesnis už dujų balionėlius 2–3 kartus.
Šaunant su guminiais šoviniais gali likti mėlynė ar nubrozdinimas, bet dujos vis tiek yra efektyviau. Su pistoletu dar reikia pataikyti, balionėlį užtenka nukreipti į užpuoliko pusę. Guminį šovinį pataikius į ranką ar kitur, gali nelabai suveikti, efekto gali nebūti“, – dėstė Andrius.
Nuo dujų balionėlių iki kovinių šautuvų
Parduotuvės „Oksalis“ direktorius Gytis Misiukevičius įvardijo savigynos priemones pagal populiarumą. Pirmoje vietoje – dujų balionėliai. Toliau eina elektrošokai ir teleskopinės lazdos. Visiems jiems nereikia leidimų, tik 18 m. amžiaus.
„Toliau eina savigynos priemonės su leidimais: neterminuotas leidimas didelės galios ginklams įsigyti, pavyzdžiui, dujinus pistoletus, revolverius arba pneumatinius. Savigynai jie visai neblogai tarnauja, ypač didelio kalibro guminėmis kulkomis šaudantys. Bet jie perkami rečiau.
Ir kita grupė – jau rimtas leidimas iš policijos šaunamajam, koviniam pistoletui, revolveriui ar lygiavamzdžiui šautuvui. Tokios būtų kategorijos ir toks, ko gero, eiliškumas“, – kalbėjo pašnekovas.
G. Misiukevičius paaiškino, kad pneumatiniuose šautuvuose sviedinį išmeta suspaustas oras ar dujos, kai yra suspaustas slėgis, bet nėra degiųjų medžiagų. O dujiniuose – atvirkščiai. Yra integruotos dujos ar guminis šratukas, dujos susidaro užsidegant parakui ar kapsulei, didelis garsas, ugnis.
Jis pridūrė, kad vis tik, pagal džaulių galią, jie nesiskiria.
Parduotuvės direktoriaus teigimu, balionėlių yra nuperkama dešimtis kartų daugiau, nei pistoletų. O kalbant apie pistoletus, tai kovinių pistoletų su rimtais leidimais nuperkama daugiau, nei silpnų, dujinių ir kitų pistoletų, kuriems nereikia leidimo.
Dujų balionėlių bumas, anot pašnekovo, pasijautė pastaruoju metu, po kelių nemalonių įvykių Vilniuje: „Jeigu grubiai sakyti, kad mes per dieną parduodame po 50 balionėlių, tai šiandien per dieną galime parduoti apie 100.“
G. Misiukevičius pridūrė, kad pistoletų bumas buvo kovo, balandžio ir gegužės mėnesiais, kai prasidėjo karas Ukrainoje. Tada, pašnekovo teigimu, visi pirko pistoletus, revolverius, kuriems reikia leidimų. Tie, kurie leidimų negavo, pirko tuos, kuriems leidimo nereikia.
Vis tik pašnekovas įsitikinęs, kad dujų balionėlis yra efektyviausias, nes jį psichologiškai lengviausia panaudoti, jis neužima vietos, yra labai efektyvus, nėra labai brangus ir jam nereikia leidimo.
„Jei mergina norėtų turėti ginklą, tai iš jo iššauti – gerokai sudėtingiau psichologiškai, nei balionėlį paspausti. Dar reikia pataikyti iš to ginklo, iš balionėlio užtenka debesį papurkšti į tą pusę. O su ginklu dar reikia mokėti šaudyti, treniruotis, jis yra brangus, sunkus, užima daug vietos“, – įžvalgomis dalinosi parduotuvės direktorius.
Jis pabrėžė, kad naudojantis dujų balionėliu nereikėtų bijoti ir užsimerkti, kaip tik reikia viską matyti. Siekiant negauti dujų akis reikia nepurkšti prieš vėją, taip pat ištiesti ranką.
