kaina

Vidutinė benzino kaina Lietuvoje per savaitę sumažėjo vienu centu, tačiau jis išlieka pigiausias Baltijos šalyse, o dyzelinis kuras brango maždaug keturiais centais, penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Benzino litras spalio 10–17 dienomis šalyje vidutiniškai kainavo 1,70 euro (1 centu mažiau nei prieš savaitę), o dyzelinis kuras – 1,91 euro (4 centais daugiau). LEA duomenimis, degalai Lietuvoje buvo pigiausi Baltijos šalyse.

Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina paaugo po trijų mėnesių iš eilės mažėjimo – rugsėjį ji siekė 526,6 euro už toną ir buvo 2,9 proc. didesnė nei rugpjūtį. Vidutinė bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina per mėnesį mažėjo 3,2 proc. iki 416,2 euro, skelbia  Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras. Per metus – rugsėjį, palyginti su 2021 metų rugsėju - pieno supirkimo kaina augo 55,4 procento.

Europos Komisijos (EK) pasiūlymas laikinai nustatyti dinaminę kainų ribą sandoriams TTF biržoje būtų naudingas dujų vartotojams Lietuvoje, sako elektros ir dujų tiekėjos „Ignitis“ valdybos narys, verslo klientų ir plėtros vadovas Haroldas Nausėda. Pasak jo, tiek vamzdynais, tiek laivais į Lietuvą atkeliaujančių dujų įsigijimas yra susietas su TTF indeksu (Nyderlandų dujų indeksas), o pastarąjį formuoja TTF birža.

Sumažėjus gamtinių dujų kainai, vidutinė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę siekė 203 eurus už megavatvalandę (MWh) – 3 proc. mažiau nei prieš savaitę.  Tuo metu Latvijoje elektros kaina spalio 10-16 dienomis siekė 202 eurus, o Estijoje – 179 eurus, pranešė „Litgrid“. Pasak bendrovės Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavičiaus, visoje Europoje pigesnę elektrą daugiausia lėmė nukritusios dujų kainos.

Komercinių patalpų nuomos verslas dėl išaugusių energijos kaštų šiuo metu išgyvena ne patį lengviausią laikotarpį. Prekybos centrų atstovai sako, kad tenka ieškoti įvairių būdų, kurie padėtų sumažinti sąskaitas už komunalines paslaugas, tokiu būdu palengvinant nuomininkams tenkančią finansinę naštą.

Šalies kelius skalauja ruduo, o kartu prisideda dar vienas rūpestis vairuotojams – metas atnaujinti vaistinėlę. Vaistinių tinklai tikina, kad automobilio vaistinėlės papildymas atsieis iki 40 eurų, bet neatmeta, kad kainos greitu metu gali kilti. Pašnekovai ragina nedelsti ir įsigyti vaistinėles iš anksto. Taip pat įspėja ieškančius pigesnių alternatyvų – nesertifikuoti pirmosios pagalbos rinkiniai gali būti nesaugūs. Siekis atnaujinti automobilių vaistinėles kartą jau nepasiteisino.

Lietuvos bankas (LB) netrukus ketina skelbti maždaug 40–50 mln. eurų banko pastatų sostinės Žirmūnų mikrorajone rekonstrukcijos rangovo konkursą. Atnaujinus pastatus čia įsikurs centrinio banko pagrindinė būstinė.   LB valdyba pritarė centrinio banko pastatų rekonstrukcijos darbų pirkimui, penktadienį pranešė bankas. Pasak jo, 40 proc.

Besitęsiant karui Ukrainoje užsienio šalys stengiasi toliau finansiškai remti ukrainiečius, tačiau kol kas išeina atvirkščiai. Už naftą, dyzeliną, anglį ir gamtines dujas Europos Sąjungos (ES) valstybės Rusijai sumoka tris kartus daugiau. „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pasidalino įrašu, kuriame suskaičiavo, kad ES šalių parama Ukrainai yra trigubai mažesnė, nei už žaliavas mokami pinigai Rusijai.

Paaiškėjus, kad šiais metais Vilniaus miesto Kalėdų eglė kainuos beveik 250 tūkst. eurų, visuomenėje kilo pasipiktinimo banga. Socialiniame tinkle Facebook miesto meras Remigijus Šimašius paaiškino, kiek pinigų dera išleisti eglei ir Kalėdų renginiams Vilniuje. „Aš asmeniškai visada esu už tai, kad miestas šviestų, trauktų išeiti į gatvę. Kalėdų eglė Vilniuje jau ne vienerius metus traukė ne tik vilniečius, bet ir užsieniečius.

Praėjusią savaitę elektros kaina Lietuvoje traukėsi 40 proc. iki 208,6 euro už megavatvalandę (MWh), Latvijoje – 39 proc. iki 208,6 euro, o Estijoje – 23 proc. iki 187,6 euro.  „Nord Pool“ biržos kaina praėjusią savaitę krito 59 proc. iki 60 eurų, pranešė energetikos sprendimų bendrovė „Elektrum Lietuva“. „Nord Pool“ prekybos zonose kainos mažėjimą lėmė šiltesni orai, didėjantis kritulių kiekis ir didesnis vėjo srautas, kuris, palyginti su ankstesne savaite, išaugo 76 proc.

Kai kurie nuomonės formuotojai už reklamą prašo 4 tūkst. eurų ar daugiau – viskas priklauso nuo reklamos pobūdžio, jos pateikimo, auditorijos dydžio, reputacijos. Didėja ir tokios veiklos patikrinimai: pernai nustatyta 17 rizikingų asmenų, nedeklaruotų pajamų užfiksuota tūkstančiais.

Ne paslaptis, kad įvairūs reklaminiai triukai prekybininkams padeda pritraukti pirkėjų dėmesio bei padidinti savo pardavimus. Visgi ne visais atvejais pardavėjai elgiasi sąžiningai su pirkėjais ir neretai pažeidžia reikalavimus. Apie galiojančius reklamos įstatymus, jų pažeidimus bei populiariausius prekybininkų naudojamus triukus, pasakoja specialistai. Vilniaus universiteto (VU) Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto dr.

Artėjant Vėlinėms, vis daugiau gyventojų planuoja kelionę į kapines ir rūpinasi žvakėmis, uždegamomis mirusiems atminti. Prekybininkai jau prieš kurį laiką matomiausiose parduotuvių vietose išdėliojo žvakes. Jie neslepia, kad žvakės pabrango iki 30 proc. ir atkreipia dėmesį, kad didėja lietuviškų žvakių pasirinkimas, o pirkėjams vis labiau rūpi tvarumas. Pašnekovės atskleidė, kad žvakių kaina priklauso nuo degimo trukmės, atsparumo vėjui ar lietui, dydžio, užpildo ir dizaino.

Tūkstančiai gyventojų yra pasiskolinę pinigų, už kuriuos nusipirko butą ar namą. Matyt, dar daugiau yra tokių, kurie tik svajoja apie nuosavus namus. Tačiau pastaruoju metu būsto kreditai gerokai pabrango. Per mėnesį vien palūkanų gali tekti mokėti ir 150 eurų daugiau nei metų pradžioje.

Kitų metų pirmąjį pusmetį Lietuvos verslui elektra be Vyriausybės subsidijų galėtų kainuoti apie 35 centus už kilovatvalandę, ketvirtadienį Vilniuje JAV prekybos rūmų organizuotame forume investuotojams sakė energetikos ministras Dainius Kreivys. Tokią kainą ministras prognozavo remdamasis JAV banko „Goldman Sachs“ dujų kainų prognozėmis. „Kitų metų pirmąjį pusmetį elektros rinkos kaina galėtų būti apie 35 centus už kilovatvalandę“, – BNS savo pasisakymą verslininkams pakomentavo ministras.

Subjurę rudeniniai orai gana tiksliai atspindi ir vyraujančias nuotaikas rinkose. Susitaikę su agresyviais centrinių bankų veiksmais didinant bazines palūkanas, rinkų dalyviai į savo vertinimus vis dažniau įskaičiuoja pasaulinės recesijos tikimybę. Signalų apie ją daugiau nei pakankamai, įskaitant augančius JAV obligacijų pajamingumus ir didėjančią inversiją tarp 2 ir 10 metų obligacijų pajamingumų, toliau stiprėjantį JAV dolerį ir smunkančią naftos kainą.

Apklausa parodė, kad du trečdaliai lietuvių nesiryžta prašyti didesnio atlyginimo, nors daugelio jų pajamos auga lėčiau nei kainos. Darbdavių nuomone, žmonės elgiasi protingai, nes dabar – sunkūs laikai, už tokius reikalavimus jie gali būti ir atleisti, be to, atlyginimai Lietuvoje sparčiai augo, tad pinigų neva turime pakankamai. O profsąjungų teigimu, įmonėms niekada nebūna tinkamo laiko atlyginimams kelti, tad darbuotojams reikia grupuotis ir reikalauti geresnių sąlygų.

Vis dažniau gyventojai Lietuvoje ir visame pasaulyje apsiperka internetu, nes toks apipirkimo būdas yra patogus ir sutaupo laiko. Vis dėlto taip gyventojai prisiima riziką, kad juos gali pasiekti visai ne tokia prekė, kokios tikėjotės. Pavyzdžiui – sugadinta. Yra nemažai atvejų, kada siuntos vėluoja, kada netinka drabužio dydis, gautas daiktas neišpildo lūkesčių, o tada reikia daug vargo ir kantrybės tą prekę pakeisti ar grąžinti.

Vienos pusės ekonominiai skrydžiai iš Maskvos į Jungtinius Arabų Emyratus (JAE), Dubajų, kainuoja net 5,1 tūkst. eurų. O daugelis bilietų buvo išparduoti per kelias dienas po to, kai Rusijoje buvo paskelbta „dalinė“ 300 tūkst. rezervistų mobilizacija karui Ukrainoje, rašo JAV naujienų portalas CNBC. Penkių valandų skrydis savaitę prieš mobilizacijos paskelbimą kainavo tik apie 359 eurus.

Nuo tada, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, praėjo jau 214 dienų. Nors agresorė karo baigti neplanuoja, sparčiai blogėjanti finansinė šalies situacija rodo kitaip. Ekonomistas įvardija pagrindines priežastis, kodėl Rusijai finansuoti karą Ukrainoje gali tapti nebeįmanoma. „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pasidalino įrašu, kuriame trumpai aptarė finansinę Rusijos padėtį.

Smarkiai išaugus kainoms, pajamų gyventojams užtenka vis mažesniam kiekiui prekių ar produktų, o mažmeninė prekyba Lietuvoje traukiasi, rodo oficiali statistika. Tiesa, prekybininkai regi skirtingus pirkėjų įpročius. Vieni pripažįsta, kad gyventojai perka mažiau, ieško pigesnių prekių su akcija. Kiti priešingai – tikina, kad žmonės kaip leido pinigus, taip ir leidžia toliau, nepaisant to, kad vis garsiau kalbama apie ekonominę krizę.

Greitojo maisto užkandinėse kainos kyla ir greičiausiai kils toliau dėl kelis kartus pabrangusios elektros, nuomos ir maisto produktų. Gyventojai kainų pokyčius pastebi: kai kur kebabai, fri bulvytės ir kiti patiekalai pabrango euru ir net daugiau. Užkandinių atstovai sako, kad, nesulaukus pagalbos iš valstybės, kainos augs dar labiau, kitaip teks užsidaryti.

Karas, infliacija, elektros ir maisto produktų brangimas neaplenkė ir kava prekiaujančių kavinių – gyventojai pastebėjo, kad kuo toliau, tuo kainos tampa neįkandamesnės: „Už tokią sumą kitur galima ir pavalgyti, ir atsigerti“. Populiariausiose kavinėse didžiausi puodeliai kavos kainuoja nuo 3,20 iki 4,20 euro, tačiau už augalinį pieną, plaktą grietinėlę, sirupą ar kitus priedus reikia mokėti papildomai.

Jungtinėse Valstijose esamo būsto pardavimai rugpjūtį nukrito iki žemiausio lygio per dvejus metus, rodo trečiadienį paskelbti duomenys, kartu parodę, jog būsto pardavimai JAV lėtėja didėjant hipotekos palūkanų normoms.  Be to, rugpjūtis buvo septintas mažėjančių pardavimų mėnuo iš eilės. Visų tipų namų ir butų pardavimai, palyginti su liepa, rugpjūtį sumažėjo 0,4 proc.

Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina rugpjūtį mažėjo trečią mėnesį iš eilės – ji siekė 512 eurų už toną – 0,01 proc. mažiau nei liepą, bet 65,5 proc. daugiau nei pernai rugpjūtį. Vidutinė bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina per mėnesį padidėjo 0,1 proc. iki 429,9 euro, skelbia  Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras.

Premjerė Ingrida Šimonytė, atsakydama į opozicijos politikų siūlymus taikyti lengvatinius PVM mokesčius elektrai, sako, kad tai sumažinti kainos nepadės, nes nėra tokio dydžio mokesčio, kuris kompensuotų tiek, kiek dabar kompensuoja valstybė. Tai, pasak premjerės, yra ne procentų, o kartų reikalas.  Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisą prieš savaitę įregistravo Seimo Demokratų frakcijai „Vardan Lietuvos“ atstovaujantys parlamentarai.

Įsibėgėjus mokslo metams tiek tėveliams, tiek patiems vaikams itin aktuali tampa popamokinė veikla. Vis dėlto kylančios kainos būrelių neaplenkė – užsiėmimai pabrango 20–30 proc., kai kurie ir daugiau. Anot pašnekovų, po karantino bandoma atgaivinti veiklas ir pritraukti daugiau vaikų, todėl atsirado nemažai naujovių, pastebimos naujos tendencijos. Yra vaikų, kurie renkasi „Anime“ ar „Superherojų“ būrelius, gilina matematikos ar anglų kalbos įgūdžius.

Brangi elektra ir dar brangesnės dujos varo į neviltį ne vieną žmogų. Bet dar neramiau, pasak specialistų, jaučiasi valstybė, kuri pasigamina tik trečdalį jai reikalingos elektros energijos, o dujų kaina prasidėjus karui šoktelėjo į nematytas aukštumas. Ilgą laiką, pasak specialistų, mes rūpinamės, kaip savarankiškai atsigabenti dujų, apsaugojome naftos sektorių, bet elektrą tarsi pamiršome. Buvo tikima, kad jos visada bus ir ji bus pigi. Bet laikai pasikeitė.

Kylant daugeliui kainų Lietuvoje, brangsta ir dienos pietūs – kavinių atstovai pripažįsta, kad kainos pakilo apie 20 proc. Jei anksčiau galėdavo pasiūlyti pietus už 3 eurus, dabar pigiausias pasirinkimas – 4,50 euro. Nors mažesniuose miesteliuose galima rasti ir pigesnių variantų, pavyzdžiui, už 3,40 euro, ten pietūs vis tiek vidutiniškai kainuoja 5–6 eurus. Pastarąjį pusmetį dienos pietūs kavinėse įvairiuose Lietuvos miestuose pabrango nuo keliasdešimt centų iki euro ir 20 ct.

Nuo šių mokslo metų pabrango daugelis būrelių: savivaldybės pripažįsta pakėlusios 5 ar 10 metų nekeistas kainas. Nors jos tikina, kad kainos pakilo nežymiai, vis dėlto už kai kuriuos užsiėmimus teks pakloti ir 6, ir 11, ir 25 eurais daugiau. Daugiausia pokyčių įvyko Kaune, kur užsiėmimai suaugusiems pabrango net iki 25 eurų, dailės mokyklos už 7–16 eurų dabar kainuoja 17 eurų, o sporto mokyklų minimalūs įkainiai pakelti nuo 6 iki 20 eurų.

Ukrainą užpuolusiai Rusijai buvo įvestos sankcijos, o agresorei apribojus dujų tiekimą Europoje itin išaugo dujų kainos. Dėl šios priežasties chemijos pramonės bendrovė „Achema“ sustabdė savo veiklą. Tai lėmė, kad gamtinių dujų suvartojimas Lietuvoje sumažėjo 80 proc., o alternatyvaus kuro šilumai kainos dėl didelės paklausos irgi kyla į aukštumas.

Vidutines pajamas gaunantis asmuo Lietuvoje jau gali įpirkti ne tik naudotą, bet ir naują elektromobilį, o dviejų asmenų šeimai prieinami ir nauji elektriniai miesto visureigiai. Vis dėlto prognozuojama, kad automobiliai tik brangs – jei dabar naują mašiną Lietuvoje galima nusipirkti už vidutiniškai 30 tūkst. eurų, tai už 10 metų bus 60 tūkst. eurų. Tačiau įperkamumas taip pat didės. Tą rodo SEB banko analitikų antrus metus iš eilės apskaičiuotas Lietuvos elektromobilių įperkamumo indeksas.

Elektros ir dujų kainoms šovus į kosmines aukštumas, visi ėmė laužyti galvas – kaip išgyvensime šį rudenį ir žiemą? Lietuvos Vyriausybė kol kas konkretaus plano dar nepateikė, o štai didesnės Europos šalys savo gyventojus apipila kompensacijomis. Ypač glumina Lenkijos pavyzdys – čia kilovatvalandė žmonėms tekainuoja vos 10 euro centų! Šio vakaro TV3 laida „Karštai su tv3.lt“ kviečia ieškoti atsakymų, kodėl mūsų šalis negalėtų pasekti tokiu pat pavyzdžiu.

Vien liepos mėnesį Lietuvoje įvykdytos 666 transporto priemonių vagystės: išdaužti langai, išpjauti žibintai, išlupta multimedija, pavogtas vairas, katalizatorius, veidrodėliai ar net valstybiniai numeriai – populiariausi vagių taikiniai. Vagystėms šalyje išaugus 13 proc., specialistai pataria, kaip apsisaugoti. Jų teigimu, prie paklausiausių automobilių prisijungė dar dvi markės.

Aukštos elektros kainos pykdo vartotojus ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje (ES). Specialistai paaiškino, kodėl elektros kaina biržoje vartotojams yra nustatoma pagal didžiausią, o ne mažiausią tiekėjo kainą, kokia gali būti maksimali kaina ir kas šiuo metu vyksta elektros rinkoje. Jų teigimu, rekordines elektros kainas lemia daug aspektų, pavyzdžiui, aukštos dujų kainos, pigios elektros trūkumas, mažas Baltijos šalių rinkos dydis ar maža vėjo ir vandens generacija.

Šiemet mano dukra planuoja eiti prie Pirmosios komunijos. Tradiciškai vaikai, kuriems sueina devyneri, jau gali žengti šį žingsnį. Tik štai mano viltis, kad tai bus labai kilnus žingsnis, truputį pasikeitė – pasirodo, Sakramento priėmimas gerokai paplonins mano piniginę“, – rašo tv3.lt laišką atsiuntusi Lina. Apie tai, kad vaikai trečioje klasėje eina prie pirmosios komunijos, buvo seniai žinoma, tačiau niekada nesusimąsčiau, kiek tai galėtų kainuoti.

Šiuo metu žaliavinė nafta pasaulio rinkose yra pigesnė nei prieš dešimt metų, tačiau benzinas ir dyzelinas degalinėse kainuoja daugiau nei tuo metu. Kodėl taip yra ir kam atitenka papildomi pinigai, kuriuos sumokame už kurą? Vyriausiasis „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas savo socialinio tinklo paskyroje paaiškino, kodėl pasaulinės naftos kainos yra mažesnės nei 2012 m., o degalai Lietuvoje – brangesni.

Dujų ir elektros kainos Europoje pastaruoju metu kyla iki rekordinių aukštumų, o tai reiškia sunkią žiemą žemynui, ekonomiškai nukenčiančiam dėl Rusijos karo prieš Ukrainą ir gerokai sumažinto rusiškų dujų tiekimo. Tad ko imsis valdžia ir kas laukia Lietuvos gyventojų? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Seimo narys Mindaugas Lingė ir ekonomistas Žygimantas Mauricas. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Vyriausybė artimiausiu metu turėtų skelbti, kokia dalis galutinė elektros ir dujų kainos bus kompensuojama gyventojams nuo kitų metų. Tačiau svarstoma, kad kompensacijos turėtų būti mokamos ne už visą, o tik nustatytą kiekį suvartotos energijos. Vyriausiasis „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis savo socialiniame tinkle paskelbė įrašą, kuriame teigė, kad teisingiausia būtų už žemesnę kainą siūlyti tik dalį dujų ir elektros, nes tai paskatintų vartotojų taupymą.

Reguliuojama visuomeninė elektros kaina nuo sausio galėtų siekti apie 65 centus už kilovatvalandę, sako Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius. Pagal jo, ši kaina  bus signalas vartotojams renkantis nepriklausomą tiekėją.  „Pagal šiandien turimą informaciją mes prognozuojame, kad visuomeninė kaina galėtų būti apie 65 centus už kilovatvalandę.

Europos Komisijos pateiktas pirminis siūlymas dėl elektros rinkos sureguliavimo Lietuvai yra „visiškai nepriimtinas“, sako energetikos ministras Dainius Kreivys.  „Yra pateiktas neoficialiai Komisijos matymas, kuris yra naudingas šiandien šalims, kurios turi pigesnės elektros energijos generaciją.

Europos Komisijos (EK) pateiktas pirminis pasiūlymas dėl elektros rinkos sureguliavimo kelia nerimo, sako prezidento patarėjas Jaroslavas Neverovičius. Pasak jo, Europos Sąjunga (ES) turi rasti sprendimus mažinti kainas rinkoje, pavyzdžiui, išimant dujas iš elektros kainą formuojančio algoritmo.

Po daugiau nei mėnesį trukusio elektros kainų kilimo praėjusią savaitę elektros kaina Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse mažėjo, skelbia energetikos sprendimų bendrovė „Elektrum Lietuva“.  Lietuvoje elektra pigo 11 proc. iki 491,7 euro už megavatvalandę (MWh), Latvijoje – 15 proc. iki 441,8 euro, o Estijoje – 21 proc. iki 304,3 euro. Tuo metu „Nord Pool“ biržos kaina praėjusią kilo 1 proc. iki 317,7 euro.

Europa susiduria su energijos krize. Nežinomybė dėl gamtinių dujų tiekimo, atsiradusi Rusijai užpuolus Ukrainą, išprovokavo staigų kainų šuolį. Išaugusi gamtinių dujų kaina kelia baimę, kad žiemą trūks dujų, o namai bus šalti, rašo „Foreign Policy“. Tai jau spėjo paveikti svarbiausių prekių tiekimą. Trąšų gamyba, kuriai reikia daug gamtinių dujų, yra stabdoma dėl aukštų kainų. Gamintojai kaupia stiklą, laukdami trūkumo ateityje.

Lietuviai perka vis mažiau puokščių ir vainikų – parduotuvių atstovai sako, kad tą daryti skatina ne tik taupymas, bet ir ekologija. Šiais metais gėlės pabrango 20–30 proc., pirkėjų srautai sumažėję, bet pašnekovai nežino, ar prie to prisidėjo vasara, prasidėję mokslo metai ar populiarėjantis tvarumas. Jie pastebi, kad žmonės vis dažniau kvietimuose prašo nedovanoti puokščių, o pinigus skirti kam nors tikrai naudingam. Dėl to vis mažėja žmonių, išleidžiančių dideles sumas proginėms gėlėms.

Ne paslaptis, kad dantų gydymas yra viena brangiausių paslaugų ir dėl rimtesnių dantų problemų klinikoje tenka palikti net keletą tūkstančių eurų. Apie 100 eurų už plombą, 300 eurų už balinimą ir 6 tūkst. eurų už protezą – tai įprastos kainos visoje Lietuvoje. Vis tik valstybė kompensuoja tik dalį odontologijos paslaugų ir 6 tūkst. eurų už protezą teks mokėti, jei asmuo nėra vaikas, pensininkas ar neįgalus.

Parduotuvės papasakojo, kas pasikeitė Lietuvoje vyraujant infliacijai: prekių krepšeliui pabrangus 16 proc. pirkėjai vis dažniau renkasi pigesnes alternatyvas, mažiau žinomus prekinius ženklus, o prekybos tinklai konkuruoja siūlydami naujus nuolaidų paketus.

Seime pateiktas siūlymas leisti savivaldybėms nustatyti maksimalų būsto nuomos kainos dydį kelia nemažą pasipiktinimą. Ekspertai tikina, kad toks sprendimas didins šešėlį, atgrasys stambius investuotojus ir tik dar labiau mažins nuomojamų būstų skaičių. Jų teigimu, kišimasis į laisvą rinką yra socialistinis mąstymas. Pašnekovai įsitikinę, kad pradėti reikėtų nuo kito galo, t.y. greitinti statybos leidimų išdavimą, atpiginti verslo liudijimo įsigijimą ar didinti kompensacijas nuomininkams.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos energetikos rinkos reguliuotojai bendradarbiaus su elektros birža „Nord Pool“ aiškinantis išaugusių elektros kainų biržoje priežastis, pranešė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). Be to, bus tiriama, ar reikia keisti kainos skaičiavimo algoritmo parametrus. Tai nuspręsta Baltijos šalių reguliuotojams, perdavimo sistemos operatoriams ir „Nord Pool“ aptarus itin didelio elektros kainų šuolio priežastis rugpjūčio viduryje.