jurgis razma

  Seimas spręs, ar nuo 2020 metų dar labiau sugriežtinti plastiko maišelių naudojimą – norima uždrausti Lietuvoje ir gaminti, ir tiekti į rinką dviprasmiškai vertinamus aerobiškai skaidžius plastikinius pirkinių maišelius.   Seimas antradienį priėmė svarstyti tai numatančią Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisą, kurią parengė Aplinkos apsaugos komiteto narė „valstietė“ Virginija Vingrienė.

Nuo kitos savaitės Seimas laikinai liks be valgyklos. Gegužės 19 dieną baigiasi sutartis su dešimt metų parlamentą maitinusia bendrove „Pontem“, o balandžio pabaigoje paskelbtas konkursas dėl naujo maitintojo dar neįvyko. Seimo vicepirmininkas „valstietis“ Arvydas Nekrošius tvirtina, kad maitinimo įstaigos parlamente neveiks dvi dienas – kol išsikraustys „Pontem“, tačiau kanceliarija darbuotojams išplatino perspėjimą, kad maitinimo nebus savaitę.

Parlamentaras konservatorius Jurgis Razma siūlo naujus reikalavimus asmenims, norintiems Lietuvoje teikti taksi ir pavežėjų paslaugas. Parlamentiniam Ekonomikos komitetui priklausantis J. Razma siūlo ne tik atskirti, bet dar labiau išgryninti taksi ir pavėžėjimo veiklas. „Taksi ir pavėžėjimo paslaugų teikimo atskyrimas apsaugos ir nuo keleivių klaidinimo. Juk šiuo metu labai dažnas atvejis, kai keleivis skambina į taksi dispečerinę, o pas jį atvyksta pavėžėjas“, – sako J. Razma.

Trečią savaitę besitęsiant pedagogų streikui dėl didesnių algų, Vyriausybė siūlo dėl mokytojų atlyginimo kėlimo pasirašyti politinių partijų susitarimą. Nors dauguma politinių partijų linkusios palaikyti tokią idėją, socialdemokratai abejoja, iš kur valstybės biudžete atsiras pinigų didesnėms algoms. Tuo metu viešųjų ryšių specialistai mano, kad pedagogų streikais puikiai pasinaudos opozicija.  Siūloma, kad naujus įsipareigojimus dėl atlyginimų Vyriausybė galėtų prisiimti 2020 metais.

Seime svarstoma idėja įpareigoti mokyklas gauti tėvų rašytinį sutikimą, jei moksleiviai kviečiami į pamokas, renginius ar susitikimus, kuriuos veda ne mokyklos darbuotojai. Tai numatančios Švietimo įstatymo pataisos antradienį buvo pristatytos parlamente, joms Seimo nariai po pateikimo pritarė bendru sutarimu.

Po beveik poros metų Seimas vėl pradeda diskusijas dėl galimybės vystyti naują transporto priemonę Lietuvoje – metro. Seimo Ekonomikos komitetas šią savaitę pritarė Metropoliteno įgyvendinimo įstatymo projektui. Komiteto narys konservatorius Jurgis Razma įsitikinęs, kad dėl metro Vilniuje būtinybės paskutinį žodį turėtų tarti miesto politikai. „Manau, kad yra nenormalu, kai Seimas ima aktyviai piršti tą metro idėją Vilniui.

„Nelegalios“ Seimo narių vasaros atostogos – vieša paslaptis. Nors parlamentarai tarp Seimo rudens ir pavasario sesijų neposėdžiauja, Seimo statutas atostogų jiems nenumato. Tačiau Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis ketina neužversti šio klausimo ir prie atostogų įteisinimo grįžti rudenį. Kol atostogos dar neįteisintos, parlamentarai vis tiek džiaugiasi saule prie jūros ar užjūryje bei dalinasi poilsio akimirkomis savo „Facebook“ paskyrose.

Seimą toliau drebina Gedimino Kirkilo galimo girtumo skandalas. Konservatoriai niršta, kad Seimo pirmininkas neįleido į Seimą policijos su alkotesteriu. Tuo metu galimai girtas pirmininkavęs posėdžiui Kirkilas lyg niekur nieko toliau ramiausiai vaikšto po Seimą. Valdančiosios socialdemokratų darbo partijos lyderis Gediminas Kirkilas štai taip pirmininkaudamas Seimo posėdžiui sukėlė opozicijos įtarimų, ar yra blaivus. Šie tiesiai šviesiai pareikalavo jį palikti šią kėdę ir pasitikrinti blaivumą.

Dalies parlamentarų nepasitenkinimas aplinkos ministro Kęstučio Navicko darbu pasiekė apogėjų – Seime surengtas balsavimas dėl interpeliacijos. Parlamentinių frakcijų atstovai tik iš antro karto pritarė ministro atsakymams į jam iškeltus klausimus. K. Navickas lieka vadovauti ministerijai. Seimas antradienį balsavo dėl opozicinių socialdemokratų inicijuotos interpeliacijos aplinkos ministrui K. Navickui.

Seimas šią savaitę ėmėsi naują partiją įkūrusių „socialdarbiečių“ siūlymo keisti lėšų partijoms skirstymą, kad pinigų tektų ir politiniams perbėgėliams. Po pateikimo pritarta pataisoms, kurios nuo socialdemokratų atskilusiems ir Socialdemokratų darbo partiją įkūrusiems politikams leistų gauti dalį valstybės dotacijos. Jas toliau svarstys Seimo komitetai.

Ilgai parlamentarams ramybės neduodantis klausimas dėl situacijos žemės ūkyje ir toliau įstrigęs Seime – parlamentarai vis dar neatsisako idėjos imtis tyrimo. Sulaukęs Kaimo reikalų bei Teisės ir teisėtvarkos komitetų pasipriešinimo tirti situaciją žemės ūkyje, Seimas ėmėsi spręsti, ką daryti toliau. Balsavime, ar atmesti tyrimą, 50 Seimo narių balsavo už, 42 prieš, 10 – susilaikė. Nutarta skirti kitą komitetą.

Seime parlamentarams antradienį aptariant 17-osios Vyriausybės 2017 metų veiklos ataskaitą, opozicija kritikavo ir žarstė priekaištus, o valdantieji į diskusiją arba nesileido, arba gyrė Ministrų kabineto veiklą. Po diskusijos Seimas, svarstydamas rezoliuciją, siūlančią pritarti Vyriausybės 2017 metų veiklos ataskaitai, iki 15.30 val. padarė pertrauką, kurios paprašė konservatoriai. Konservatorius Andrius Kubilius siūlė keisti Vyriausybės ataskaitos žanrą.

Daugumai šalies gyventojų pritariant Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymui leisti kai kuriuos nereceptinius vaistus parduoti parduotuvėse ir degalinėse, konservatorius Jurgis Razma siūlo šių vaistų į prekybos centrus neįleisti. Seimo Ekonomikos komiteto narys ketvirtadienį Seime įregistravo Farmacijos įstatymo pataisą ir siūlo nekeisti dabartinės prekybos vaistais tvarkos.

Reaguodamas į pastarųjų dienų politinius neramumus, liečiančius konservatorius ir jų narius, valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis teigia, kad „opozicija nėra tokia, kokia dedasi viešumoje“, o politinės korupcijos skandalai ima klampinti opozicijos lyderius.

Grupė parlamentarų registravo Seimo statuto pataisas dėl atviro balsavimo per apkaltą, kai Seimas šią savaitę atmetė panašų „valstiečio“ Justo Džiugelio pasiūlymą. Pataisos numato, kad dėl kaltinimo formuluočių apkaltos proceso metu būtų galima balsuoti tik atvirai. Šiuo metu šis balsavimas yra slaptas.

Seimas svarstys, ar keisti pernykštį savo sprendimą išplėsti sąrašas asmenų, kuriems ribojama teisė įsigyti dirbamos žemės. Seimas spręs, ar grąžinti nuo 2014 metų gegužės įvestą ir iki šio sausio galiojusią nuostatą, kad susijusiais asmenimis būtų laikomi sutuoktiniai, tėvai ir jų nepilnamečiai vaikai. Pagal tokią formuluotę žemės ūkio paskirties žemės įsigijęs asmuo būtų laikomas susijusiu tik su savo sutuoktiniu arba su savo nepilnamečiais vaikais.

Valstiečių lyderio Ramūno Karbauskio veikla ir turtas susilaukė išskirtinio dėmesio – Seimo nario elgesiui tirti inicijuojami trys skirtingi tyrimai. Nors galimų tyrimo baigčių – begalė, kokie scenarijai laukia R. Karbauskio? Generalinė prokuratūra, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija ir Seimo opozicija pranešė ketinančios pradėti tyrimus dėl politiko elgesio ir jam priklausančio verslo bei jo šeimos narių valdomos žemės.

Seimo narys Petras Gražulis nepaliauja stebinti, tačiau šis jo žingsnis pribloškė ir visko mačiusius – parlamentaras įregistravo rezoliuciją, kurioje prašoma suteikti veiksmingą medikų pagalbą konservatoriams. Patys konservatoriai tokį siūlymą nuleidžia juokais ir siūlo pagalbą idėjos autoriui.

Seime ruošiantis tvirtinti kitų metų šalies biudžetą, pasiūlymas didinti mažiausiai uždirbančių ugniagesių atlyginimus palaikymo nesusilaukė. Idėją kritikavęs premjeras Saulius Skvernelis priminė, kad ugniagesiai savo pinigus iššvaistė pirkdami „auksines kopėčias“. Seimas antradienį tvirtina kitų metų valstybės biudžetą, kuris, valdančiųjų teigimu, yra socialiai orientuotas ir padės sunkiausiai gyvenantiems visuomenės sluoksniams bristi iš skurdo.

Parlamentarai nesutaria, ar planuojant keisti Kelių programos finansavimo tvarką 2018 metais nesumažės kelių priežiūros ir plėtros skiriamos lėšos. 2018 metais programai, į kurią lėšos dabar pervedamos iš kuro akcizų, sumokamo kelių mokesčių, už transporto priemonių registravimą, sunkiasvorio transporto ir kitų įmokų, siūloma skirti 48 proc. pajamų, gautų iš akcizo už degalus. Dabar keliams skiriama 65 proc. surinktų degalų akcizo – šiemet tai turėtų sudaryti 428 mln.

Socialdemokratams iškėlus ultimatumą – nepalaikysime kitų metų valstybės biudžeto, jei valstybės tarnautojams nekils algos – sukrunta ir kitų partijų atstovai Seime. Nors daugiau tokių kategoriškų pareiškimų kol kas neužgimė, daugelis turi pelnytos kritikos kitų metų biudžetui ir abejoja, ar jį palaikys.

Likus savaitei iki bus paskelbtas verdiktas dėl socialdemokratų ateities valdančiojoje koalicijoje, žiniasklaidoje pasirodė informacija apie socialdemokratų planus darbui opozicijoje. Portalas tv3.lt opozicinių partijų atstovų teiraujasi, kaip jie įsivaizduoja darbą kartu su socialdemokratais bei galima valstiečių mažumos vyriausybe. Kol vieni socialdemokratų planus vadina viešųjų ryšių gudrybe, kiti tikina neketinantys tartis dėl mažumos vyriausybės palaikymo. Portalas delfi.

  Vakar pasirodžiusi informacija, kad Plungės valdžia rengė jaunimo išvyką į stovyklą Rusijoje, kurioje buvo bendrauta su „Naktiniais vilkais“, paaiškinta kaip klaida. Tačiau konservatorius J.Razma tikina, kad Plungės moksleivių kelionės į Rusiją vis pasikartoja. Tą patvirtina ir Plungės rajono meras. Jis taip pat teigia, kad URM žinojo apie tokius susitikimus.

Valstiečių noras priimti tik savo pasiūlytus projektus yra arba pasipūtimas, arba politinės brandos stoka, tikina opozicijos atstovai. Jų pasiūlymai, nors tiesiogiai atitiko rinkimus laimėjusių valstiečių deklaruotas mintis, nė nebuvo apsvarstyti, o tiesiog atmesti. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcija neparėmė konservatoriaus Jurgio Razmos nurodymo kelti dvi ministerijas į Kauną ir „tvarkiečio“ Remigijaus Žemaitaičio siūlyto alkoholio pardavimo griežtinimo.

Opozicijai priklausantis konservatorius Seimo narys Jurgis Razma siūlo įstatymu įtvirtinti, kad nuo 2019 metų sausio Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijos dirbtų Kaune. Apie galimybę perkelti minėtas dvi ministerijas į Kauną kalbama „valstiečių“ Vyriausybės programoje, tačiau nebeužsimenama Vyriausybės programos įgyvendinimo plane.

Pamiršus valstiečiams, konservatoriai imasi rinkimus laimėjusios partijos pažadų pildymo. Keli Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų atstovai registravo Vyriausybės įstatymo pakeitimą, kuris tiksliai nurodo Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų buveinės vietas Kaune. Vyriausybė tikina, kad prieš priimant bet kokius sprendimus, reikalinga nuodugni analizė. Tačiau ar neliks planai tiesiog neįgyvendinti? Šis įstatymas, anot pataisos autorių, turėtų įsigalioti 2019 metų sausio 1 dieną.

Grupė konservatorių įregistravo Visuomenės informavimo įstatymo pataisą, kad daugiau kaip pusę televizijos eterio sudarytų europietiška produkcija. Pagal ją, televizijos programų transliuotojai daugiau kaip pusę programos laiko, kuris lieka atėmus laiką, skirtą žinių, sporto, žaidimų, reklamos programoms, teleteksto paslaugoms ir teleparduotuvei, turėtų skirti Europos kūriniams. Tokia nuostata ir šiuo metu įrašyta Visuomenės informavimo įstatyme, tačiau su išlyga – kai tai įmanoma.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos konservatorių frakcijos narys Jurgis Razma gruodžio 17-ąją žengė svarbų žingsnį. Prieš beveik kelias savaites politikas slapčia vedė jaunesnę bendrapartietę Viliją, o tv3.lt atvirai prakalbo apie amžiaus skirtumą ir atskleidė išskirtines detales.  Jurgio Razmos žmona Vilija taip pat sukasi politikoje. Šiuo metu moteris dirba Rietavo savivaldybės taryboje, tačiau formali sutuoktinių pažintis prasidėjo nuo maždaug 2007-ųjų metų.

Geoterminę šilumą Klaipėdoje gaminanti bendrovė „Geoterma“ įtraukta į privatizuojamų įmonių sąrašą. Investuotojams taip pat bus pasiūlyti nedideli bendrovių „Pieno žvaigždės“, „Agrovika LT“, „Amilina“, „Kėdainių grūdai“, „Nordic Sugar Kėdainiai“ akcijų paketai. Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė Ūkio ministerijos siūlymui pakoreguoti Privatizavimo objektų sąrašą. Investuotojams bus siūloma įsigyti 76,56 proc. „Geotermos“ akcijų, kurias dabar valdo Turto bankas. Dar 23,44 proc.

Seimo narys konservatorius Jurgis Razma siūlo mažinti Seimo pirmininko pavaduotojų skaičių nuo septynių iki trijų. Seimo posėdžių sekretoriate įregistruota atitinkama Seimo statuto pataisa. Siūloma nustatyti, kad parlamento vadovas turi tris pavaduotojus, o vienas iš jų būtinai yra opozicijos atstovas. Dabar statute įrašyta, kad Seimo pirmininkas gali turėti ne daugiau kaip septynis pavaduotojus.

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (VVSK) sutinka su siūlymu suteikti daugiau galių pavaduojančiam ministrui, bet tik kai pavadavimas tęsiasi ilgiau dviejų mėnesių. Tokią išvadą komitetas patvirtino Vyriausybės įstatymo pataisai, Seime inicijuotai dėl socialdemokrato sveikatos apsaugos ministro Juro Poželos ligos. Pagrindinis komitetas taip pat siūlo įrašyti nuostatą, kad pavadavimas gali tęstis ne ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų.

Opozicinės konservatorių frakcijos Seime narys Jurgis Razma įtaria, kad teisingumo ministras socialdemokratas Juozas Bernatonis protegavo teisingumo viceministrą, taip pat socialdemokratą Julių Pagojų į Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus pareigas. „Į kadencijos pabaigą matau tam tikrus bandymus, kad gali besitraukianti Vyriausybė siekti savo politinio pasitikėjimo pareigūnus įdarbinti karjeros tarnautojų pareigybėse“, - BNS antradienį sakė J.Razma.

Prasidėjus Seimo rinkimų politinei kampanijai jos dalyviais registravosi visos pagrindinės Lietuvos partijos, O kai kurių kandidatų sąskaitose jau pervestos pirmosios lėšos rinkimams. Didelę kampanijai skirtą sumą iš partijų kol kas į rinkiminę sąskaitą yra pervedusi Darbo partija – 200 tūkst. eurų. Kitos partijos kol kas finansų į rinkimines sąskaitas nepervedė, tik Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai maždaug 3 tūkst. eurų sumas skyrė kai kuriems kandidatams vienmandatėse.

Opoziciniai konservatoriai pageidauja, kad jų atstovas taptų Seimo Audito komiteto pirmininku, tačiau dabartinė komiteto vadovė „tvarkietė“ Jolita Vaickienė tvirtina nematanti pagrindo atsistatydinti. Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotojas Jurgis Razma siūlo Seimui Audito komiteto pirmininku skirti konservatorių Donatą Jankauską, o J.Vaickienę perkelti į komiteto vicepirmininkes. Jis tokį pasiūlymą įregistravo Seimo posėdžių sekretoriate.

Premjerui Algirdui Butkevičiui toliau tvirtinant, kad STT pažymoje dėl „darbiečių“ kandidato Vydo Gedvilo pateikta informacija neužkerta jam kelio į švietimo ir mokslo ministrus, konservatoriai suabejojo, ar jis gali toliau dirbti Seimo vicepirmininku.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) nariai nesitaiksto su apverktina situacija partijoje, bet nemato tinkamo kandidato į pirmininkus – arba partijos narių skaičius tiesiog yra tiesiog fiktyvus. Tokias priežastis išskiria politikos apžvalgininkai Vytautas Bruveris ir Lauras Bielinis, analizuodami, kodėl į TS-LKD pirmininko rinkimus neatvyko daugiau kaip 40 proc. narių.

Balandžio 24-25 dienomis įvyks antrasis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininko rinkimų ratas. Jame susikaus Gabrielius Landsbergis ir Irena Degutienė. Nors pastaroji jau buvo susitaikiusi su pralaimėjimu po pirmojo turo ir pasveikinusi konkurentą su pergale, tačiau intriga išlieka. Kaip ir nenutylančios, tačiau partiečių neigiamos kalbos apie susiskaldymą, taip ir vieningos nuomonės, kas turėtų tapti partijos vedliu, nėra.

Didžiausios opozicinės partijos - Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) - pirmininko rinkimuose pirmauja europarlamentaras Gabrielius Landsbergis, tačiau sekmadienio vakarą dar nebuvo aišku, ar jam pavyko laimėti pirmajame ture. Irena Degutienė jau pasveikino Gabrielių Landsbergį  tapus naujuoju Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininku       Tam, kad laimėtų rinkimus, G.Landsbergis turėjo surinkti daugiau kaip 50 proc. balsų.

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Jurgis Razma siūlo apriboti lėšas, kurias kandidatas gali skirti savo paties politinei kampanijai finansuoti. Jo siūlymu, kandidatas savo kampanijai galėtų skirti ne daugiau kaip 20 proc. praėjusiais metais deklaruotų metinių pajamų ir ne daugiau kaip 20 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių (VMDU) dydžio sumą (14,2 tūkst.

 Daugiau nei metus Seimui užsienyje neatstovaujantis konservatorius Egidijus Vareikis ir toliau ars tik gimtosios politikos dirvonus. Anot „Lietuvos žinių“, Seimo vadovybė ir partijos kolegos kol kas nesiryžta pritarti jo komandiruotėms bent jau į Europą.

 Valdančiojoje koalicijoje pažiro emocinės kibirkštys: supykęs dėl Seimo Darbo frakcijos narių balsavimo priiminėjant šių metų biudžetą, premjeras Algirdas Butkevičius tokį jų elgesį pavadino išdavyste. Esą politiniai partneriai balsuojant dėl biudžeto elgėsi visiškai kitaip, nei buvo susitarta koalicijos taryboje.

 Praėjusios Seimo rudens sesijos metu per plenarinius posėdžius kai kurie parlamentarai neištarė nė žodžio, o dalis kitų reiškėsi itin aktyviai, – tai rašo „Lietuvos žinios“. Išskirtiniu aktyvumu svarstant įstatymų ir kitų teisės aktų projektus pasižymėjo Seimo opozicijos atstovas konservatorius Jurgis Razma. Iš viso per Seimo posėdžius jis kalbėjo 144 kartus.

Seimas nutarė dukart padidinti ligos išmokas - nuo kitų metų į ikikrizinį lygį bus atstatytos ligos pašalpos už 3-7-tą nedarbingumo dienas, kai jas moka „Sodra“. Už atitinkamas Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisas ketvirtadienį balsavo 85, o susilaikė 4 Seimo nariai. Seimas pašalpą padidino iki 80 proc. kompensuojamojo darbo uždarbio. Tam iš „Sodros“ biudžeto kitais metais papildomai reikėtų apie 115,4 mln. litų.

 www.ziniuradijas.lt   Visuomenininkas, gamtininkas, buvęs Seimo kanceliarijos darbuotojas Andrejus Gaidamavičius „Žinių radijo“ eteryje atkreipė dėmesį, kad Seimo nariams taip pasyviai lankant posėdžius, priimami lobistiniai įstatymai.   „Anksčiau buvo pateiktas labai blogas įstatymas dėl daugumos Lietuvos upių užtvenkimo, kas reikštų jų kaip upių pabaigą.

Pripažindamas, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) pašalinimas iš valdančiosios koalicijos – teisingas žingsnis, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma pažymi, kad vis dėlto nedovanotinas buvęs socialdemokratų sprendimas kviesti šią partiją į valdančiąją koaliciją, nors ir be jos buvo suformuota trijų partijų dauguma net su kiekybine atsarga.

 Seime liko vienas balsavimas dėl metro Vilniuje statybos. Seimas ketvirtadienį po svarstymo pritarė Metropoliteno koncesijos įstatymo projektui, numatančiam, kad metro statybai nebus skiriamos valstybės ir Europos Sąjungos lėšos. Metro idėjai pritariantis Ekonomikos komiteto narys konservatorius Kęstutis Masiulis teigė, kad Vilniuje spūsčių problemą išspręstu tik metro - to negali padaryti nei tramvajai, nei autobusai.

 Šeštadienį posėdžiaujanti Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) taryba patvirtino savivaldos rinkimų štabą – jam vadovaus Seimo narė Rasa Juknevičienė. „Atvirai pasakysiu, kad nesu labai sužavėta šituo pasiūlymu ir nelabai man patiko tas siūlomas darbas, tačiau, kaip ir jūs visi, esu pareigos žmogus, todėl darysiu viską, kad tie rinkimai būtų kaip galima sėkmingesni“, – kalbėjo R.Juknevičienė.

„Vadovaujuosi kaimo patarle, kurią sakydavo mūsų kaime: įsistatyk kiaulės akis ir niekada nebus gėda, galėsi eiti prisidirbęs, kiek tik nori“, - iš Seimo tribūnos kalbėjo socialdemokratas Bronius Bradauskas. „Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė tik nuėjo nuo vairo praėjusiais metais, o Eligijus Masiulis jau siūlo mažinti darbuotojų skaičių viešajame sektoriuje.

„Ši Vyriausybė dirbo, galima sakyti, šiltnamio sąlygomis“, - iš Seimo tribūnos antradienį sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma. „Ar mūsų Vyriausybė parodė gerus veiklos rezultatus? - klausė politikas diskusijos dėl Vyriausybės metinės veiklos ataskaitos metu. - Aš tuo drįsčiau abejoti. Pradėkime nuo finansų“. Tuoj politikas pateikė duomenis iš Finansų ministerijos ir Valstybės kontrolės.