Apie galimybę perkelti minėtas dvi ministerijas į Kauną kalbama „valstiečių“ Vyriausybės programoje, tačiau nebeužsimenama Vyriausybės programos įgyvendinimo plane.
Pasak J.Razmos, įstatymo pataisų reikia, kad būtų parodyta, jog „konkretūs rinkimų pažadai (šiuo atveju dominuojančių valdančioje koalicijoje Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pažadas dvi ministerijas perkelti į Kauną) nėra rinkėjų apgaulė, jie po rinkimų yra nepamirštami, ir juos stengiamasi įgyvendinti“.
Politikas BNS teigė pasigendantis valdančiųjų veiksmų įgyvendinant valstybės valdymo decentralizavimą.
„Vyriausybė turi įstatymus įgyvendinti, tad gal priėmę įstatymą priverstume Vyriausybę padaryti išvadas, kaip tai praktiškai atrodytų, kokie reikalingi kaštai, kokios kyla problemos, ir mes pradėtume rimtai tą klausimą svarstyti, o ne pamirštume iki kitų rinkimų“, – teigė J.Razma.
Jis priminė, kad ir konservatoriai turėjo idėjų institucijas kelti iš Vilniaus į kitus miestus, tačiau tam sutrukdė krizė.
„Ir mūsų Vyriausybei dirbant toks pažadas iš esmės buvo – tik dėl vienos, tai yra Žemės ūkio, ministerijos. Bet buvusios krizės problemos apsunkino to pažado įgyvendinimą. Aš manau, kad dabar panašių problemų nėra, o valdančiųjų „valstiečių“ pažadas buvo labai aiškus, jis buvo svarbus kauniečiams, todėl ir teikiu projektą, primindamas tą pažadą ir nematydamas Vyriausybės judesių dėl to pažado įgyvendinimo“, – BNS sakė J.Razma.
Parlamentaras teigė, kad turint modernias ryšio priemones atstumas tarp ministerijų nėra kliūtis darbui.
„Reikia ryžtis šiek tiek tą biurokratinį aparatą decentralizuoti, yra modernios ryšio priemonės, nebūtina nuolat fiziškai kartu sėdėti, posėdžiauti. Tokie dalykai prisidėtų prie regionų vystymo, daug dalykų seka po to: ir verslo kažkiek atsiranda, ir tarptautiniai skrydžiai į oro uostą, ir regiono jaunimui galimybės įsidarbinti valstybės tarnyboje. Galima vardinti ir vardinti. Kodėl visos palankios galimybės turi būti sutelktos tik Vilniuje?“ – sakė parlamentaras.
