Seime liko vienas balsavimas dėl metro Vilniuje statybos. Seimas ketvirtadienį po svarstymo pritarė Metropoliteno koncesijos įstatymo projektui, numatančiam, kad metro statybai nebus skiriamos valstybės ir Europos Sąjungos lėšos.
Metro idėjai pritariantis Ekonomikos komiteto narys konservatorius Kęstutis Masiulis teigė, kad Vilniuje spūsčių problemą išspręstu tik metro - to negali padaryti nei tramvajai, nei autobusai.
„Tramvajai atims daugiau gatvės, o autobusai jau parodė, kad neišsprendžia spūsčių problemos“, - teigė K.Masiulis. Jis teigė, kad maždaug po 200 tūkst. gyventojų turėję Helsinkio ir Reno miestai statė metro.
Tuo tarpu konservatorius Jurgis Razma metro statybos idėją pavadino „keičiausia, kokia tik gali būti“ ir „kvepiančia dideliais neskaidrumais“.
„Lobistai, kurie tą procesą stumia, tikrai gali būti pavyzdiniai pagal savo įtakas ir galima apie tai rašyti vadovėlius“, - teigė parlamentaras. Jis priekaištavo, kad metro koncesija būtų suteikiama be konkurso, strateginį investuotoją parinktų Vyriausybė, o jam tereikėtų investuoti 15 proc. lėšų.
J.Razma taip pat priekaištavo, kad nenustatytas privačių ir viešų investicijų į metro santykis.
„Jeigu būtų einama per privačias investicijas, tiek to... Bet dabar akivaizdu, kad projekte galės dalyvauti tik ta bendrovė, kuri turi gerus ryšius Vyriausybėje“, - aiškino J.Razma, prognozavęs, kad „viešojo metro statybos finansavimo lėšos galėtų siekti keliolika milijardų litų“.
„Tai yra rimta suma, ta suma didesnė nei atominės elektrinės, kur išsijuosę svarstome, kaip šiek tiek pagerinti finansavimo sąlygas“, - teigė J.Razma.
Metro sąjūdžio valdybos pirmininkas Juozas Zykus yra sakęs, kad 7 km ilgio metro statyba kainuotų apie 1 mlrd. litų. Pasak jo, metro galėtų būti pastatytas per 30 metų.
Vyriausybė Metropoliteno koncesijos įstatymo projektui jau yra pritarusi. Premjeras Algirdas Butkevičius tuomet pareiškė, kad kol kas metro yra tik idėja, nekalbama nei apie nacionalinio statuso jam suteikimą, nei apie jo įgyvendinimą, nei apie finansavimą.
Pagal Koncesijų įstatymą Vyriausybė negali būti koncesininkė, todėl Metropoliteno įstatyme siūloma įtvirtinti, kad Vyriausybei ar jos įgaliotos institucijos sukurtai projekto įgyvendinimo bendrovei koncesija suteikiama be konkurso.
Įstatymo projekto autoriai sako, kad Vilniuje nutiesus metro, būtų atvertas kelias kelių milijardų litų vertės užsienio investicijoms.
Vilniaus meras Artūras Zuokas yra inicijavęs greitojo tramvajaus linijos Santariškės-Geležinkelio stotis projektą ir dar pernai gegužę teigė, jog jis jau parengtas, o iki 2013 metų pabaigos miesto valdžia žadėjo skelbti tramvajaus linijos statybos konkursą.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
