Premjerui pažadėjus „darbiečiams“ „rimtą pokalbį“ dėl tolimesnio bendro darbo, neformalus Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskich A.Butkevičių išvadino melagiu, bailiu ir teisiniu nihilistu. Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys premjerui atrėžė, kad rimto pokalbio koalicijoje seniai reikėjo, ir nusistebėjo, kad Vyriausybės vadovas neva pradeda kovoti prieš savo Vyriausybės programą. Ar tokios kibirkštys nesukels gaisro valdančiojoje koalicijoje?
Valstybė negali būti valdoma tokiais būdais
Algimantas Salamakinas, Seimo LSDP frakcijos narys
Nemanau. Aišku, būtų solidžiau, jei vyrai, ypač iš Darbo partijos, nesimėtytų tokiais žodžiais. Valstybės biudžetas yra svarbiausias metų dokumentas, aukščiausiu lygiu, taip pat ir koalicinėje taryboje, buvo sutarta, kad jis turi būti toks, ir staiga Darbo partija net trimis pozicijomis ėmė balsuoti kitaip! Tarsi ne jų žmonės dirba Vyriausybėje, valdančiojoje daugumoje. Kaip suprantu, tai buvo tarsi kerštavimas už tai, kad mes Žmogaus teisių komitete nepriėmėme sprendimo įvardyti Darbo partijos bylą politine.
Tokiais būdais negali būti valdoma valstybė, reikėtų apie tai pagalvoti. Tiesa, Darbo partijoje yra sveikų jėgų, ne visi tokiems dalykams pritaria, ir tai yra gerai. O dėl apsižodžiavimo... Nemanau, kad jis sugriautų Vyriausybę, juolab kad dabar V.Uspaskich yra pastūmėtas toliau nuo jų veiksmų. Tai rodo sprendimai, kai, pavyzdžiui, ir seniūną ne tą išsirinko, kaip buvo liepęs buvęs partijos pirmininkas. Ar toks konfliktas galėjo būti nulemtas artėjančių rinkimų? Tikrai ne, nes man teko ir su premjeru kalbėti: jis iš tiesų buvo užpykęs, kad iš vakaro buvo sutarta vienaip, o Darbo partija išdavė ir balsavo kitaip. Taip nesielgiama. Mes ne vieną kadenciją dirbame Seime, ir tokių Darbo partijos „fintų“ retai pasitaikydavo. Gali opozicija kažką įkalti, jei turi jėgų ar su kažkuo susitarė, bet kai viena iš valdančiosios daugumos grandžių vieningai balsuoja prieš tai, dėl ko buvo sutarta, tai po to reikia galvoti, kiek dar kartų gali tave išduoti. Tad premjero pyktis šiuo atveju tikrai nebuvo rinkiminis.
Pritrūko politinės kultūros
Jurgis Razma, Seimo TS-LKD frakcijos seniūno pirmasis pavaduotojas
Tie vieši apsižodžiavimai rodo gana žemą valdančiosios koalicijos dalyvių politinę kultūrą ir brandos stoką. Bet kad jie grėstų koalicijos sugriuvimu, tikrai nemanau. Pirmiausia todėl, kad net teoriškai sunku įsivaizduoti, kad galėtų formuotis kažkokia alternatyvi koalicija. Nemanau, kad socialdemokratai ryžtųsi išeiti iš dabartinės koalicijos ir pasiūlyti sudaryti su jais koaliciją, sakykime, Liberalų sąjūdžiui ir mums. Neįsivaizduoju tokio varianto.
Greičiausiai koalicija taip ir trauks toliau stumdydamasi, apsižodžiuodama, ir tai – ne pirmas kartas. O šiaip situacija koalicijoje labai priklauso nuo koalicijos vadovo, šiuo atveju – nuo premjero. Jei jis būtų stipresnė asmenybė ir kompetentingesnis bei patyręs politikas, bręstančius kibirkščiavimus gebėtų užgesinti uždaruose pokalbiuose, ir visuomenei nebūtų viešai demonstruojami tie nesutarimai. O šiuo atveju jis net pirmas, galima sakyti, įpylė žibalo į ugnį, kai pagrasino Darbo partijai, kad teks aiškintis. Koalicijos vadovas turi daryti viską, kad palaikytų koalicijoje darną, stabilumą, tokie gebėjimai yra tikro lyderio savybės. Aš jų pasigendu dabartinio premjero asmenyje.
Beje, šiuo atveju nelabai matau priežasčių premjerui pykti, nes pačios Vyriausybės aprobuota kultūros darbuotojų atlyginimų didinimo programa yra tarp tikrai jautrių dalykų. Ir premjeras po to balsavimo dramatiškai nepasakė, kad bus labai sutrikdyti viešieji finansai ar pan. Jis pareiškė, kad bus galima rasti pinigų tiems papildomiems poreikiams, atsiradusiems balsuojant. Tad, sakyčiau, gal atvirkščiai – Darbo partija šiuo atveju galėtų priekaištauti premjerui. Jei tie pinigai taip lengvai randami, tai kodėl mes tokių jautrių dalykų Vyriausybės lygiu neapsvarstėme ir Seime teko taip dramatiškai balsuoti?
Parengė Arvydas Praninskas
