juras abromavičius

Pakaunės savanorių maištas suskaldė ne tik visuomenę bei politikus, bet ir dokumentinio filmo apie 1993 metų įvykius kūrėjus.Kaip rašo dienraštis "Kauno diena", iki šiol nėra vieningos nuomonės, kaip vadinti iš tarnybos į mišką su ginklais pasitraukusius savanorius. Vieni juos laiko didvyriais, kiti - užsienio specialiųjų tarnybų interesus gynusiais lietuviais.Susikirto ir dokumentinio filmo "Visa tiesa apie savanorių "maištą" autoriai.

Buvęs Geležinio Vilko brigados vadas Česlovas Jezerskas Juro Abromavičiaus žūties aplinkybes tiriančiai laikinąjai Seimo komisijai teigė, kad J. Abromavičius prie vadinamojo savanorių maišto negalėjęs prisidėti.

Buvęs parlamentaras, lietuviško šaunamojo ginklo "Vytis" kūrėjas Algirdas Petrusevičius tikina, jog buvęs savanoris ir saugumo pareigūnas Juras Abromavičius žuvo dėl pinigų, o savanoriai prie jo žūties nėra prisidėję. A.Petrusevičius, dėl neteisėto disponavimo ginklais nuteistas 4 metų laisvės atėmimo bausme, trečiadienį liudijo Seimo laikinajai komisijai, tiriančiai J.Abromavičiaus žūties aplinkybes 1997-aisiais.

Žuvęs savanoris ir saugumo pareigūnas Juras Abromavičius - prieštaringa asmenybė, suvaidinusi "dvigubą vaidmenį" per savanorių maištą Pakaunėje 1993 metais, tikina Seimo narys konservatorius Saulius Pečeliūnas. Politikas komisijai įteikė ir vaizdajuostę, kurioje, anot jo, yra informacija, leidžianti J.Abromavičių sieti su sovietų saugumu.

Kovo 11-osios akto signataro Liudviko Simučio manymu, žuvęs savanoris Juras Abromavičius tik kurstė 1993-aisiais Pakaunės miškuose vykusį maištą. Tai 1993 metais sudarytos Seimo komisijos derėtis su į mišką išėjusiais savanoriais narys sakė trečiadienį, liudydamas parlamentinei komisijai, kuri tiria buvusio krašto apsaugos savanorio ir Valstybės saugumo departamento (VSD) darbuotojo J.Abromavičiaus žūties aplinkybes 1997-aisiais.

Kadenciją baigęs prezidentas ir buvęs premjeras Algirdas Brazauskas pirmą kartą prabilo apie savanorių maištininkų 1993 metais rengtą pasikėsinimą į jo gyvybę. Esą apie gresiantį pavojų jį perspėjo pats Juras Abromavičius, penktadienį rašo dienraštis „Lietuvos rytas“.„Man pats Juras Abromavičius, tuometis Kauno savanorių vadas, pranešė, jog tarp maištininkų rimtai yra svarstoma, ar man pakaks 9 gramų, ar prireiks daugiau.

Laikinajai Seimo komisijai liudijęs generolas Arvydas Pocius pareiškė, kad Juras Abromavičius ragino iš Pakaunės miškų grįžusius savanorius grįžti atgal. J. Abromavičiaus žūties aplinkybes tirianti Seimo komisija nagrinėja ir 1993 m. vykusią savanorių nepaklusnumo akciją.

Juro Abromavičiaus nužudymo tyrimas neišvengiamai grąžina į 1993 m. įvykius. Gal ir kiek anksčiau. Tyrimo iniciatorius A.Paulauskas to nenorėjo, siekė atkirsti įvykių grandinę, bet prasidėjus tyrimui visą laiką kalbama, bemaž pirmiausiai, apie Kauno savanorių nepaklusnumo akciją Pakaunėje.

Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos (SKAT) karių maištu 1993-aisiais Pakaunėje, kurį vėliau tyrė 1997-aisiais žuvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) darbuotojas ir savanoris Juras Abromavičius, buvo suinteresuota Rusija, teigia buvęs konservatorių lyderis, europarlamentaras Vytautas Landsbergis. Tai V.Landsbergis ketvirtadienį aiškino J.Abromavičiaus žūties aplinkybes tiriančiai Seimo laikinajai komisijai.

Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos (SKAT) karių maištas 1993-aisiais Pakaunėje, kurį vėliau tyrė 1997-aisiais žuvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) ir krašto apsaugos savanoris Juras Abromavičius, galėjo būti suorganizuotas iš šalies, aiškina buvusi savanorė Leonarda Kuodienė.Tai buvusi savanorė, šiuo metu Seimo kanceliarijoje dirbanti Leonarda Kuodienė penktadienį aiškino J.Abromavičiaus žūties 1997 metais aplinkybes tiriančiai Seimo laikinajai komisijai.