Laikinajai Seimo komisijai liudijęs generolas Arvydas Pocius pareiškė, kad Juras Abromavičius ragino iš Pakaunės miškų grįžusius savanorius grįžti atgal. J. Abromavičiaus žūties aplinkybes tirianti Seimo komisija nagrinėja ir 1993 m. vykusią savanorių nepaklusnumo akciją.
Kariuomenės lauko pajėgų vadas A. Pocius sako, kad jis tuo metu laikinai eidamas Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos vado pareigas, priėmė sprendimą nušalinti J. Abromavičių iš Kauno rinktinės štabo viršininko pareigų už įgaliojimų viršijimą.
„Tuo metu atsistojo Abromavičius ir bandė vėl sukelti triukšmą, kažkokią paniką, vėl pakvietė vyrus grįžti atgal į mišką. Tuo metu kaip aukštesnis kariniu laipsniu ir pareigomis aš jį nušalinau nuo tų pareigų, mat nedaug trūko, kad dalis būtų jam paklusę ir išėję“, – A. Pocius sako, kad „tokiu būdų padėtis buvo suvaldyta“.
Buvęs VSD pareigūnas ir krašto apsaugos savanoris J. Abromavičius žuvo 1997 metais Kaune, susprogdinus jo automobilį. J. Abromavičius buvo surinkęs medžiagą apie savanorių pasitraukimą į Pakaunės miškus ir Bražuolės sprogdinimą.
Įžvelgė Rusijos ketinimų
A. Pocius taip pat mano, kad savanorių maištas galėjo būti organizuojamas iš šalies ir buvo politizuotas.
Savanorių maištas Pakaunės miškuose buvo naudingas Rusijai, o maištą organizavo karinė Rusijos žvalgyba, jau anksčiau laikinajai Seimo komisijai teigė europarlamentaras Vytautas Landsbergis.
Kad 1993 m. maištas galėjo būti suorganizuotas ne iš Lietuvos, neatmeta ir buvusi savanorė Leonarda Kuodienė.
Komisijai liudijęs buvęs Seimo narys Egidijus Bičkauskas sakė, kad maištą jau pirmosiomis dienomis V. Landsbergis galėjo sustabdyti.
„E. Bičkauskui irgi pasitaiko susipykti su atmintimi ar panašiai. Šnekėjimai, kad aš turėjau jiems (savanoriams – lrt.lt) duoti įsakymą išeiti iš miško yra nerealūs. Tartum būčiau patvirtinęs, kad būtent aš daviau įsakymą eiti į mišką“, – kalbėjo V. Landsbergis.
Liudininkai vis minėjo V. Landsbergį
Priminsime, kad šiai Seimo komisijai liudijęs buvęs krašto apsaugos ministras Audrius Butkevičius tvirtino, kad dešinieji politikai, neseniai pralaimėję Seimo rinkimus kairiesiems, manipuliavo savanoriais.
A. Butkevičius sako manąs, kad J. Abromavičius buvo susprogdintas, nes surinko įrodymų, kas organizavo Pakaunės maištą ir Bražuolės tilto sprogdinimą.
„Buvęs savanoris Jonas Maksvytis pradėjo ieškoti išeities iš padėties, aiškindamas, kad jis turėjęs leidimą iš V. Landsbergio kovoti su nusikaltėliais“, – teigė A. Butkevičius.
Seimo laikinajai komisija anksčiau liudijusi J. Abromavičiaus bendražygė Kristina Sudžienė tvirtino, esą savanorio žūtis buvo konkrečios partijos inicijuota politinė žmogžudystė.
„Tai yra politinė žmogžudystė. Kas užsakovas? Partija, tačiau jos neįvardinsiu“, – teigė K. Sudžienė. Ji komisijai tvirtino, kad savanorių maištą Pakaunėje rikiavo politikai iš Vilniaus.
„Su V. Lansbergiu buvo derinti šitie visi reikalai“, – tvirtino moteris. Pats V. Landsbergis šiuos teiginius vadina amoraliu politikavimu.
J. Abromavičius buvo susprogdintas 1997-ųjų pradžioje, tuoj po to, kai išplatino surinktą medžiagą apie diversiją geležinkelyje ties Bražuolės upeliu ir 1993-ųjų metų įvykius Pakaunės miškuose.
