Kovo 11-osios akto signataro Liudviko Simučio manymu, žuvęs savanoris Juras Abromavičius tik kurstė 1993-aisiais Pakaunės miškuose vykusį maištą.
Tai 1993 metais sudarytos Seimo komisijos derėtis su į mišką išėjusiais savanoriais narys sakė trečiadienį, liudydamas parlamentinei komisijai, kuri tiria buvusio krašto apsaugos savanorio ir Valstybės saugumo departamento (VSD) darbuotojo J.Abromavičiaus žūties aplinkybes 1997-aisiais.
Pasak L.Simučio, kuomet su savanoriais Seimo nariai sutarė baigti maištą ir palikti Pakaunės miškus, vakare rinktinėms faksu buvo išsiųstas J.Abromavičiaus raštas, kuriame skelbiama, kad reikia gelbėti J.Maskvyčio (vienas iš Pakaunės nepaklusnumo akcijos vadovų-BNS) ir kitų komandas.
"3 valandą nakties į mano namų duris pasibeldė savanoris iš Panevėžio, neprisimenu jo pavardės, tik iš matymo žinojau. Klausė, kada prasidės šturmas. Aš nustebau: koks šturmas?Tada savanoris parodė J.Abromavičiaus atsiųstą faksą", - pasakojo L.Simutis.
Tačiau, pasak L.Simučio, kuomet kitą rytą vyko parlamentarų susirinkimas, kuriame buvo aptariamos savanorių išvedimo iš miško detalės, J.Abromavičiaus paklausus apie savanoriams faksuotą raštą, šis tik išraudo.
"Tai ar tai ne kurstymas, ar tai ne provokacija? Juk galėjo kilti ir pilietinis karas, kuris buvo naudingas tik Maskvai" - Seimo komisijos retoriškai klausė L.Simutis.
Jo nuomone, J.Abromavičiaus senelis buvo "aršus bolševikas", tėvas aktyviai kūrė komunizmą, o su pastaruoju buvęs savanoris labai gerai sutarė.
Tačiau liudytojas komisijai neįvardijo, kas galėjo susprogdinti J.Abromavičių.
Trečiadienį komisijai liudijęs Pakaunės maišto dalyvis Alvydas Pangonis taip pat teigė, kad pasibaigus maištui ir savanoriams grįžus į Kauną, J.Abromavičius paragino savanorius "grįžti atgal". Tai komisijai jau yra sakęs ir Lietuvos kariuomenės Lauko pajėgų vadas brigados generolas Arvydas Pocius. Šiuos generolo teiginius šmeižtu pavadino ir už juos į teismą padavė J.Abromavičiaus našlė Jūratė Abromavičienė.
Buvęs VSD pareigūnas ir krašto apsaugos savanoris J.Abromavičius žuvo 1997 metų sausio 31-ąją Kaune, sprogus jo automobiliui. Nusikaltėliai po automobiliu "Volkswagen Passat" buvo pritvirtinę maždaug 500 gramų sprogstamosios medžiagos heksogeno, dar vadinamo jūros mišiniu.
Generalinė prokuratūra ikiteisminio tyrimo metu nustatė, kad sprogstamąjį įtaisą pagamino ir po J.Abromavičiaus automobiliu pritvirtino asmuo, kuris vėliau atsitiktinai pats susisprogdino.
Generalinei prokuratūrai nutraukus ikiteisminį tyrimą įtariamųjų atžvilgiu, Seime kilo iniciatyvos atlikti parlamentinį.
Seime kartą jau buvo sudaryta laikinoji komisija, tyrusi saugumo pareigūno žūtį. Tokia komisija dirbo 1997 metais, jai tuo metu vadovavo konservatorius Sigitas Kaktys.
