Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos (SKAT) karių maištu 1993-aisiais Pakaunėje, kurį vėliau tyrė 1997-aisiais žuvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) darbuotojas ir savanoris Juras Abromavičius, buvo suinteresuota Rusija, teigia buvęs konservatorių lyderis, europarlamentaras Vytautas Landsbergis.
Tai V.Landsbergis ketvirtadienį aiškino J.Abromavičiaus žūties aplinkybes tiriančiai Seimo laikinajai komisijai.
"Kol nebus atsakytas klausimas dėl Pakaunės, sunku imtis kito algebros kurso, nes neturėtumėte pagrindo, o Pakaunės įvykius kurstė GRU (Rusijos žvalgyba-BNS), už tų ivykių stovėjo Rusijos interesas ir jos slaptųjų tarnybų interesas", - komisijai dėstė V.Landsbergis.
Pasak europarlamentaro, Rusija buvo suinteresuota maištu, kadangi vis dar nenorėjo palikti Lietuvos.
"Priežastys buvo paprastos - Rusijos armijos išvedimo paskutinė stadija, jau jos neturi būti, armija Lietuvoje išvedama pačioje pirmoje valstybėje. Tai armijos vadovybė traktuoja kaip pažeminimą, todėl Rusijoje vyksta suirzimas. Atsirado idėjų išlaikyti Lietuvą, tai planuojama, kaip tai padaryti. Vienas iš būdų - išeinant pasilikti ir nuveikti blogus dalykus Lietuvoje pačių lietuvių rankomis ir bus galima pasauliui skelbti, kad Rusijos kariuomenės nėra ir Lietuvoje atsiranda nestabilumas ir grėsmė kitoms valstybėms, todėl atėjo laikas paspausti mygtuką. Taip jau buvo įvykdyta Gruzijoje", - aiškino V.Landsbergis.
Anot politiko, buvo ir Lietuvoje jėgų, kurios kurstė Pakaunės akciją ir buvo suinteresuotos, kad akcija kuo ilgiau tęstusi.
"Dvi radikaliai nusiteikusios aukštos institucijos - Krašto apsaugos ministerija (KAM), jai tuo metu vadovavo Audrius Butkevičius, ir Generalinė prokuratūra - nepaliko protestuojantiems jokio pasirinkimo: arba jūs antivalstybiniai, arba kriminaliniai nusikaltėliai. Tai nusiginkluokit, ir tegu jus tvarko. Savanoriai, žinoma to nenorėjo", - rašoma V.Landsbergio pranešime spaudai.
Politikas laikinajai Seimo komisijai pateikė ir savo versiją dėl Bražuolės tilto sprogdinimo.
"1994-ųjų metais, kai driokstelėjo Bražuolėje, aukos buvo numatytos "didžiojo spalio" metinėms, galima tik įsivaizduoti, kokios būtų akcijos iš Rusijos pusės ir reikalavimai, dėl atseit jų nužudytų žmonių. Nelyginant būsimo, dar po penkerių metų, namų sprogdinimo repeticija. Karinių veiksmų prieš Lietuvą galėjo būti imtasi jau 1994-aisiais", - dėstė politikas.
V.Landsbergis, kalbėdamas apie J.Abromavičiaus žūtį, ją taip pat netiesiogiai siejo su Rusija.
"Aš J.Abromavičiaus asmeniškai nepažinojau, bet jo laikysena prieštaringa, ir tegul tai tiria dabartinė komisija, nes gana aštrus jo ir kai kurių savanorių susipriešinimas matomas net iš ano meto spaudos. Gali būti, kad ir tie savanoriai Kaune, ir buvęs teritorinio štabo viršininkas pateko į kur kas didesnių svetimų jėgų sumanytą mėsmalę. Jono Maskvyčio ir J.Abromavičiaus į viens kitą atstatyti ginklai, laimei, neiššovė, tai čia vaizdas, ant kokios bedugnės krašto buvom atsidūrę", - pranešime spaudai cituojamas europarlamentaras.
Tuo tarpu ketvirtadienį komisijai liudijęs signataras Egidijus Bičkauskas, 1993-iaisiais vadovavęs prezidento Algirdo Brazausko sudarytai darbo grupei, turėjusiai taikiai išspręsti savanorių maištą, teigė, kad savanorių akcijos priežastys buvo kriminalinės, vėliau jos buvo "įvilktos į politinį rūbą".
"Vienam iš aktyvių savanorių J.Maskvyčiui tuo metu buvo iškelta byla dėl šaudymų Kaune, jam buvo skirta kardomoji priemonė - suėmimas, tačiau savanoris tuo metu nebuvo suimtas ir ėmėsi spręsti šią savo problemą, pasitraukė į mišką, o vėliau, mano požiūriu, tuo pasinaudojo kai kurie politika", - komisijos posėdyje tvirtino eksparlamentaras.
Anot jo, pas protesto akcijos Pakaunėje dalyvius vykdavo įvairių partijų atstovai ir dėstė savo pozicijas, bet patys savanoriai išsirinko politikus, su kuriais jie norėjo kalbėtis.
"Vienas iš tų buvo V.Landsbergis, tegul ir rugsėjo 17-ąją būtų nenuvažiavęs pas savanorius, bet viešai paskelbęs "Baikit juokauti ir išeikite iš miško", jie būtų išėję", - aiškino E.Bičkauskas.
Pats V.Landsbergis tokius kaltinimus kategoriškai atmeta, tvirtindamas, jog iš karto sužinojęs apie maištą paskelbė viešą pareiškimą, teigdamas, kad maištas bus naudingiausias Maskvai
Antradienį komisijai liudijęs krašto apsaugos ministras, liberaldemokratas Audrius Butkevičius J.Abromavičiaus žūti netiesiogiai siejo su konservatoriaus V.Landsbergio to meto politine veikla, o komisijai praėjusią savaitę liudijusi J.Abromavičiaus bendražygė, dabar taip pat liberaldemokratė, Kristina Sudžienė tvirtino, kad prie savanorių maišto Pakaunėje yra prisidėjęs ir V.Landsbergis.
"V.Landsbergis tiems kariams buvo kaip Dievas, jie jį gerbė. Jei V.Landsbergis būtų pasakęs, kad savanoriai privalo palikti mišką ir paklusti valdžiai, jie taip ir būtų padarę. Tačiau įvyko atvirkščiai", - laikinajai komisijai aiškino K.Sudžienė.
Buvęs VSD pareigūnas ir krašto apsaugos savanoris J.Abromavičius žuvo 1997 metų sausio 31-ąją Kaune, sprogus jo automobiliui. Nusikaltėliai po automobiliu "Volkswagen Passat" buvo pritvirtinę maždaug 500 gramų sprogstamosios medžiagos heksogeno, dar vadinamo jūros mišiniu.
Generalinė prokuratūra ikiteisminio tyrimo metu nustatė, kad sprogstamąjį įtaisą pagamino ir po J.Abromavičiaus automobiliu pritvirtino asmuo, kuris vėliau atsitiktinai pats susisprogdino.
Generalinei prokuratūrai nutraukus ikiteisminį tyrimą įtariamųjų atžvilgiu, Seime kilo iniciatyvos atlikti parlamentinį.
Seime kartą jau buvo sudaryta laikinoji komisija, tyrusi saugumo pareigūno žūtį. Tokia komisija dirbo 1997 metais, jai tuo metu vadovavo konservatorius Sigitas Kaktys.
