Buvęs parlamentaras, lietuviško šaunamojo ginklo "Vytis" kūrėjas Algirdas Petrusevičius tikina, jog buvęs savanoris ir saugumo pareigūnas Juras Abromavičius žuvo dėl pinigų, o savanoriai prie jo žūties nėra prisidėję.
A.Petrusevičius, dėl neteisėto disponavimo ginklais nuteistas 4 metų laisvės atėmimo bausme, trečiadienį liudijo Seimo laikinajai komisijai, tiriančiai J.Abromavičiaus žūties aplinkybes 1997-aisiais.
"Po 1993-iųjų savanorių maišto Pakaunėje, savanoriai kalbėjo, kad jis nelabai geras žmogus, bet už tai jis tikrai nebuvo savanorių nužudytas, kaip "blogiečiui" buvo galima nebent snukį išmalti", - kalbėjo A.Petrusevičius.
Liudytojo nuomonė, buvęs saugumo pareigūnas žuvo dėl pinigų.
"Buvo žinoma, kad J.Abromavičius įsteigė kažkokį verslą, tai savanoriai ir kalbėjo, kad buvo nužudytas dėl pinigų, nepasidalijus pinigų", - sakė A.Petrusevičius.
Be to, A.Petrusevičius neigė ir oficialiai prokuratūros iškeltą versiją, jog J.Abromavičių galėjo nužudyti A.Petrusevičiaus artimas draugas, žuvęs buvęs tremtinys Vladas Grybauskas.
"Prokuratūra norėjo "nurašyti ant lavono" nusikaltimą, ir man tai sakė, kad V.Grybauskui jau vis vien neskaudės, todėl ir mane spaudė pasisakyti prieš V.Grybauską", - komisijai kalbėjo A.Petrusevičius.
Pasak A.Petrusevičiaus, sykį yra davęs parodymus apie savo ir V.Grybausko sąsajas su J.Abromavičiumi, tačiau verčiamas Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnų.
"Buvau suimtas ir uždarytas areštinėje 11 parų, kasdien po 3 sykius pareigūnai liepdavo prisipažinti, nebuvau miegojęs, ištisai tardomas, pradėjo "stogas važiuoti" . Tada pasakė, kad mano nekenčiamas kagėbistas Arvydas Pocius gali mesti man gelbėjimosi ratą. Pasiūlė nurašyti J.Abromavičiaus žūtį ant lavono ir pasirašyti liudijimą, kad V.Grybauskas praėjus savaitei ar dviem man pasigyrė apie sprogdinimą. Pagalvojau, kad gali iki gyvos galvos uždaryti dėl ginklų ir pasirašiau, todėl atsiprašau prieš visą Lietuvą už tokį poelgį", - trečiadienį komisijai kalbėjo A.Petrusevičius.
Komisijos narių paklaustas, kodėl VSD esą nori susidoroti juo, A.Petrusevičius tikino, jog įsigijo daug priešų, būdamas disidentu.
"Aš daug priešų (įsigijau -red.), kai kovojau už Lietuvos laisvę. Sykį, kai mane buvo areštavę, vienas pareigūnas, vesdamas mane į tualetą ir lauždamas mano ranką, tiesiai šviesiai man sakė, - "nesusidorojom su tavimi sovietmečiu, susidorosim nepriklausomoje Lietuvoje", - komisijai tikino A.Petrusevičius.
69-erių A.Petrusevičius buvo vienas iš kariuomenės kūrėjų savanorių, pokario Lietuvos laisvės kovų dalyvis, Vyčio kryžiaus kavalierius. Prieš tampant Seimo nariu, o juo buvo 1996-2000 - aisiais, A.Petrusevičius dirbo Krašto apsaugos departamento "Vytis" ginklų baro viršininku. Po Nepriklausomybės atkūrimo jis prisidėjo konstruojant ir gaminant pistoletus kulkosvaidžius "Vytis 1", "Vytis 2" ir "Vytis 3" bei įvairių modifikacijų granatas.
A.Petrusevičiaus pavardė yra minima Generalinės prokuratūros tirtoje J. Abromavičiaus nužudymo byloje.
Kaip anksčiau yra tvirtinusi Generalinė prokuratūra, ikiteisminis tyrimas J.Abromavičiaus nužudymo byloje nutrauktas kai kurių asmenų atžvilgiu (žuvusio Vlado Grybausko, buvusio Seimo nario, pirmojo lietuviško ginklo "Vytis" kūrėjo Algirdo Petrusevičiaus ir buvusio karinės kontržvalgybos darbuotojo Jono Zajančkausko ) tačiau pats tyrimas esą toliau vyksta.
"Aptarti ikiteisminio tyrimo duomenys dėl J. Zajančkausko ir A. Petrusevičiaus vertintini pakankamais juos įtarti bendrininkavus V. Grybauskui nužudant J. Abromavičių. Tačiau nesant galimybės atlikti procesinius veiksmus su V. Grybausku, J. Zajančkauskui ir A. Petrusevičiui neigiant įtarimą dalyvavus padarant nurodytą nusikaltimą, išnaudojus visas įmanomas galimybes surinkti papildomus tyrimui reikšmingus duomenis, šiuo metu surinkti ikiteisminio tyrimo duomenys pagal baudžiamojo proceso reikalavimus vertintini kaip nepakankamai pagrįsti šių įtariamųjų kaltę dėl bendrininkavimo nužudant J. Abromavičių", - rašoma Generalinės prokuratūros prokuroro Rolando Stankevičiaus išvadoje.
Generalinės prokuratūros nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo matyti, kad buvusio savanorio ir VSD pareigūno nužudymo tyrimas iš aklavietės pajudėjo 2006-ųjų sausį.
Kaunietis Albertas Miceika pranešė, kad 2005-ųjų balandį Kauno autobusų stotyje jis su A.Petrusevičiumi kalbėjo apie sprogdinimų būdus. Liudytojui nusakius vieną būdą, A. Petrusevičius pasakęs, kad reikia daryti ne taip, o išbandytu būdu "kaip mes padarėme Abromavičiui", t. y. "prie automobilio dugno po vairuotojo sėdyne pritvirtinti plastiką su granata, o jos detonatoriaus žiedą virvele pritvirtinti prie kardano. Pavažiavęs keletą metrų jis išlėkė į orą su visais savo įrodymais".
A.Miceikos tvirtinimu, A. Petrusevičius neva pareiškęs, kad J.Abromavičių susprogdino du žmonės - "tas, kuris žuvo, ir dar vienas žmogus, su kuriuo dabar jo santykiai atšalę".
Apie šį pokalbį A.Miceika informavo VSD pareigūnus.
Pareigūnai A. Petrusevičių dėl J.Abromavičiaus byloje yra apklausę ne kartą. Pernai sausį jį sulaikius dėl neteisėto disponavimo dideliu kiekiu šaunamųjų ginklų ir šaudmenų, eksparlamentaras apklaustas dėl senų įvykių Kaune.
Vienoje iš apklausų A. Petrusevičius tvirtino, kad senas jo pažįstamas Vladas Grybauskas, paminėjus J.Abromavičiaus vardą, pareiškė, jog "reikia jį užversti". A. Petrusevičius neva tam prieštaravo, sakydamas, kad už tokius dalykus reikia "išmalti snukį", o ne imtis drastiškų priemonių.
Anot A. Petrusevičiaus, su V.Grybausku įvyko keli pokalbiai ta tema, ir jis visuomet teigdavęs, kad nėra čia ko terliotis. Keliuose pokalbiuose esą dalyvavo ir jųdviejų bičiulis Jonas Zajančkauskas. Sužinojęs apie J.Abromavičiaus susprogdinimą lietuviško ginklo kūrėjas tvirtino buvęs šokiruotas.
Jis taip pat prisiminė, kad po sprogimo V.Grybauskas pasakė, jog kartu su juo buvo ir J.Zajančkauskas, tačiau jo vaidmens nedetalizavo. Vėliau J. Zajančkauskas esą A. Petrusevičiui pareiškė, jog paties sprogimo nematė.
Po šių parodymų A. Petrusevičiui buvo pateikti įtarimai ir J. Abromavičiaus byloje. Tačiau netrukus jis juos pakeitė. Pernai kovą eksparlamentaras pareiškė minėtus parodymus davęs dėl VSD pareigūnų padaryto psichologinio spaudimo, o apie buvusio savanorio susprogdinimą jis težinąs iš spaudos ir kaip buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys.
J.Zajančkauskas kategoriškai neigė ką nors žinojęs apie rengiamą pasikėsinimą į J. Abromavičių, tvirtino niekur su V.Grybausku nevažiavęs.
Žmogžudystės tyrimą įklampino V.Grybausko mirtis. 1997-ųjų gruodį jis nusišovė savo namuose, būdamas sunkiai sužalotas, kai jo rankose sprogo toks pat sprogmuo, koks buvo padėtas po J. Abromavičiaus automobiliu.
Buvęs VSD pareigūnas ir krašto apsaugos savanoris J.Abromavičius žuvo 1997 metų sausio 31-ąją Kaune, sprogus jo automobiliui. Nusikaltėliai po automobiliu "Volkswagen Passat" buvo pritvirtinę maždaug 500 gramų sprogstamosios medžiagos heksogeno, dar vadinamo jūros mišiniu.
Generalinė prokuratūra ikiteisminio tyrimo metu nustatė, kad sprogstamąjį įtaisą pagamino ir po J.Abromavičiaus automobiliu pritvirtino asmuo, kuris vėliau atsitiktinai pats susisprogdino.
Generalinei prokuratūrai nutraukus ikiteisminį tyrimą įtariamųjų atžvilgiu, Seime kilo iniciatyvos atlikti parlamentinį.
Saugumo pareigūno žūtį jau kartą be rezultatų tyrė parlamentarai. Tokia laikinoji komisija buvo sudaryta 1997 metais tuomet dešiniųjų dominuojamame Seime.
