Žuvęs savanoris ir saugumo pareigūnas Juras Abromavičius - prieštaringa asmenybė, suvaidinusi "dvigubą vaidmenį" per savanorių maištą Pakaunėje 1993 metais, tikina Seimo narys konservatorius Saulius Pečeliūnas. Politikas komisijai įteikė ir vaizdajuostę, kurioje, anot jo, yra informacija, leidžianti J.Abromavičių sieti su sovietų saugumu.
Antradienį Seimo komisijai, tiriančiai buvusio savanorio ir Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūno J.Abromavičiaus žūtį 1997-aisiais, liudijęs politikas atkreipė dėmesį, į jo teigimu, prieštaringą J.Abromavičiaus veiklą per Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos (SKAT) karių maištą Pakaunėje 1993 metais.
Anot S. Pečeliūno, J. Abromavičius Pakaunės maišto metu "vaidino dvigubą vaidmenį".
"Kuomet Seime ir Prezidentūroje buvo sudarytos skirtingos komisijos Pakaunės maištui tirti, J.Abromavičius vaidino dvigubą vaidmenį - bandydavo kontaktuoti su Seimo grupe, o sužinojęs informaciją iš mūsų, perteikdavo "prezidentinei" komisijai, kuri buvo pasiruošusi maištą nuslopinti jėga, tačiau parlamento komisija suprato, jog jėga šiuo atveju nepravers, atvirkščiai - pakenks ir gali išrutulioti pilietinį karą", - aiškino komisijai S.Pečeliūnas.
Politikas taip pat tvirtino, jog numalšinus maištą Pakaunėje, J.Abromavičius ėmėsi provokacijų, "jog kas nors įvyktų".
"Kai numalšinome maištą, J.Abromavičius nubėgo į radiją ir kalbėjo apie nepaprastąją padėtį, susikrovęs daiktus pasitraukė ir į (Kauno - red.) 7-ąjį fortą, kur norėjo įkurti naują (SKAT - red.) štabą, tai, ar šios priemonės ne provokavimas, kad "kas nors įvyktų?", - retoriškia komisijos klausė politikas.
S.Pečeliūnas komisijai užsiminė ir tai, jog Pakaunės maišto metu J.Abromavičius esą buvo susitikęs ir su Rusijos diplomatu, tačiau įrodymų komisijai nepateikė.
Konservatorius Seimo komisijai taip pat įteikė vaizdąjuostę, kurią, kaip pats tikino, šįryt rado pašto dėžutėje.
Vaizdo kasetė buvo pradėta žiūrėti komisijos posėdyje, tačiau peržiūra nutraukta komisijos pirmininkės Loretos Graužinienės iniciatyva dėl prastos įrašo kokybės.
Įrašuose buvo matyti bylos su sovietine simbolika, tačiau pavardžių nebuvo įmanoma perskaityti, balsas už kadro komentavo, tačiau jo irgi nebuvo įmanoma suprasti.
Kasetę pateikusio S.Pečeliūno tvirtinimu, kasetėje - informacija, kuri esą leidžia J.Abromavičių sieti su sovietų saugumu.
Kaip BNS sakė komisijos pirmininkė L.Graužinienė, komisija kreipsis į atitinkamas institucijas, prašydama nustatyti gautos medžiagos autentiškumą.
Tuo tarpu 1993 metais SKAT štabo vadu buvęs Jonas Gečas aiškina, jog J.Abromavičiaus žūtis ir Pakaunės nepaklusnumo akcija - nesusiję dalykai, o pats savanoris stengėsi grąžinti Pakaunės maištininkus į tarnybos vietas.
"Kaip J.Abromavičiaus žūties priežastį atmetu Pakaunės maištą, jei tas maištas būtų priežastis, jis būtų jau anksčiau, ne 1997-aisiais nužudytas, be to, visa medžiaga apie savanorius buvo prieinama visiems", - dėstė J.Gečas, dabar dirbantis krašto apsaugos ministro patarėju.
Jis teigiamai atsiliepė ir apie J.Abromavičiaus pastangas 1993-iųjų rugsėjį grąžinti maištininkus į tarnybos vietas. J.Gečas teigė niekada negirdėjęs, kad J. Abromavičius būtų kada nors raginęs kolegas nepaklusti, eiti į mišką.
Buvęs VSD pareigūnas ir krašto apsaugos savanoris J.Abromavičius žuvo 1997 metų sausio 31-ąją Kaune, sprogus jo automobiliui. Nusikaltėliai po automobiliu "Volkswagen Passat" buvo pritvirtinę maždaug 500 gramų sprogstamosios medžiagos heksogeno, dar vadinamo jūros mišiniu.
Generalinė prokuratūra ikiteisminio tyrimo metu nustatė, kad sprogstamąjį įtaisą pagamino ir po J.Abromavičiaus automobiliu pritvirtino asmuo, kuris vėliau atsitiktinai pats susisprogdino.
Generalinei prokuratūrai nutraukus ikiteisminį tyrimą įtariamųjų atžvilgiu, Seime kilo iniciatyvos atlikti parlamentinį.
Saugumo pareigūno žūtį jau kartą be rezultatų tyrė parlamentarai. Tokia laikinoji komisija buvo sudaryta 1997 metais dešiniųjų dominuojamame Seime.
