jungtinės valstijos

Baimė dėl išrinktojo Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo kyla iš nežinomybės, sako Lietuvoje viešintis saugumo ekspertas iš Prancūzijos Francois Heisbourgas.  „Aš nežinau, kas jis toks, o tie keli dalykai, kuriuos žinau, yra pakankamai trikdantys.

Rusija sutiko, kad Jungtinės Valstijos turėtų dalyvauti Kazachstano sostinėje Astanoje vėliau šį mėnesį vyksiančiose derybose dėl Sirijos politinės ateities, ketvirtadienį pareiškė Turkijos diplomatijos vadovas. „Jungtinės Valstijos tikrai turėtų būti pakviestos, dėl to mes sutarėme su Rusija“, – žurnalistams po tarptautinės Ženevoje vykusios konferencijos dėl Kipro suvienijimo sakė Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu. Planuojama, kad derybos Astanoje įvyks sausio 23 dieną.

Jungtinės Valstijos pirmadienį paskelbė sankcijas svarbiam Rusijos prezidento Vladimiro Putino padėjėjui ir pagrindiniams įtariamiesiems prieš dešimtmetį Londone nužudyto Kremliaus kritiku tapusio buvusio šnipo Aleksandro Litvinenkos nužudymo byloje. JAV Iždo departamentas į vadinamąjį Magnitskio sąrašą įtraukė įtakingą Rusijos tyrimų komiteto vadovą Aleksandrą Bastrykiną ir pagrindinius įtariamuosius A.Litvinenkos nužudymu – Andrejų Lugovojų ir Dmitrijų Kovtuną.

Kadenciją baigiantis JAV prezidentas Barackas Obama ketvirtadienį paskelbtame laiške Amerikos žmonėms priminė savo administracijos pasiekimus ir gynė padarytą pažangą sveikatos apsaugos bei kitose srityse. Baltieji rūmai išplatino prezidento laišką kartu su visų jo administracijos sekretorių ataskaitomis, kuriose apibūdinta pažanga, pasiekta nuo 2009 metų, kai B.Obama pradėjo savo kadenciją, o pasaulio ekonomika buvo atsidūrusi gilioje krizėje.

Jungtinės Valstijos neabejotinai pajėgios apsiginti nuo potencialių Šiaurės Korėjos atakų, antradienį pareiškė Gynybos departamentas, kai Pchenjanas perspėjo baigiantis kurti tarpžemyninę balistinę raketą. „Liekame užtikrinti dėl mūsų gynybos nuo balistinių raketų, taip pat mūsų sąjungininkų gynybos ir krašto gynybos“, – per spaudos konferenciją sakė Pentagono atstovas spaudai Peteris Cookas.

Išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienio vakarą paskelbė naują „Twitter“ žinutę ir patikino, kad Šiaurės Korėja niekada nepasigamins branduolinių raketų, galinčių pasiekti Jungtinių Valstijų teritoriją.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį nusprendė neišsiųsti iš šalies jokių JAV diplomatų. Tai yra labai netikėtas Maskvos žingsnis Vašingtonui dėl Rusijos įtariamo kišimosi į Amerikos rinkimų procesą nepageidaujamais asmenimis paskelbus kelias dešimtis rusų diplomatų. „Mes nekursime problemų amerikiečių diplomatams. Mes nieko neišvarysime“, – sakoma V.Putino pareiškime, kurį paskelbė Kremlius.

Pekinas yra „smarkiai sunerimęs“ dėl JAV išrinktojo prezidento Donaldo Trumpo pareiškimo, kad jis galįs atmesti Vašingtono iki šiol palaikytą „vienos Kinijos“ politiką, jeigu šalis nesutiks nusileisti prekyboje bei kituose reikaluose, nurodė Kinijos vyriausybė.

Japonijos pajėgų ataka, 1941 metų gruodžio 7-ąją įvykdyta prieš amerikiečių karinio laivyno bazę Perl Harbore, paskatino Jungtines Valstijas oficialiai įsitraukti į Antrąjį pasaulinį karą ir prisidėti prie savo sąjungininkų Europoje. Japonijos premjeras Shinzo Abe vėliau šį mėnesį taps pirmuoju šios šalies lyderiu, aplankiusiu Perl Harboro tragedijos vietą. Žemiau apžvelgiama įvykių virtinė, atvedusi JAV prie sprendimo, pakeitusio karo eigą.

JAV Kongreso žemieji rūmai penktadienį priėmė teisės aktą dėl Gynybos departamento finansavimo ateinančiais fiskaliniais metais, įskaitant 3,4 mlrd. dolerių asignacijų veiksmams „Rusijai sulaikyti“. Projekte sakoma, kad 2017 metais Pentagono bendras finansavimas bus 587 mlrd. dolerių. Atstovų rūmai šį teisės aktą priėmė 375 balsais prieš 34. Vasarį prezidentas Barackas Obama pateikė Kongresui svarstyti galutinį 2017 fiskalinių metų biudžeto projektą.

Nors Donaldo Trumpo patarėjai kai kuriuos iš radikaliausių su prekyba susijusių jo grasinimų vadina paprasčiausia derybine taktika, ekonomistai ir toliau nerimauja, nes šios priemonės, apie kurias per savo rinkimų kampaniją yra ne kartą kalbėjęs išrinktasis JAV prezidentas, gali padaryti realios žalos. Respublikonas milijardierius yra sakęs, kad, vos užėmęs prezidento postą, paskelbs, kad Kinija yra valiutos manipuliuotoja.

JAV vadovas Barackas Obama antradienį paragino Vakarus saugotis „primityvaus“ nacionalizmo suklestėjimo. Šį raginimą B.Obama paskelbė pradėjęs savo paskutinę prezidentinę užsienio kelionę, per kurią stengiasi nuraminti JAV sąjungininkes, susirūpinusias dėl netikėtos Donaldo Trumpo pergalės rinkimuose. Per vizitą Graikijoje kadenciją baigiantis JAV lyderis pabrėžė, kad NATO yra „gyvybiškai svarbi“ JAV saugumui bei klestėjimui, ir sakė, kad Amerikai yra naudinga stipri ir vieninga Europa.

Jungtinės Valstijos „privalo laikytis“ prezidento Baracko Obamos duotų įsipareigojimų,pareiškė antradienį jo kolega Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as JAV klimato forume, surengtame Donaldo Trumpo pergalės šešėlyje. „Jungtinės Valstijos, stipriausia pasaulio ekonomika, privalo laikytis savo pačių prisiimtų įsipareigojimų, – sakė F.Hollande'as Maerakeše Maroke.

Europos Sąjungos ministrai pirmadienį patvirtino bendros gynybos planą, nepaisant aštrių nuomonių skirtumų, kaip toli turėtų būti judama šia kryptimi. Planas patvirtintas po Donaldo Trumpo pergalės JAV prezidento rinkimuose, sustiprinusios nerimą dėl Vašingtono įsipareigojimų užtikrinti Europos saugumą.

Istoriškai Belgija yra laikoma viena geriausių pasaulyje alaus gamybos šalių. Tačiau konkurso „Brussels Beer Challenge“ organizatorius Thomas Costenoble'is baiminasi, kad bręsta rimtos problemos. Šiemet jau penktus metus rengtame konkurse pristatyta 1250 alaus rūšių iš 36 pasaulio šalių, o jas vertino 80 teisėjų. Konkurso organizatoriai baiminasi, kad ilgamečiam belgų dominavimui alaus rinkoje kelia grėsmę užsienyje atsirandančios alaus gamybos įmonės, nebijančios laužyti tradicijų.

Daug kur Jungtinėse Valstijose trečiadienį susirinko minios protestuotojų, norinčių pademonstruoti, kaip juos šokiravo Donaldo Trumpo pergalė prezidento rinkimuose, bei mesti iššūkį prieštaringai vertinamoms jo idėjoms, esą padėjusioms respublikonui milijardieriui laimėti rinkimus. Vašingtone priešais Baltuosius rūmus vėsų vakarą į piketą žvakių šviesoje susirinko keli šimtai protestuotojų, kritikuojančių, anot jų, D.Trumpo skelbiamą rasizmą, seksizmą ir ksenofobiją.

Jungtinės Valstijos modernią priešraketinės gynybos sistemą Pietų Korėjoje dislokuos po 8–10 mėnesių, nors prieš tokį žingsnį griežtai nusistačiusios Kinija ir Rusija, penktadienį paskelbė JAV pajėgų Korėjoje (USFK) vadas.

Rusijoje šį mėnesį vyko didžiausios nuo Sovietų Sąjungos žlugimo civilinės gynybos pratybos, į kurias įsitraukė 40 mln. žmonių. Valstybinė žiniasklaida transliuoja išsyk atpažįstamus sovietinius paveikslėlius, demonstruojančius moksleivius su dujokaukėmis, ir ragina žiūrovus rasti artimiausią slėptuvę nuo bombardavimo, „kol dar nevėlu“. Gyventojai neatrodo sunerimę Tačiau, nors šie pranešimai ir didina Vakarų baimes dėl galinčio kilti naujo Šaltojo karo, paprasti Rusijos žmonės neatrodo sunerimę...

Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos komitetas ketvirtadienį nubalsavo už tai, kad būtų pradėtos derybos dėl naujos branduolinių ginklų uždraudimo sutarties, nors tam griežtai priešinasi branduolinį ginklą turinčios valstybės. Austrijos, Airijos, Meksikos, Nigerijos, Pietų Afrikos Respublikos ir Brazilijos pateiktam rezoliucijos projektui pritarė 123 nariai, 38 balsavo prieš, o 16 susilaikė.

Jungtinės Valstijos dislokuos Norvegijoje daugiau nei 300 karių, pirmadienį paskelbė Norvegijos vyriausybė. Šis žingsnis neabejotinai sulauks neigiamos Norvegijos kaimynės Rusijos reakcijos. 330 amerikiečių jūrų pėstininkų, kurie bus dislokuojami rotacine tvarka, įsikurs už maždaug 1 000 km nuo Rusijos sienos. Kariai dalyvaus mokymuose ir manevruose beveik arktinėmis sąlygomis, nurodė Norvegijos gynybos ministerija.

Europos Sąjungos lyderiai svarsto paskelbti sankcijas Sirijos prezidento Basharo al Assado režimo rėmėjams, jeigu jie nesugebės sustabdyti žiaurumų, sakoma viršūnių susitikimo pareiškimo projekte, kuris greičiausiai yra taikomas Rusijai.

Tretieji ir paskutiniai kandidatų į JAV prezidentus debatai prasidėjo ramiu tonu, tačiau vėliau Donaldas Trumpas pažėrė abejonių dėl pamatinių valstybės principų. Pristatome keturis svarbiausius debatų akcentus: – Lapkričio 9-oji Jei amerikiečiai, stebėdami šiuos debatus, nerimavo dėl to, kas bus kitą dieną po itin įtemptų rinkimų, D.Trumpas jų būgštavimų neišsklaidė.

Rusija įves skaudžias atsakomąsias priemones, jei Jungtinės Valstijos paskelbs Maskvai naujų sankcijų, trečiadienį pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas.

JAV atsakas į numanomas Rusijos kibernetines atakas nebūtinai bus susijęs su virtualiąja erdvė ir gali apimti sankcijas finansų srityje, pirmadienį nurodė Baltieji rūmai. „Kad ir kokį atsaką nuspręstų pateikti prezidentas, mes tikrai iš anksto apie jį neskelbsime“, – per spaudos konferenciją Vašingtone sakė Baltųjų rūmų atstovas Joshas Earnestas. „Vienintelis dalykas, kurį galiu pasakyti – kas esama prezidentui prieinamų atsako galimybių, neapsiribojančių kibernetine sritimi.

Europos Sąjunga nesvarsto galimybės paskelbti Rusijai sankcijų dėl jos vaidmens Sirijoje, bet galimos tolesnės priemonės prieš Maskvos sąjungininką Damaską, pirmadienį pareiškė Bendrijos išorės politikos vadovė Federica Mogherini. Liuksemburge susirinkę ES užsienio reikalų ministrai nebuvo linkę griežtinti sankcijų Rusijai, kurios jai buvo įvestos dėl krizės Ukrainoje, nors Jungtinės Valstijos bei Didžioji Britanija paragino imtis naujų baudžiamųjų priemonių prieš Maskvą dėl skerdynių Alepe.

Jungtinės Valstijos ir Didžioji Britanija sekmadienį perspėjo, kad Vakarų sąjungininkės svarsto galimybę paskelbti sankcijų ekonominiams taikiniams Sirijoje ir Rusijoje dėl Alepo miesto apsiausties. JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry pareiškė, kad civilių bombardavimai šiame mūšio lauku tapusiame Sirijos mieste yra „nusikaltimai žmoniškumui“, o britų užsienio reikalų sekretorius Borisas Johnsonas ragino Maskvą pademonstruoti gailestingumą.

JAV paleistos sparnuotosios raketos „Tomahawk“ ketvirtadienį sunaikino tris radiolokacijos stotis Jemeno Raudonosios jūros pakrantėje, šiitų sukilėlių husių kontroliuojamoje teritorijoje, pranešė Amerikos pareigūnai. Šie atsakomieji smūgiai buvo surengti po pastarąją savaitę įvykusių dviejų incidentų, kai vienas JAV karo laivas, patruliuojantis tarptautiniuose vandenyse, buvo apšaudytas raketomis iš sukilėlių kontroliuojamos teritorijos.

Jeigu karas Sirijoje užsitęs, pasaulis gali nugrimzti į pasaulinį konfliktą, kuriame pasaulio supergalios Rusija ir Jungtinės Valstijos užims priešiškas pozicijas, baiminasi Turkija.

Turkijos pietryčiuose per užminuoto automobilio sprogimą sekmadienį žuvo aštuoni turkų kariai, pranešė šalies žiniasklaida, kuri dėl šio išpuolio prieš saugumo postą kaltino kurdų kovotojus.

Jungtinių Tautų Saugumo Taryba šeštadienį balsuos dėl dviejų konkuruojančių rezoliucijų. Vieną jų parengė Prancūzija, ir joje raginama nutraukti antskrydžius Alepo mieste. O antrą rezoliuciją parengė Rusija, ir joje neminimas bombardavimo sustabdymas. Manoma, kad Rusija pasinaudos savo veto teise ir blokuos prancūziškąją rezoliuciją, kurią remia Jungtinės Valstijos ir Didžioji Britanija. Joje taip pat kalbama apie visų karinių skrydžių virš Alepo sustabdymą.

Šaltasis karas daugeliu atžvilgių buvo bauginantis ir siaubingas. Vis dėlto jis padėjo susitelkti. Kai augau 8-ame dešimtmetyje, nerimavome, kad komunizmas iš tikrųjų gali laimėti: jis buvo patrauklus neturtingiesiems, kurių buvo daug. Ir jį propagavo supervalstybė, kuri, kaip atrodė, įstengdavo pergudrauti mus visame pasaulyje. Praėjo jau beveik 30 metų, kai šis nerimas sumažėjo, o dabar auga šių rūpesčių nebeprisimenanti karta – jiems tai atrodo sunkiai įsivaizduojama.

JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry trečiadienį paskambino Rusijos užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui ir pasikalbėjo apie karą Sirijoje, nors vos prieš dvi dienas Vašingtonas atsisakė derėtis dėl paliaubų atnaujinimo. JAV pareigūnų iniciatyva J.Kerry paskambino S.Lavrovui, tačiau jų pokalbis nepakeitė situacijos, o „dvišalės derybos“ dėl krizės Sirijoje tebėra įšalusios. „Įsipareigojimai išlieka“, – sakė JAV valstybės departamento atstovas Markas Toneris.

Jungtinės Valstijos niekada neišsižadės savo įsipareigojimų ginti bet kurią iš savo sąjungininkių Šiaurės Atlanto aljanse, kaip numato Vašingtono sutarties 5-asis straipsnis dėl kolektyvinės gynybos, pareiškė JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry. „Galiu jus patikinti, kad nepaisant to, ką pastaruoju metu girdėjote ar skaitėte, Jungtinės Valstijos niekada nepažeis savo įsipareigojimų pagal 5-ąjį straipsnį, jei bus užpulta kuri nors iš NATO valstybių narių“, – sakė J.Kerry antradienį Briuselyje.

Jungtinės Valstijos pirmadienį nutraukė pastangas įtikinti Rusiją paspausti Sirijos režimą laikytis paliaubų, Damasko pajėgoms tęsiant įnirtingą rytinio Alepo miesto puolimą. Apkaltinęs Maskvą, kad ši palaiko Sirijos lyderio Basharo al Assado pajėgų vykdomą Alepo gyvenamųjų rajonų puolimą, Vašingtonas pareiškė, kad sustabdo dvišales derybas su Rusija dėl paliaubų atnaujinimo. „Visų kantrybė dėl Rusijos išseko“, – sakė baltųjų rūmų atstovas spaudai Joshas Earnestas žurnalistams.

Laikas parašyti pažymį Baracko Obamos administracijos politikai Europos atžvilgiu. Pažymėtina, kad yra kelios šios politikos kryptys. Nesėkmingiausia – stumiama Valstybės departamento. Johnas Kerry – po nelaimingiausia žvaigžde gimęs šios institucijos šeimininkas per kelis pastaruosius dešimtmečius.

JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry ketvirtadienį perspėjo, kad dėl Alepo puolimo Vašingtonas Sirijos klausimu yra prie savo derybų su Rusija nutraukimo ribos. „Galvoju, kad mes esame prie diskusijų sustabdymo ribos, nes, žinote, neracionalu lyg ir vykstančio bombardavimo sąlygomis sėdėti čia, bandyti rimtai vertinti dalykus“, – sakė J.Kerry. „Nėra jokios minties ar požymio, kad ketinimai yra rimti“, – sakė jis per konferenciją JAV sostinėje.

Didžioji Britanija, Prancūzija ir Jungtinės Valstijos sekmadienį Jungtinėse Tautose užsipuolė Rusiją dėl augančio žudynių masto Sirijoje. Maskva į kritikos ugnį pateko po to, kai Sirijos ir Rusijos karo lėktuvai atakavo Alepo miestą ir surengė vieną intensyviausių bombardavimų per šį ilgiau nei penkerius metus besitęsiantį karą.

28 Europos Sąjungos šalių prekybos ministrai penktadienį susitinka Bratislavoje, kad išgelbėtų derybas dėl milžiniškos laisvosios prekybos sutarties su Jungtinėmis Valstijomis, tokiose įtakingose narėse, kaip Prancūzija ir Vokietija, vis garsėjant raginimams derybas nutraukti. Šią savaitę keliuose Europos miestuose demonstracijose prieš Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TTIP) sutartį dalyvavo dešimtys tūkstančių žmonių.

Jungtinės Valstijos ir Rusija savo nesutarimus dėl Sirijos konflikto perkėlė į naują lygį, Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje apsikeitusios tūžmingais kaltinimais dviveidiškumu ir neteisėtais veiksmais. Po trečiadienį įvykusio įtempto Saugumo Tarybos posėdžio JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas vėl surems ietis dėl Sirijos, ketvirtadienį susitikus maždaug 20 šalių atstovams Sirijos konflikto sprendinio paieškai.

Jungtinės Valstijos laiko Rusiją atsakinga už aviacijos smūgį Sirijoje, kurio taikiniu tapo humanitarinės pagalbos krovinį gabenusi sunkvežimių kolona, antradienį pranešė Baltųjų rūmų atstovas, bet Maskva piktai atmetė šiuos kaltinimus. „Gali būti tik du atsakingi subjektai – arba Sirijos režimas, arba Rusijos vyriausybė“, – sakė atstovas Ben Rhodesas. "Bet kuriuo atveju laikome Rusijos vyriausybę atsakinga už aviacijos smūgius šioje erdvėje", – pridūrė jis.

JAV policija Naujajame Džersyje aptiko iki penkių įtartinų paketų, vienas kurių sprogo, pranešta pirmadienį, pareigūnams toliau tiriant tris išpuolius, per vieną parą įvykdytus Jungtinėse Valstijose. Pareigūnai sako, jog nėra jokių įrodymų, kad tai buvo koordinuotos atakos.

Jungtinės Valstijos ir Izraelis sudarė rekordinį dešimčių milijardų dolerių vertės susitarimą dėl karinės pagalbos, kuri žydų valstybei bus teikiama dešimtmetį nuo 2019-ųjų, antradienį pranešė Valstybės departamentas. Susitarimo memorandumas bus pasirašytas trečiadienį ir tai bus „didžiausias dvišalės karinės pagalbos įsipareigojimas JAV istorijoje“, nurodė Valstybės departamentas. Pareigūnai neįvardijo konkrečios sumos, tačiau JAV karinė pagalba Izraeliui šiuo metu sudaro 3,1 mlrd.

Du didžiuliai JAV strateginiai bombonešiai antradienį praskrido virš Pietų Korėjos, demonstruodami Amerikos karinę galią Šiaurės Korėjai, kai Pchenjanas susprogdino penktąjį, iki šiol galingiausią savo branduolinį užtaisą. Viršgarsiniai bombonešiai „B-1B Lancers“ apie 10 val. vietos (4 val. Lietuvos) laiku įskrido Pietų Korėjos oro erdvę ties Osano JAV oro pajėgų baze, veikiančia prie Pjongteko, už maždaug 64 kilometrų piečiau Seulo.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ir JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry ketvirtadienį ir penktadienį susitiks Ženevoje, kur mėgins susitarti dėl savo šalių bendradarbiavimo Sirijoje, pranešė Maskva. Vis dėlto J.Kerry atstovas trečiadienį nepatvirtino, ar šis susitikimas įvyks. Pasak jo, vis dar vyksta paskutinės minutės derinimai.

JAV prezidentas Barackas Obama pirmadienį nesugebėjo užtikrinti proveržio derybose dėl paliaubų Sirijoje, bet susitarė toliau ieškoti galimybių suteikti humanitarinę pagalbą tūkstančiams apsiaustyse atsidūrusių civilių šioje karo niokojamoje šalyje. Po 1,5 val.

Turkijos ministras pirmininkas Binali Yidirimas sekmadienį pareiškė, kad Ankaros pajėgos ir Sirijos sukilėliai išstūmė „Islamo valstybės“ (IS) kovotojus iš paskutinių šios džihadistų grupuotės kontroliuotų rajonų Sirijos ir Turkijos pasienyje. „Mūsų 91 km ilgio siena nuo Azazo iki Džarabulaus visiškai apsaugota. Visos teroristų organizacijos atremtos, ir jų ten nebėra“, – sakė premjeras per apsilankymą pietrytiniame Dijarbakyro mieste.

Jungtinės Valstijos ketvirtadienį paskelbė ilgą sąrašą rusiškų įmonių ir fizinių asmenų, kuriems įvedamos sankcijos už Maskvos paramą prorusiškiems separatistams Ukrainoje ir Ukrainai priklausančio Krymo pusiasalio aneksiją 2014 metais. Sąraše yra svarbus akcinio komercinio banko „Rossiya“, kuris dažnai vadinamas Rusijos prezidento Vladimiro Putino asmeniniu banku, padalinys, taip pat kelios didžiosios Rusijos statybos kompanijos.

Turkijos premjeras Binali Yildirimas šeštadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos yra jo šalies „strateginės partnerės, o ne mūsų priešininkės“, nors Ankara ne kartą kritikavo Vašingtoną, neišduodantį Pensilvanijoje gyvenančio musulmonų dvasininko Fethullah Guleno, Turkijos kaltinamo dėl nesėkmingo liepos 15-osios perversmo.

Jungtinės Valstijos ketvirtadienį pripažino, kad laukė, kol Iranas paleis kalinamus amerikiečius, o tuomet apmokėjo seną 400 mln. dolerių skolą šiai šaliai, nors dar kartą pabrėžė, kad šie pinigai nebuvo išpirka. „Nerimavome, kad Iranas gali atsižadėti kalinių paleidimo ... todėl, be abejo, siekėme užsitikrinti didžiausius svertus, kol bus paleisti Amerikos piliečiai“, – žurnalistams sakė Valstybės departamento atstovas Johnas Kirby. „Tai buvo pagrindinis mūsų prioritetas“, – pridūrė jis.