Šis žingsnis neabejotinai sulauks neigiamos Norvegijos kaimynės Rusijos reakcijos.
330 amerikiečių jūrų pėstininkų, kurie bus dislokuojami rotacine tvarka, įsikurs už maždaug 1 000 km nuo Rusijos sienos. Kariai dalyvaus mokymuose ir manevruose beveik arktinėmis sąlygomis, nurodė Norvegijos gynybos ministerija.
Apie tai pranešta Rusijos ir Vakarų santykiuose tvyrant įtampai dėl Ukrainos bei konflikto Sirijoje. Pati Norvegija palaiko palyginti gerus santykius su savo kaimyne.
JAV jau yra sutelkusi savo NATO sąjungininkėje Norvegijoje daug karinės įrangos, kurios dalis laikoma kalnų urvuose. Tačiau amerikiečių karių čia nebuvo.
„Ši JAV iniciatyva sveikintina ir puikiai atitinka NATO vykstančius procesus, kuriais siekiama padidinti pratybų ir mokymų skaičių bei sąveiką Aljanse“, – rašoma Norvegijos gynybos ministrės Ine Eriksen Soreide pareiškime.
„Norvegijos gynyba priklauso nuo sąjungininkų pastiprinimų, ir dėl Norvegijos saugumo itin svarbu, kad mūsų sąjungininkai atvyktų čia pasisemti žinių, kaip veikti Norvegijoje ir kartu su Norvegijos pajėgomis“, – sakė ministrė.
Iki 1949 metų, kai tapo NATO nare, Norvegija sklaidė Rusijos būgštavimus pažadu neįsileisti į savo teritoriją užsienio kovinių dalinių, jei šalis nebus užpulta ar jau nebus grasinama ataka.
Šis įsipareigojimas vėliau buvo kiek pakeistas, kad užsienio kariai galėtų atvykti į Norvegiją dalyvauti manevruose.
Amerikiečių karių dislokavimas bus pradėtas sausį. Šią JAV iniciatyvą Oslas pristato kaip bandomąjį žingsnį, kuris bus vertinamas visus 2017-uosius.
Praėjusią savaitę Rusijos ambasada Osle išreiškė nustebimą dėl pasirodžiusios informacijos, kad JAV kariai bus dislokuoti Norvegijoje.
„Turėdami galvoje virtinę Norvegijos pareigūnų pareiškimų apie tai, kad Rusija nekelia jokios grėsmės Norvegijai, norėtume suprasti, kodėl Norvegija taip nori didinti savo karinį potencialą, ypač dislokuojant amerikiečių pajėgas Vernese“, – rašė ambasados atstovas spaudai Maksimas Gurovas elektroniniame laiške naujienų agentūrai AFP.
Buvęs Norvegijos kariuomenės aukšto rango karininkas Jacobas Borresenas sakė, kad planuojamas dislokavimas „siunčia neigiamus signalus Rytų kryptimi“.
Transliuotojui NRK jis sakė, jog esama rimtos grėsmės, kad šis žingsnis sukurs Šaltojo karo laikų „konfrontacijos zoną“.
Liepą NATO lyderiai per viršūnių susitikimą Varšuvoje pritarė keturių tarptautinių batalionų dislokavimui Baltijos šalyse ir Lenkijoje, imantis priemonių atgrasyti Rusiją nuo galimos agresijos.
Jų dislokavimas prasidės kitais metais ir taip pat vyks rotacine tvarka.
