Liuksemburge susirinkę ES užsienio reikalų ministrai nebuvo linkę griežtinti sankcijų Rusijai, kurios jai buvo įvestos dėl krizės Ukrainoje, nors Jungtinės Valstijos bei Didžioji Britanija paragino imtis naujų baudžiamųjų priemonių prieš Maskvą dėl skerdynių Alepe.
„To nėra pasiūliusi nei viena šalis narė“, – sakė M.Mogherini, kai atvykusi į ES užsienio reikalų ministrų susitikimą žurnalistų buvo paklausta apie galimas priemones prieš Maskvą.
Numatoma, kad šiame susitikime daugiausiai dėmesio bus skirta Sirijos krizei.
„Tačiau taikome sankcijas Sirijos režimui ... ir, aišku, vyksta diskusijos dėl (sankcijų išplėtimo), kuris gali būti įmanomas“, – pridūrė buvusi Italijos užsienio reikalų ministrė.
Šie F.Mogherini komentarai, regis, skiriasi nuo anksčiau JAV ir Britanijos išsakyto perspėjimo, kad Vakarų šalys dėl Alepo miesto apsiausties svarsto galimybę imtis sankcijų prieš ekonominius taikinius Sirijoje bei Rusijoje.
ES užsienio politikos vadovė sakė, jog „didžiuojasi“, kad Bendrija tiesiogiai nedalyvauja kariniuose veiksmuose Sirijoje ir todėl gali skirti savo dėmesį pastangoms sutelkti į tuos, kurie turi sutarti dėl paliaubų, humanitarinės pagalbos ir ilgalaikio politinio sprendinio.
Paklausta konkrečiai apie sankcijas, F.Mogherini atsakė: „Aš linkusi svarstyti… kitas poveikio priemones“.
Ketvirtadienį į viršūnių susitikimą Briuselyje susirinksiančių bloko lyderių lauks nelengva užduotis peržiūrėti santykius su Rusija, kai viltis bent kiek sumažinti santykiuose su Maskva tvyrančią priešpriešą žlugdo įtampa dėl Sirijos krizės.
Vokietija dėl sankcijų nusiteikusi skeptiškai
ES jau taiko Rusijai skaudžias sankcijas dėl krizės Ukrainoje, o daugelis Bendrijos narių nelinkusios dar labiau aštrinti padėties ir didinti spaudimą Maskvai.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris pareiškė, kad sankcijos nepadės pagerinti civilių gyventojų padėties Alepe.
„Ne tik aš skeptiškai žiūriu į sankcijas“, – sakė ministras ir pridūrė, kad derybos „vis dar yra geriausia galimybė“.
„Nemanau, kad būtų vaisinga mums dabas ištisas valandas diskutuoti, ar turime spręsti dėl sankcijų Rusijai, (o jeigu turime) – kaip ir kada“, – sakė Liuksemburgo užsienio reikalų ministras Jeanas Asselbornas.
„Visų pirma nerasime konsensuso, o antra – ir esu tuo įsitikinęs – kad dabar tam nėra tinkamas laikas ir kad tai duotų priešingų rezultatų“, – pridūrė jis.
Tačiau kiti ministrai išsakė poziciją, jog būtina didinti spaudimą Rusijai ir Sirijos prezidentui Basharui al Assadui, kad būtų sustabdytos skerdynės Alepe.
Britų užsienio reikalų sekretorius Borisas Johnsonas, kuris sekmadienį vakare Londone buvo susitikęs su JAV valstybės sekretoriumi Johnu Kerry, sakė, kad žmonijai turėtų būti gėda dėl įvykių Alepe.
Pasak jo, pirmadienio derybose turėtų būti kalbama apie tai, kaip „išlaikyti spaudimą B.al Assado režimui ir jo lėlininkams rusams“.
„Kreipiuosi į Rusijos žmones ir prašau pasirinkti kitą kelią ir grąžinti mus prie derybų stalo“, – sakė B.Johnsonas.
Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Marcas Ayrault savo ruožtu sakė, kad ministrai „išnagrinės visas galimybes, kaip reikšmingai padidinti spaudimą B.al Assado režimui ir jo sąjungininkams“.
Šeštadienį Lozanos mieste Šveicarijoje buvo surengtos JAV, Rusijos ir Sirijos kaimyninių valstybių pasiuntinių derybos. Susitikime, kuriame dalyvavo ir J.Kerry bei Rusijos diplomatijos vadovas Sergejus Lavrovas, nepavyko pasiekti jokio persilaužimo.
ES jau taiko griežtas sankcijas Sirijai, įskaitant naftos ir ginklų embargus, taip pat suvaržymus daugiau nei 200 fizinių ir 70 juridinių asmenų.
Pirmadienį per naujus antskrydžius Alepe žuvo mažiausiai 12 civilių gyventojų, o žuvusiųjų per parą skaičius padidėjo iki 45.
Iš viso konfliktas jau nusinešė beveik 300 tūkst. gyvybių, o pusę visų Sirijos gyventojų privertė palikti savo namus. Daugelis šių žmonių pabėgo iš šalies.
