jeanas asselbornas

Europos užsienio reikalų ministrai pirmadienį tvirtino, kad Rusijai dėl jos invazijos Ukrainoje įvestos sankcijos veikia, nors iškilo grėsmė ir energijos tiekimui į Europos Sąjungą. Praėjusią savaitę vienas ES lyderis, Vengrijos nacionalistų premjeras Viktoras Orbanas, pasmerkė sankcijų politiką ir teigė, kad Briuselis sankcijomis labiau kenkia pačios Europos ekonomikai nei Maskvai.

Didžiosios Britanijos premjerė Theresa May (Tereza Mei) ir Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) sakė, jog per derybas, surengtas pirmadienį, artėjant svarbiam Europos Sąjungos viršūnių susitikimui, susitarė „sparčiau“ derinti „Brexit“ sutartį. Didėjant nuogąstavimams, kad derybos dėl Britanijos išstojimo iš ES 2019 metais gali baigtis be jokio susitarimo, Th. May skubiai atvyko į Briuselį darbo vakarienės su J.-C. Junckeriu.

Europos Sąjunga nesvarsto galimybės paskelbti Rusijai sankcijų dėl jos vaidmens Sirijoje, bet galimos tolesnės priemonės prieš Maskvos sąjungininką Damaską, pirmadienį pareiškė Bendrijos išorės politikos vadovė Federica Mogherini. Liuksemburge susirinkę ES užsienio reikalų ministrai nebuvo linkę griežtinti sankcijų Rusijai, kurios jai buvo įvestos dėl krizės Ukrainoje, nors Jungtinės Valstijos bei Didžioji Britanija paragino imtis naujų baudžiamųjų priemonių prieš Maskvą dėl skerdynių Alepe.

Europą krečianti migrantų krizė gali vesti į Europos Sąjungos subyrėjimą ar netgi karą, ilgiausiai diplomatijos vadovo poste dirbantis Bendrijos užsienio reikalų ministras pareiškė pirmadienį paskelbtame interviu, rašo Briuselio nepriklausoma naujienų svetainė „EUobserver“. Jeanas Asselbornas, vadovaujantis Liuksemburgo užsienio reikalų ministerijai nuo 2004 metų, sakė Vokietijos naujienų agentūrai DPA, kad iškilo pavojus vienam svarbiausių ES elementų – laisvam judėjimui Šengeno zonoje, kuri bu...

Europos Sąjungos lyderiai trečiadienį rengia skubų susitikimą dėl migracijos krizės, kuris įvyks kitą dieną po to, kai bloko ministrai nubalsavo už prieštaringai vertinamą susitarimą dėl 120 tūkst. pabėgėlių paskirstymo po Bendrijos nares, nors šis žingsnis sudavė rimtą smūgį Bendrijos vienybei.

Europos Sąjungos ministrams pirmadienį nepavyko sutarti, kaip paskirstyti iš viso 40 tūkst. migrantų, daugiausia iš Sirijos ir Eritrėjos, kad Italijai ir Graikijai būtų palengvinta pabėgėlių antplūdžio našta. Ministrai sutarė, kad spalį bus pradėtas kiek daugiau nei 32 tūkst. pabėgėlių perkėlimas į kitas šalis, nors birželį vykusiame viršūnių susitikime Bendrijos lyderiai sutarė, kad per dvejus metus iš Graikijos ir Italijos į kitas ES šalis turėtų būti perkelti 40 tūkst. pabėgėlių.

Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai pirmadienį pakartojo siūlymą suteikti pagalbą Ukrainai, tačiau tik naujai jos vyriausybei, kuri būtų pasirengusi įgyvendinti reformas, ir neužsiminė apie sankcijų grėsmę. Pasiūlyme dėl pagalbos Kijevui nenurodyta jokia konkreti suma ir negrasinama sankcijomis, nors būta pranešimų, kad Vašingtonas pasisako už tai, kad sankcijos būtų įvestos asmenims, prisidėjusiems prie smurto Ukrainoje.

Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai pirmadienį stengėsi patikinti savo kolegą iš Rusijos Sergejų Lavrovą, kad galimas partnerystės susitarimas su Ukraina nebūtų žalingas Maskvos interesams.

Sausio pabaigoje Lietuvos prezidentė džiugiai pranešė, kad Lietuva jau iš esmės vykdo Europos ekonominės ir pinigų sąjungos stabilumo, koordinavimo ir valdymo sutartį, kuri trumpai vadinama biudžetinės ar fiskalinės drausmės paktu.

Lietuvoje ar užsienyje kalbėdama apie mūsų šalies saugumą, NATO ir kolektyvinės gynybos patikimumą, prezidentė Dalia Grybauskaitė ne kartą yra raginusi Aljansą parengti Baltijos valstybių gynybos planą (angl. contingency plan). Esą tokius planus NATO turi parengusi Lenkijos, Norvegijos, Turkijos ir Graikijos gynybai, analogiško plano norėtų ir Lietuva.

Pietų Biochemijoje (Čekija) penktadienį susirinkę Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai pasisakė už tolesnę Bendrijos plėtrą bei Vakarų Balkanų šalių siekį tapti ES narėmis. „Balkanai - Europos dalis, todėl jie taip pat turi tapti ES dalimi“, - sakė Čekijos užsienio reikalų ministras Karelas Schwarzenbergas.

Spalio 13 dieną Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai susitinka Liuksemburge, kur tarp visų kitų klausimų aptars ir galimą derybų dėl naujos partnerystės ir bendradarbiavimo sutarties su Rusija pasirašymo, skelbia „Civil.ge“. Be to, bus diskutuojama ir dėl to, ar Rusija įvykdė ugnies nutraukimo susitarime numatytus įpareigojimus pasitraukti iš buferinių zonų Gruzijoje.

Kosovo albanai teigia paskelbsiantys provincijos nepriklausomybę anksčiau nei kitų metų gegužės mėnesį, kaip kad buvo tikėtasi anksčiau, skelbia BBC.Gruodžio 10 dieną yra paskutinė data, kai didysis tarpininkų trejetas – Europos sąjunga JAV bei Rusija – turėjo padėti pasiekti susitarimą tarp Kosovo albanų bei jų nepriklausomybei besipriešinančių serbų. Tačiau Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Ban Ki-moonas pripažino, kad derybos žlugo.

Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai penktadienį išreiškė solidarumą su Didžiąja Britanija dėl savaitę Irane laikomų 15 britų karinio jūrų laivyno narių, bet nenorėjo dėl šio ginčo įšaldyti ryšių su Teheranu.

Jungtinių Valstijų planai dislokuoti Lenkijos ir Čekijos teritorijoje Amerikos priešraketinės gynybos sistemos sudedamąsias dalis gali būti svarstomi ketvirtadienį prasidėsiančiame Europos Sąjungos (ES) lyderių susitikime. Šį pusmetį ES pirmininkaujančios Vokietijos pareigūnas, pageidavęs neskelbti savo pavardės, žurnalistams antradienį sakė, jog tokia galimybė "neatmetama". Tuo pat metu jis pabrėžė, kad ES neturi svertų, leidžiančių daryti tiesioginę įtaką šio projekto likimui.

Rusijos strateginių bombonešių pajėgų vadas sako, kad jo lėktuvai lengvai sunaikintų JAV taikinius Lenkijoje, o buvęs Rusijos karinių oro pajėgų vadas ragina rengtis ir Baltijos šalių bombardavimui.LTV naujienų tarnyba praneša, jog generolas Igoris Chvorovas pareiškė, kad jei Jungtinės Valstijos Lenkijoje ir Čekijoje įsteigtų priešraketinio skydo bazes, bet kuris iš strateginių Rusijos lėktuvų galėtų elektroniniu būdu blokuoti jų veiklą arba juos sunaikinti.