Vidaus reikalų ministrai antradienį patvirtino susitarimą, pagal kurį ES narės privalo priimti tam tikrą skaičių atvykėlių iš tokių valstybių, kaip Graikija ir Italija, kurios labiausiai kenčia nuo pabėgėlių antplūdžio.
Tačiau priešingai nei įprasta, šis sprendimas buvo priimtas ne vienbalsiai, bet dauguma balsų, nes jam įnirtingai priešinosi kai kurios rytinės bloko valstybės.
Prieš kvotų planą balsavo Vengrija, Čekija, Rumunija ir Slovakija, o Suomija susilaikė. Šie nesutarimai smarkiai aptemdė regioninius santykius, Europai grumiantis su didžiausia migracijos krize nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
Liuksemburgo užsienio reikalų ministras Jeanas Asselbornas, kurio šalis šį pusmetį pirmininkauja ES, sakė, kad kvotų planas buvo prastumtas nepaisant prieštaravimų, nes tai „nepaprastoji situacija“.
„Jei nebūtume to padarę, Europa būtų dar labiau susiskaldžiusi“, - sakė jis spaudos konferencijoje.
Patvirtinus kvotų planą, trečiadienį ES šalių lyderiai tarsis, kaip stiprinti bloko išorinių sienų apsaugą, taip pat diskutuos apie papildomo finansavimo skyrimą Turkijai, Jordanijai, Libanui ir Jungtinių Tautų agentūroms.
Tačiau jiems veikiausiai teks spręsti naują problemą, turint galvoje, kad Graikija tikriausiai bus spaudžiama sutikti su pagalba iš išorės užtikrinant savo sienų valdymą, o tai Atėnuose vėl gali išprovokuoti nerimą dėl suvereniteto praėjus vos keliems mėnesiams po to, kai jie buvo priversti sutikti su griežtomis euro zonos finansinės pagalbos programos sąlygomis.
„Karalius nuogas“
Europa jaučia vis didesnį spaudimą dėl to, kaip tvarkosi su šimtų tūkstančių migrantų, nemaža dalis kurių bėga nuo karo ir represijų Sirijoje, Afganistane ir Sirijoje, antplūdžiu.
„Neturime kito pasirinkimo, tik išvykti“, - sakė 35 metų Abdullah, dviejų vaikų tėvas iš karo niokojamo Alepo miesto Sirijoje, trejus metus sunkiai dirbęs, kad sutaupytų pinigų kelionei į Europą.
ES ėmėsi naujų migrantų paskirstymo planų po to, kai tarptautinę bendruomenę pašiurpino mažo sirų pabėgėlio, kurio kūnas buvo išmestas bangų į Turkijos paplūdimį, nuotraukos, išprovokavusios didžiulę pasipiktinimo bangą.
Tačiau parengtas planas sukėlė aršius ginčus bloke, dar neatsigavusiame nuo Graikijos skolų krizės.
Vengrija ir jos rytinės partnerės priešinasi planui, nes, pasak jų, Briuselis neturi teisės versti jas priimti tūkstančius žmonių. Jų teigimu, tai prilygsta jų nacionalinio suvereniteto pažeidimui.
„Labai greitai pamatysime, kad karalius nuogas. Šiandien sveikas protas pralaimėjo!“ - po balsavimo „Twitter“ parašė vidaus reikalų ministras Milanas Chovanecas.
Slovakijos premjeras Robertas Fico savo ruožtu pareiškė, jog verčiau rizikuos pažeisti ES taisykles nei sutiks su privalomomis migrantų priėmimo kvotomis, kurias patvirtino Bendrija.
„Verčiau ryšiuosi pažeidimui nei sutiksiu su tokiu diktatu“, - sakė R.Fico, kurį citavo Slovakijos dienraštis SME.
Prieš trečiadienio viršūnių susitikimą JAV prezidentas Barackas Obama paragino kiekvieną Europos šalį priimti „sąžiningą skaičių“ pabėgėlių.
Šis Baltųjų rūmų pareiškimas, paskelbtas po B.Obamos pokalbio telefonu su Vokietijos kanclere Angela Merkel, gali būti traktuojamas kaip įspėjimas toms šalims, kurios priešinasi planui dėl pabėgėlių paskirstymo.
Milijonams sirų išsibarsčius po stovyklas Artimuosiuose Rytuose, dešimtims tūkstančių pabėgėlių plūstant į Europą pėsčiomis, o šimtams tragiškai žūstant per kelionę jūra, Amerika pažadėjo ateinančiais metais priimti vos 10 tūkst. pabėgėlių.
Tai menkas skaičius, palyginti su milijonu sirų pabėgėlių, kuriuos, kaip prognozuojama, Vokietija priims tik šiais metais.
Višegrado trijulės politika karo Ukrainoje metu
Vengriją, Slovakiją ir Čekiją prieš metus jungė ir nesutarimai su bendra ES politika dėl sankcijų Rusijai. Šių trijų šalių politikai aršiai pasisakė prieš tokių sankcijų taikymą. Pačiame karo įkarštyje, 2014-ųjų rugpjūtį, aukščiausi šių šalių asmenys pasisakė prieš sankcijų politiką Rusijos atžvilgiu.
„Sankcijų taikymas yra šaudymas sau į koją, kuris padarys daugiau žalos sau negu Rusijai“, – taip tuo metu kalbėjo Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas. Slovakas Robertas Fico išsakė panašią nuomonę: „Kodėl turėtume statyti į pavojų ES ekonomiką? Kas laimės iš ES ekonomikos problemų, Rusijos ekonomikos bėdų ir Ukrainos ekonomikai stojus ant kelių?“.
Čekų premjeras Bohuslavas Sobotka tuomet taip pat išsakė skeptišką nuomonę šiuo klausimu. „Nei Europos Sąjunga, nei Rusija nieko nelaimės iš šio beprasmio prekybos karo ir naujai atsiradusios ekonominės-politinės Geležinės uždangos Ukrainos pasienyje“, – pareiškė jis.
Vienintelė iš šiandien prieš migrantų paskirstymą balsavusi šalis, kuri palaikė ES planus įvesti sankcijas Rusijai yra Rumunija.
