Pasiūlyme dėl pagalbos Kijevui nenurodyta jokia konkreti suma ir negrasinama sankcijomis, nors būta pranešimų, kad Vašingtonas pasisako už tai, kad sankcijos būtų įvestos asmenims, prisidėjusiems prie smurto Ukrainoje.
Tuo tarpu Rusija pranešė planuojanti šio mėnesio pabaigoje pervesti Ukrainai kitą dalį lėšų iš pažadėto 15 mlrd. dolerių finansinės pagalbos paketo. Šių pinigų skyrimas buvo įšaldytas dėl krizės Kijeve.
Pareiškime, kuris buvo paskelbtas po 28 ES valstybių užsienio reikalų ministrų derybų, pažymima, kad Bendrija „su dideliu nerimu“ stebi krizę ir „nerimauja dėl žmogaus teisių padėties“.
Jame pasisakoma už visų konflikto šalių dialogą, kad būtų suformuota „nauja ir inkliuzyvi vyriausybė“, kuri įgyvendins konstitucines reformas, kurios suteiks daugiau galių parlamentui ir leis pasirengti laisviems ir sąžiningiems rinkimams.
„Su sąlyga, kad bus suformuota nauja Ukrainos vyriausybė, įgyvendinsianti ekonomines ir politines reformas, ES pasirengusi toliau su tarptautine bendrija ir tarptautinėmis finansinėmis institucijomis padėti Ukrainai“, – teigiama ministrų pareiškime.
Pareiškimas buvo parengtas po to, kai ES užsienio politikos vadovė Catherine Ashton (Ketrin Ašton) informavo ministrus apie savo pastarąjį apsilankymą Kijeve, kur ji praėjusią savaitę susitiko su Ukrainos opozicijos lyderiais bei prezidentu Viktoru Juščenka.
Pareiškime visgi netiesiogiai užsimenama apie galimas atsakomąsias priemones: „ES... pasirengusi operatyviai reaguoti į bet kokį situacijos pablogėjimą“, nors dėl to, pasak diplomatinių šaltinių, virė ilgos diskusijos.
Kaip sakė šaltiniai, nors kai kurios šalys pasisakė už baudžiamąsias priemones, buvo sutarta, jog šiuo metu reikėtų tęsti dialogą su valdžia.
„Pasiuntėme žinią apie pasekmes, jei bus tęsiamos represijos, – sakė Švedijos užsienio reikalų Carlas Bildtas (Karlas Biltas). – Mes dabar labiau vadovaujamės meduolio, o ne bizūno principu“.
Vokietijos diplomatijos vadovas Frankas-Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris Šteinmejeris) savo ruožtu sakė: „Sutarėme, kad šiuo metu nėra reikalo spręsti dėl sankcijų“.
„Tačiau jei pamatysime, kad V.Janukovyčius ir jo žmonės blokuoja dialogą, turėsime kalbėti apie sankcijas“, – pridūrė jis.
Liuksemburgo užsienio reikalų ministras Jeanas Asselbornas (Žanas Aselbornas) sakė, jog ministrai nerimauja, kad Rusija po Sočio olimpinių žaidynių gali sugriežtinti savo poziciją dėl Ukrainos.
„Viliuosi, kad Rusija pamėgins suprasti ES“, – sakė J.Asselbornas ir pridūrė: „Neteisinga užtrenkti duris Rusijai“.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
