Respublikonas milijardierius yra sakęs, kad, vos užėmęs prezidento postą, paskelbs, kad Kinija yra valiutos manipuliuotoja. Jis taip pat yra pagrasinęs pasitraukti iš laisvosios prekybos sutarčių, tokių kaip NAFTA (Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos sutartis), ir Kinijai bei Meksikai nustatyti baudžiamuosius muitus, kurių tarifai sudarys iki 45 procentų.
Ir nėra abejonių, kad JAV prezidentas turi įgaliojimų imtis šių veiksmų vienašališkai, be Kongreso sutikimo, sako ekonomistai.
Per rinkimų kampaniją, kuri buvo gausi perdėtos retorikos, tie protekcionistiniai grasinimai išgąsdino ekonomistus, kurie ėmė skelbti išties apokaliptines prognozes, įspėdami, kad gali būti prarasta 4 mln. ar dar daugiau darbo vietų ir kad 2018 metais JAV ištiks gili recesija, kurios neigiamą poveikį pajus viso pasaulio ekonomika.
Grasinimai, kaip derybų taktika
Lapkričio 8 dieną D. Trumpui netikėtai laimėjus rinkimus, jo patarėjai ėmė reikšti, kad grasinimais jis tiesiog siekia priversti prekybos partnerius pritarti sutartims, kurios būtų palankesnės Jungtinėms Valstijoms.
Net jei taip ir yra, ekonomistai sako, kad D. Trumpo pozicija jau padarė žalą, nors yra sunku kiekybiškai įvertinti, kas galėtų nutikti, kol jis nėra ėmęsis konkrečių veiksmų.
Plačiai paplitusi nuomonė, kad po D. Trumpo pergalės rinkimuose Ramiojo vandenyno partnerystės sutartis, kuri vienija 12 ūkių ir kuri būtų buvusi didžiausia JAV prekybos sutartis, yra iš esmės žlugusi.
JAV prekybos atstovas Michaelas Fromanas pareiškė, kad sutartis „atsidūrė skaistykloje“.
„Matome, kaip kyla populizmas, ir ne tik šioje šalyje ..., kaip kyla politika, kuri ne visada leidžia išsamiai aptarti faktus“, – pareiškė jis savaitės pradžioje vykusiame forume.
Gali būti, kad D. Trumpo grasinimai tam tikru laipsniu suveikė, nes ir Kanada, ir Meksika praėjusią savaitę pareiškė, jog yra pasirengusios kartu su naująja administracija iš naujo įvertinti NAFTA.
Tačiau D. Trumpo komandos apskaičiavimuose nėra atsižvelgta į JAV prekybos partnerių reakciją į D. Trumpo protekcionistinę politiką, sako ekspertai.
Kalbėdamas apie JAV prekybos partnerius, Petersono tarptautinės ekonomikos instituto vykdomasis viceprezidentas Marcusas Nolandas sako: „Jie taip pat turi nusiskundimų“ dėl NAFTA.
Pagal JAV laisvosios prekybos sutarčių, tokių kaip NAFTA, nuostatas, prezidentas gali pasitraukti iš sutarties, paprasčiausiai apie tai pranešdamas kitoms sutarties šalims. Pateikus tokį pranešimą, prasideda 180 dienų laikotarpis, skirtas naujoms deryboms, tačiau tuo atveju, jeigu susitarimas nebus pasiektas – o jį dar turi ratifikuoti visų šalių parlamentai, – sutartis tiesiog nustos galioti.
Tokiu atveju gan greitai galėtų kilti būtinybė, kad D. Trumpas ištesėtų savo garsiausią pažadą – pastatyti sieną, įspėja M. Nolandas. Anot jo, dėl žlugusios prekybos sutarties Meksikos ekonomikai būtų suduotas didžiulis smūgis, taigi darbo ieškančių ir atvykti į JAV bandančių migrantų srautas gerokai padidėtų. „Tai potencialiai būtų labai rizikingas sprendimas (pasitraukti iš NAFTA), – aiškina M. Nolandas. – JAV ir Meksikos tarpusavio prekyba yra labai integruota. Teksase yra daug žmonių, kurie uždirba daug pinigų iš prekybos su Meksika, taigi jis (D. Trumpas) gali susidurti su pasipriešinimu.“
„Nežinomųjų nežinomasis“
Užsienio reikalų tarybos prekybos specialistas Edwardas Aldenas sako, jog yra sunku prognozuoti, kas galėtų nutikti per hipotetinius prekybinius karus, tačiau neapibrėžtumas, susijęs su D. Trumpo politika, kurią jis vadina „nežinomųjų nežinomuoju“, kelia susirūpinimą.
„Jo tikslas šiuo atveju yra įgyti svertą. Jis nenori tiesiog sužlugdyti NAFTA. Jis nori grasinimais išsiderėti kažką geresnio, – pareiškė E. Aldenas agentūrai AFP. – Bėda ta, kad mes nežinome, kas, jo įsivaizdavimu, yra tas kažkas geresnio.“
D. Trumpo protekcionistiniai pareiškimai poveikį rinkėjams iš dalies padarė dėl to, kad Jungtinės Valstijos iš visų trijų savo pagrindinių prekybos partnerių – Kanados, Meksikos ir Kinijos – importuoja daugiau negu į juos eksportuoja ir vien JAV prekybos su Kinija deficitas kas mėnesį viršija 30 mlrd. JAV dolerių.
Tačiau Kinija reaguos į bet kokius JAV veiksmus, už kuriuos keršys – tiesiogiai ir netiesiogiai, įspėja ekonomistai.
„Kinija nuo seno garsėja tuo, kad keršija už bet kokius prekybos apribojimus. Nors žiniasklaida gerokai per daug gąsdina „prekybinio karo“, kai šalys vis didina viena kitai taikomus tarifus, šmėkla, jeigu D. Trumpas įvykdys savo grasinimus, tokio karo galimybė gali tapti tikrove“, – neseniai parašė E. Aldenas savo tinklaraštyje.
Reagano eros pasikartojimas?
Ekonomistai sako, kad D. Trumpas savo prekybos politiką formuoja, regis, žvelgdamas į Ronaldą Reaganą, kuris smarkiai sumažino mokesčius, sušvelnino reguliavimą ir ne kartą prastūmė didžiulį išlaidų didinimą (jo atveju, karinėms pajėgoms, tuo tarpu D. Trumpas yra sutelkęs dėmesį į infrastruktūrą). Dėl to atsirado milžiniški fiskalinis ir prekybos deficitai, kurie tuomet išprovokavo protekcionistinę reakciją.
Tais Šaltojo karo laikais prekybos piktadariu buvo laikyta Japonija ir R. Reaganas privertė Tokiją savo noru apriboti tam tikrą eksportą ir padidinti importą.
Tačiau ekonomistai sutinka, kad Vašingtonas neturi tokio pobūdžio sverto, kurį daugiašalėje prekybos sistemoje galėtų pritaikyti Kinijai.
Kai eksporto metinė vertė siekia 2 trln. JAV dolerių ir su prekyba yra susijusios 14 mln. amerikiečių darbo vietos, „prekybos ryšių nutraukimas tikrai yra neteisinga priemonė“, pareiškė M. Fromanas.
