jungtinės valstijos

JAV vadovaujamos karinės operacijos prieš džihadistų judėjimą „Islamo valstybė“ (IS) prasidėjo lygiai prieš dvejus metus ir turėjo sustabdyti ekstremistus, kurie tuo metu veržėsi į Iraką, negailestingai žudydami ir griaudami. Ši kampanija, prasidėjusi 2014 metų rugpjūčio 8 dieną, turėjo būti greita ir riboto masto – padėti vietos pajėgoms pasiekti IS džihadistų „tvarų sutriuškinimą“. Iki šiol jai jau buvo išleista milijardai dolerių, taip pat surengta per 14 tūkst.

Buvau ankstesnio Šaltojo karo pėstininkas ir vienas pirmųjų apžvalgininkų, paskelbusių pavojaus signalą (2007 metais parašytoje knygoje) dėl naujojo, vykdomo Vladimiro Putino režimo. Dabar man didesnį nerimą kelia ne priešininkų stiprybė, o mūsų pačių silpnumas. Per Šaltąjį karą žinojome, kas mūsų priešas. Jam pasibaigus dešimtmečius galvojome, kad nugalėjo mūsų idėjos. Vakarų modelyje politinis susitelkimas buvo suderintas su ekonomikos sėkme.

Kremliaus statytinių paskelbtos ir pasaulyje nepripažintos Donecko liaudies respublikos (DLR) smogikai tikina, kad Ukrainos kariuomenė perkėlė prie Donecko ir Jasynovatų daugiau nei 10 vienetų sunkiosios artilerijos įrenginių ir iki 100 užsienio karių, rašoma oficialiame „Donecko respublikos“ naujienų agentūros „dan-news.info“ pranešime.

Jungtinės Valstijos (JAV) yra davusios„geležines garantijas“ NATO partneriams, jog jie bus ginami užpuolimo atveju, sako Hillary Clinton. Taip Demokratų partijos kandidatė į JAV prezidento postą sureagavo į oponento, respublikonų kandidato rinkimuose žodžius, jog JAV stotų į pagalbą Rusijos užpultoms Baltijos valstybėms tik tuomet, jei jos „įvykdė savo įsipareigojimus mums“. „Dešimtmečius Jungtinės Valstijos yra suteikusios geležines garantijas NATO partneriams: mes stosime jų ginti, jei jie bu...

Naujoji Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Theresa May pirmadienį laimėjo savo pirmąjį mūšį parlamente – jo nariai didele persvara nubalsavo už senstančių povandeninių laivų, kuriuose yra saugomas britų branduolinis arsenalas, pakeitimą.

Jungtinės Valstijos šeštadienį perspėjo savo piliečius dėl pavojaus, keliamo kelionių į Turkiją, kurios valdžia užkirto kelią bandymui surengti perversmą, pareikalavusį 265 žmonių gyvybių. „JAV valstybės departamentas perspėja JAV piliečius dėl padidėjusio pavojaus, kurį kelia Turkijoje teroristų grupuotės, ir ragina susilaikyti nuo kelionių į pietryčių Turkiją“, - sakoma pranešime.

Buvęs JAV Atstovų Rūmų pirmininkas Newtas Gingrichas reagavo į ketvirtadienio vakarą įvykdytą teroro ataką Prancūzijoje, ragindamas deportuoti iš Jungtinių Valstijų musulmonus, palaikančius šariatą (islamo teisę). N.Gingrichas laikomas potencialiu pretendentu tapti numanomo respublikonų kandidato į prezidentus Donaldo Trumpo kampanijos partneriu.

JAV tikriausiai siūlo Rusijai naują susitarimą dėl kovos su džihadistų judėjimu „Islamo valstybė“ (IS) Sirijoje, rodo vienas nutekintas dokumentas. Dokumente, kurį paskelbė dienraštis „The Washington Post“, siūloma rengti bendras bombardavimo operacijas, įkurti bendrą operacijų vadavietę ir kitaip koordinuoti veiksmus. JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry aptars šį pasiūlymą Maskvoje vėliau ketvirtadienį.

JAV prezidentas Barackas Obama pareiškė, kad Jungtinės Valstijos į Lenkiją siunčia papildomai 1000 karių; ir tai bus dalis JAV pastangų aljanso rytiniam flangui sustiprinti. JAV vadovaujamas batalionas bus vienas iš keturių NATO batalionų, kurių kariai rotaciniu principu tarnaus Baltijos regione. Tai laikoma Rusijos atgrasinimo priemone. B.Obama gyrė šį sprendimą, kalbėdamas su žurnalistais po susitikimo su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda.

NATO vadovai penktadienį turėtų patvirtinti planus Lietuvoje dislokuoti tarptautinį batalioną. Svarbiausius klausimus ir atsakymus: Kokių šalių, kiek karių ir kada atvyks į Lietuvą? Batalioną paprastai sudaro 600-1000 karių, jie į Lietuvą galėtų atvykti kitų metų pirmaisiais mėnesiais. Batalionui vadovaus vokiečiai, prie jų gali prisidėti Norvegija, Beniliukso šalys. Taip pat svarstoma apie Prancūzijos ir Višegrado šalių indėlį.

JAV prezidentu siekiantis tapti Donaldas Trumpas, kuris dažnai kritikuoja dabartinio šalies vadovo Baracko Obamos ir jo buvusios valstybės sekretorės Hillary Clinton užsienio politiką, netikėtai pagyrė velionio Irako diktatoriaus Saddamo Husseino negailestingumą. „Saddamas Husseinas buvo blogas vyrukas, tiesa? ... Bet ar jūs žinot, ką jis darė gerai? Jis žudė teroristus.

JAV prezidentas Barackas Obama trečiadienį sulėtino pajėgų išvedimą iš Afganistano, sakydamas, kad toje karo nuniokotoje šalyje ateinančiais metais liks 8,4 tūkst. amerikiečių karių, padėsiančių kovoti su atsigaunančio Talibano grėsme. B.Obama, kuris buvo išrinktas 2008 metais, žadėdamas užbaigti ilgiausią karą per Amerikos istoriją, anksčiau tikino, kad JAV karių Afganistane, kurių dabar ten yra 9,8 tūkst.

JAV prezidentas Barackas Obama pirmadienį pagerbė šalies kariuomenę, minint Amerikos nepriklausomybės dieną, taip pat atšventė savo dukros Malios (Malijos) 18-ąjį gimtadienį Baltuosiuose rūmuose.

Jungtinės Valstijos pasiskundė Rusijai dėl amerikiečių diplomatų bei jų šeimų narių persekiojimo ir bauginimo kampanijos Maskvoje, pirmadienį pranešė Valstybės departamentas. Tarp pareigūnų, išsakiusių nepasitenkinimą, buvo ir JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry, kuris kovą aptarė šį klausimą su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu, sakė Valstybės departamento atstovė Elizabeth Trudeau.

Didžiosios Britanijos sprendimas trauktis iš Europos Sąjungos (ES) abi šio proceso šalis įveltų į keblias ir nemalonias skyrybas, joms tektų iš naujo kurti tarpusavio santykius žlugus keturis dešimtmečius gyvavusiai „santuokai“. Pateikiame logistines ir teisines detales, kaip vyktų išstojimo procesas, ir svarbiausius klausimus, kuriuos tektų išspręsti Londonui ir Briuseliui, jei ketvirtadienį, birželio 23 dieną, vyksiančiame referendume britai nubalsuotų už „Brexit“. Diena po balsavimo Kad ir ko...

  Jungtinės Valstijos vadovaus vienam iš keturių Baltijos šalyse ir Lenkijoje kuriamų tarptautinių NATO batalionų, kurie kuriami Rusijai atgrasyti, trečiadienį patvirtino Jungtinių Valstijų gynybos sekretorius Ashtonas Carteris.   „Jungtinės Valstijos nusprendė būti viena iš kertinių šalių“, – žurnalistams Briuselyje sakė A.Carteris. Jis kol kas neatskleidė, kurioje valstybėje JAV kurs karinį vienetą. To kol kas neatskleidžia ir Vokietijos bei Didžiosios Britanijos gynybos ministrai.

Turkijos atstovai tikisi, kad pavyks atnaujinti draugiškus santykius su Rusija, o iš JAV norėtų bendradarbiavimo Sirijos klausimu, bet be kurdų. Turkija tikisi, kad netrukus pataisys santykius su Rusija Vienas aukšto rango Turkijos pareigūnas išreiškė viltį, kad Turkijos ir Rusijos santykiai netrukus pasitaisys ir pridūrė, kad nė viena iš šių šalių negali sau leisti „paaukoti“ jas siejančių ryšių.

Didžiosios Britanijos sprendimas trauktis iš Europos Sąjungos abi proceso šalis įveltų į keblias ir nemalonias skyrybas ir joms tektų iš naujo kurti tarpusavio santykius žlugus keturis dešimtmečius gyvavusiai santuokai.

Japonija ir Jungtinės Valstijos užmezgė vienus patvariausių pasaulyje – kai kas pasakytų, jog stačiai neįtikimus, – santykius, kurie trunka jau septynis dešimtmečius po to, kai amerikiečių atominės bombos nusiaubė Hirošimą ir Nagasakį, pražudydamos 200 tūkst. žmonių. Abi šalys per Antrąjį pasaulinį karą ketverius metus kariavo nuožmų, brutalų konfliktą Ramiojo vandenyno regione, kurio kulminacija buvo katastrofiškas tų dviejų miestų nusiaubimas 1945 metų rugpjūtį.

Pentagonas penktadienį atmetė Rusijos pasiūlymą nuo kitos savaitės pradėti rengti bendrus aviacijos antskrydžius prieš džihadistus Sirijoje, kur abi šalys savo bombardavimų kampanijas rengia atskirai. „Mes neveikiame kartu ir nekoordinuojame su rusais jokių operacijų Sirijoje“, – sakė žurnalistams Pentagono atstovas karinio laivyno kapitonas Jeffas Davisas (Džefs Deivisas). Laikraštis „The Washington Post“, savo ruožtu, nurodė, kad toks JAV ir Rusijos bendradarbiavimas neplanuojamas.

Geriausių vokiečių mokslininkų, tokių kaip Wernheris von Braunas, perkėlimas į JAV po Antrojo pasaulinio karo padėjo Amerikai išvystyti branduolines bei kosmines technologijas ir užsitarnauti supervalstybės titulą. Nuo to laiko pasaulinė konkurencija dėl talentų tik stiprėja. Į šias varžybas jau įsitraukė ne tik pirmaujančios Vakarų valstybės, bet ir naujos kylančios ekonomikos, tokios kaip Singapūras, Panama ar Kataras.

JAV Senatas antradienį priėmė teisės aktą, kuris atvertų galimybę Rugsėjo 11-osios teroro atakų aukų artimiesiems ir nukentėjusiesiems kreiptis į teismą dėl numanomo Saudo Arabijos vaidmens tuose 2001 metais įvykdytuose išpuoliuose, nors tikėtina, kad šis įstatymas sukels diplomatinę audrą. Senatoriai vienbalsiai pritarė Teisingumo prieš terorizmo rėmėjus įstatymui, todėl dabar jis bus perduotas svarstyti Atstovų Rūmams, kurių pirmininkas Paulas Ryanas išsakė abejonių dėl to dokumento.

Armėnijos ir Azerbaidžano prezidentai pirmadienį sutarė gerbti atnaujintas paliaubas dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono ir toliau tęsti politinį dialogą. Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas ir jo kolega iš Armėnijos Seržas Sargsianas apie pasiektą susitarimą paskelbė bendrame pranešime po nepaprastųjų derybų su JAV, Rusijos ir Prancūzijos tarpininkais Vienoje.

Pasaulio galiūnės pirmadienį pareiškė, kad jos pritarė ginklų embargo Libijai atšaukimui ir yra pasirengusios tiekti ginklus šios šalies vienybės vyriausybei ir tuo padėti jai kovoti su džihadistų grupuotės „Islamo valstybė“ (IS) keliama grėsme.

Pirmadienį keli tūkstančiai žmonių, daugiausiai Lietuvos rusų, susirinko į Antakalnio kapines paminėti Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Policijos pareigūnų prižiūrimas minėjimas vyko be incidentų, daugelis žmonių rinkosi su raudonais gvazdikais, kuriuos dėjo šalia memorialo, skirto pagerbti karo aukas, arba dovanojo juos veteranams. Renginyje dalyvavo Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas ir Baltarusijos ambasadorius Aleksandras Korolis.

Didžiosios Britanijos pasitraukimas iš Europos Sąjungos sukeltų „neprognozuojamų pasekmių“ europiniam bendradarbiavimui, perspėjo Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris savo interviu Vokietijos žiniasklaidai. Europa su nerimu laukia birželio 23-iosios, kai Britanija surengs referendumą, kuriame bus užduotas klausimas, ar šalis turi pasilikti 28 valstybių Bendrijoje. Apklausos rodo, kad didelė rinkėjų dalis dar nėra apsisprendusi.

Tampa vis aiškiau, kas bus nutarta per NATO viršūnių susitikimą Varšuvoje. Per praeitą savaitgalį Bratislavoje vykusią tarptautinę saugumo konferenciją „Globsec“ buvo kalbama, kad dėl „nuolatinės rotacijos“ praktiškai jau sutarta. Tai reiškia didelius pokyčius: kad išties daug Amerikos ir kitų šalių karių bus reguliariai siunčiami į pafrontės valstybes ir bus iš jų išvedami. Be to, atrodo, kad naujų NATO itin greito reagavimo pajėgų būstinė įsikurs Lenkijoje.

JAV prezidentas Barackas Obama pareiškė, kad Didžiosios Britanijos referendumas dėl narystės ES „labai rūpi“ Jungtinėms Valstijoms ir taip pat paveiks amerikiečių perspektyvas.

Nedidelio Ukrainos miesto meru buvęs Volodymyras Hroismanas per dvejus įsimintinus metus, tapęs artimu prezidento Petro Porošenkos bendražygiu, užkopė iki šalies premjero posto. Teisininko išsilavinimą turintis 38 metų V.Hroismanas laikomas geru koalicijų formuotoju ir yra vertinamas už tai, kad nuo tada, kai 2014-ųjų lapkritį buvo paskirtas Aukščiausiosios Rados pirmininku, jam pavyko užtikrinti palyginti ramų parlamento, garsėjančio audringais posėdžiais, darbą.

Bjauriuosi beveik viskuo, kas susiję su Donaldu Trumpu, ypač jo neskrupulingais ryšiais su Rusijos mafijos veikėjais. Nemanau, kad jis taps Respublikonų partijos kandidatu. Tačiau mudu sutariame dėl vieno dalyko: dabartinio pavidalo NATO negali ilgai išsilaikyti. Praeitą savaitę sulaukiau draugiško atsiliepimo socialiniuose tinkluose iš to pompastiško magnato išpūsta šukuosena, kai parašiau straipsnį Londone leidžiamame „The Times“, kuriame argumentavau, kad Europa (turinti 500 mln.

Vyriausybės visame pasaulyje varžo pagrindines laisves, trečiadienį perspėjo Jungtinės Valstijos ataskaitoje, kurioje nevengiama kritikuoti ir tokių svarbių Amerikos sąjungininkių kaip Turkija ir Egiptas.

JAV prezidentas Barackas Obama sako, kad jo didžiausia klaida per abi kadencijas – kad nebuvo suplanuotas atsakas įvykiams po Libijos diktatoriaus Muamaro Kadhafi nuvertimo, kai ta šalis nugrimzdo į chaosą ir buvo palikta viena kovoti su ekstremistais.

Jungtinės Valstijos yra pasirengusios didinti spaudimą Šiaurės Korėjai po naujausių jos provokacijų, bet lieka atviros deryboms, pirmadienį sakė JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry. „Vis dar įmanoma, kad mes dar labiau padidinsime (spaudimą), priklausomai nuo KLDR (Šiaurės Korėjos) veiksmų“, – sakė J.Kerry reporteriams po Didžiojo septyneto (G-7) susitikimo Hirošimoje. „Bet mes aiškiai pasakėme, ... kad esame pasirengę derėtis dėl taikos (Korėjos pusiasalyje) sutarties“, – pridūrė jis.

Pasaulyje auganti įtampa praėjusiais metais paskatino išlaidų gynybai augimą, kuris buvo užfiksuotas pirmą kartą per ketverius metus, rodo Stokholmo tarptautinės taikos tyrimo instituto (SIPRI) ataskaita. Per visus praėjusius metus pasaulinės išlaidos gynybai sudarė 1,67 trln. JAV dolerio, o tai yra 1 proc. daugiau nei 2014 metais. Labiausiai šios išlaidos augo Rytų Europoje, Azijoje ir Artimuosiuose Rytuose. O išlaidų gynybai mažėjimas Vakaruose sulėtėjo.

Joe Medicine'as Crow , paskutinis tebegyvenęs Didžiųjų lygumų indėnų karo vadas, šį titulą pelnęs už savo žygius Antrajame pasauliniame kare, mirė sekmadienį, būdamas 102 metų, pranešė Montanos valstijos gubernatorius Steve'as Bullockas. 2009 metais prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) įteikė J.M.Crow Prezidento laisvės medalį, aukščiausią šalies civilinį apdovanojimą.

Baltieji rūmai ketvirtadienį paskelbė, kad Jungtinės Valstijos skirs Ukrainai dar 335 mln. dolerių saugumui stiprinti. Šis pranešimas buvo paskelbtas per JAV viceprezidento Joe Bideno ir Ukrainos prezidento Petro Porošenkos susitikimą Vašingtone. Tokia pagalba yra gyvybiškai svarbi šaliai, išgyvenančiai didžiulę ekonomikos ir saugumo krizę nuo tada, kai Rusija 2014 metais aneksavo Krymą ir pakurstė separatistų sukilimą Ukrainos rytuose.

Baltieji rūmai ketvirtadienį išpeikė prezidento posto siekiančio Donaldo Trumpo pasiūlymą, kad Amerikos sąjungininkai Azijoje turėtų susikurti branduolinius arsenalus, sakydami, kad tai sugriautų dešimtmečius taikytą doktriną ir kad tokio žingsnio pasekmės būtų „katastrofinės“. Po respublikonų kampanijos favorito pareiškimo, kad jis tapęs prezidentu išvestų JAV karius iš Pietų Korėjos ir Japonijos bei leistų toms šalims pasigaminti branduolinių ginklų, nacionalinio saugumo patarėjos pavaduotojas...

Baltieji rūmai pirmadienį pranešė, kad JAV prezidentas Barackas Obama susitiko Vašingtone su savo kolega iš Turkijos, tvyrant įtampai dėl žmogaus teisų ir krizės Sirijoje. „Prezidentas Obama šį vakarą susitiko su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu Branduolinio saugumo konferencijos viršūnių susitikimo kuluaruose“, – pranešė Baltieji rūmai.

Pentagonas kitų metų vasarį dislokuos šarvuotąją kovinę brigadą Rytų Europoje, tęsiant NATO pajėgų rotaciją šiame regione ir siekiant padrąsinti sąjungininkus, sunerimusius dėl vis agresyvesnės Rusijos keliamos grėsmės, nurodė JAV pareigūnai. Pasak pareigūnų, armija trečiadienį paskelbs pasiųsianti į Europą įrangos, kad jos pakaktų visiškai aprūpinti vienai brigadai.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius kitą savaitę lankysis Jungtinėse Valstijose, kur dalyvaus Branduolinio saugumo viršūnių susitikime, pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM). Prezidentės spaudos tarnyba BNS informavo, kad susitikime bus keliamas Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės saugumo klausimas.

Kai kurie mąstymo apie terorizmą būdai sutrukdo išgirsti tikrąją informaciją. Taip sukuriama politinė aplinka, kurioje priimami netinkami sprendimai, rašo nationalinterest.org. Terorizmą galima vertinti ne kaip taktiką, o kaip tam tikrą, identifikuojamą blogiečių grupę – „teroristus“. Tuomet, nors neaišku, kiek jų yra, manoma, kad juos tikrai galima atskirti nuo kitų. Remiantis šiuo mąstymu teigiama, kad kad išnaikinus šiuos blogiečius, išnyks ir terorizmas.

Rusija pirmadienį perspėjo Jungtines Valstijas, kad ji nuo antradienio pradės vienašališkai reaguoti į paliaubų pažeidimus Sirijoje, jeigu Vašingtonas atsisakys suderinti karinių smūgių prieš pažeidėjus taisykles. Rusijos kariškiai kaltino JAV vilkinant pateikti atsakymą į Maskvos pasiūlymus kartu prižiūrėti, kaip laikomasi paliaubų Sirijoje. Vienas aukštas pareigas užimantis Rusijos generolas praeitą savaitgalį pareiškė, kad tolesnis vilkinimas pareikalaus daugiau civilių gyvybių.

Danija, turbūt labiau žinoma dėl pramanyto melancholiško princo Hamleto, svarsčiusio apie savižudybę, ir nuožmių plėšikų vikingų, vėl buvo pripažinta šalimi, kurios žmonės jaučiasi laimingiausi. Trečiadienį Jungtinės Tautos, atlikusios tyrimus 156 šalyse, oficialiai paskelbė: „danai yra laimingiausi pasaulyje žmonės.

Jungtinės Valstijos ir Rusija tampo jau penkerius metus Sirijoje vykstančio karo virveles, spausdamos priešingas to konflikto puses ir bestengdamos paveikti besivaržančias regiono galiūnes, kad būtų pasiektas taikos susitarimas, sako ekspertai. Konfliktui žengiant į šeštus metus, į keblią padėtį patekęs Damasko režimas ir susiskaldžiusi opozicija pradėjo naują ratą netiesioginėse taikos derybose Ženevoje, kurioms tarpininkauja Jungtinių Tautų pasiuntinys Staffanas de Mistura.

Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas paskelbė, kad jo šalies mokslininkai sėkmingai miniatiūrizavo termobranduolinius užtaisus, kad juos būtų galima įtaisyti balistinių raketų kovinėse galvutėse ir sukurti „tikrą“ atgrasomąjį branduolinį arsenalą, trečiadienį pranešė valstybinė žiniasklaida.

Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu atmetė JAV prezidento Baracko Obamos kvietimą vėliau šį mėnesį susitikti Vašingtone, o toks žingsnis yra „stebinantis“, pirmadienį pareiškė Baltieji rūmai. Šis B.Netanyahu žingsnis, apie kurį paskelbta JAV viceprezidento Joe Bideno vizito į Izraelį išvakarėse, yra naujausias ženklas, kad abiejų šalių lyderių santykiai išlieka šalti.

Mes žvelgiame į Vakarų pasaulio pabaigą. Europos Sąjunga, NATO ir transatlantinis aljansas gali virsti griuvėsiais iki šių metų pabaigos. Kaip praeitą savaitę pastebėjo mano draugė Anne Applebaum, mūsų laukia virtinė itin pavojingų rinkimų. Donaldas Trumpas turi geras galimybes tapti respublikonų kandidatu.

Pietų Korėja ir Jungtinės Valstijos pirmadienį pradėjo iki šiol didžiausias bendras karines pratybas, dėl kurių įniršusi Šiaurės Korėja vėl pagrasino branduoliniais smūgiais Seului ir JAV žemyninei daliai. Kasmet rengiamos pratybos visada padidina įtampą padalytame Korėjos pusiasalyje.

JT Saugumo Taryba trečiadienį vienbalsiai pritarė griežtesnėms sankcijoms Šiaurės Korėjai, atsakant į jos surengtą ketvirtą branduolinį bandymą ir balistinės raketos paleidimą. 15 narių Taryba priėmė rezoliuciją, kurios projektą parengė Jungtinės Valstijos ir palaikė Kinija, lig šiol buvusi vienintelė Šiaurės Korėjos gynėja; tai gali būti ženklas, kad keičiasi Pekino požiūris į Šiaurės Korėjos veiksmus.