Senatoriai vienbalsiai pritarė Teisingumo prieš terorizmo rėmėjus įstatymui, todėl dabar jis bus perduotas svarstyti Atstovų Rūmams, kurių pirmininkas Paulas Ryanas išsakė abejonių dėl to dokumento.
Baltieji rūmai ne kartą pabrėžė, kad prezidentas Barackas Obama, balandį apsilankęs toje karalystėje, siekdamas pataisyti pašlijusius santykius, nepritaria tokiam įstatymui, nes jis faktiškai kertasi su suverenaus neliečiamumo doktrina.
„Šis teisės aktas pakeistų seniai galiojantį tarptautinį suverenaus neliečiamumo įstatymą. Ir Jungtinių Valstijų prezidentui išlieka didelių nuogąstavimų, kad šis teisės aktas padarytų Jungtines Valstijas pažeidžiamas kitose teismų sistemose visame pasaulyje“, – sakė Baltųjų rūmų atstovas Joshas Earnestas.
Jis aiškino, kad tarptautiniu lygiu Jungtinės Valstijos aktyvesnės „negu bet kuri kita šalis pasaulyje“, ypač taikos palaikymo ir humanitarinėse operacijose.
Atstovas sakė, kad iškėlus klausimą dėl suverenios neliečiamybės užsienyje dirbantiems amerikiečiams iškiltų pavojus.
Dauguma teroristų Rugsėjo 11-ąją buvo Saudo Arabijos piliečiai
Naujasis įstatymas leistų per Rugsėjo 11-osios atakas nukentėjusioms šeimoms teikti ieškinius federaliniam teismui prieš užsienio vyriausybes, ypač Saudo Arabiją, ir reikalauti kompensacijų, jeigu būtų įrodyta, kad tos vyriausybės bent iš dalies atsakingos už išpuolius.
15 iš 19 asmenų, užgrobusių keleivinius lėktuvus per Rugsėjo 11-ąją, buvo Saudo Arabijos piliečiai. Vis dėlto jokia Saudo Arabijos kaltė dėl tarptautinio teroristų tinklo „al Qaeda“ atakų nebuvo oficialiai įrodyta, o Rijadui niekada nebuvo iškelti jokie formalūs kaltinimai.
Vasarį Zacarias Moussaoui, pramintas 20-uoju pagrobėju, sakė savo advokatams Jungtinėse Valstijose, kad Saudo Arabijos karališkoji šeima praeito amžiaus 10-ame dešimtmetyje aukojo milijonus dolerių „al Qaeda“ veiklai.
Saudo Arabijos ambasada neigė Z.Moussaoui pareiškimus, bet tie kaltinimai atgaivino debatus, ar B.Obamos administracija turėtų paviešinti Rugsėjo 11-osios atakas tyrusios komisijos ataskaitos 28-ąjį puslapį, kuris tebėra įslaptintas.
Dienraštis „The New York Times“ praeitą mėnesį pranešė, kad Saudo Arabijos užsienio reikalų ministras Adelis al Jubeiras sakė įstatymų leidėjams Vašingtone, jog karalystė būtų priversta parduoti iki 750 mlrd. vertės JAV iždo vertybinių popierių ir kitokių aktyvų, kad jų neįšaldytų Amerikos federaliniai teismai.
Atstovų Rūmų pirmininkas respublikonas P.Ryanas taip pat reiškė abejones, ar tas įstatymo projektas turėtų būti svarstomas.
„Manau, mums reikėtų jį išnagrinėti ir įsitikinti, kad nedarome klaidų savo sąjungininkų atžvilgiu“, – balandį jis sakė žurnalistas.
Abu į prezidento postą pretenduojantys demokratai – buvusi valstybės sekretorė Hillary Clinton ir senatorius Bernie Sandersas – išreiškė palaikymą šiam projektui, kurį pateikė svarstyti demokratas Chuckas Schumeris ir respublikonas Johnas Cornynas.
