.jpg)
Japonijos premjeras Shinzo Abe vėliau šį mėnesį taps pirmuoju šios šalies lyderiu, aplankiusiu Perl Harboro tragedijos vietą. Žemiau apžvelgiama įvykių virtinė, atvedusi JAV prie sprendimo, pakeitusio karo eigą.
– Japonų ekspansionizmas
Japonijos teritorinės ekspansijos politika, pradėta XIX amžiaus pabaigoje, suintensyvėjo 1931 metais, kai šalis surengė invaziją į Mandžiūriją, o vėliau okupavo dideles Kinijai priklausančias teritorijas.
1940 metais Japonijos imperija prisidėjo prie vadinamųjų Ašies valstybių, iš kurių svarbiausios buvo Vokietija ir Italija, įsitraukusios į karą su Sąjungininkais, tarp jų Didžiąja Britanija, Prancūzija ir Sovietų Sąjunga.
Siekdama užsitikrinti energetikos išteklių ir žaliavų, Japonija tęsė užkariavimo politiką ir įsiveržė į Prancūzijos valdytą Indokiniją.
Mėgindamos sustabdyti Japonijos ekspansiją, Jungtinės Valstijos 1941 metų vasarą paskelbė šiai šaliai ekonomines sankcijas, bet nebuvo linkusios prisidėti prie karo, nepalaikomo izoliacionistinę politiką rėmusios Amerikos visuomenės.
Niokojanti ataka Perl Harbore – pirmasis smūgis JAV teritorijai nuo 1812 metų – padėtį pakeitė iš esmės.
„Ta diena iš tikrųjų pažadino miegantį milžiną“, – 2011 metais sakė tuometis JAV gynybos sekretorius Leonas Panetta (Leonas Paneta), kalbėdamas apie netikėtą japonų puolimą prieš JAV Ramiojo vandenyno laivyno bazę Havajuose.
– Nešlovės diena
Laikantis griežčiausio slaptumo parengta ataka prieš JAV laivyną buvo surengta iš šešių Japonijos lėktuvnešių, pasiuntusių 400 bombonešių ir torpednešių. Ši smogiamoji grupė užėmė pozicijas maždaug už 350 km nuo taikinio.
Jos uždavinys: nušluoti amerikiečių laivyną, kuris buvo kliūtis japonams siekiant platesnio tikslo – užkariauti Pietryčių Aziją.
1941 metų gruodžio 7 dieną, sekmadienį, 7 val. 55 min. vietos laiku japonų lėktuvai pasiekė nieko neįtariančią nedidelę Oahu salą.
Per dvi valandas trukusią ataką žuvo 2 403 amerikiečiai, dar per 1,1 tūkst. buvo sužeisti. Buvo paskandinti arba apgadinti maždaug 21 karo laivas, tarp jų aštuoni šarvuotlaiviai, taip pat 328 kariniai lėktuvai.
Beveik pusė aukų žuvo per kelias akimirkas didžiuliame šarvuotlaivyje „Arizona“ per sprogimą, kai į jo šaudmenų saugyklą pataikė bomba. Gaisras šiame laive liepsnojo tris dienas.
Japonai per ataką prarado 64 žmones, 29 lėktuvus ir penkis mažuosius povandeninius laivus.
JAV prezidentas Franklinas D.Rooseveltas (Franklinas D.Ruzveltas) pareiškė, kad tai yra „data, kuri gyvuos nešlovėje“.
– Amerika įžengia į karą
Kitą dieną po atakos Perl Harbore JAV Kongresas oficialiai paskelbė karą Japonijai. Vašingtono pavyzdžiu pasekė Didžioji Britanija. Trimis dienomis vėliau Vokietija paskelbė karą Jungtinėms Valstijoms.
JAV įsitraukimas pakeitė šio karo eigą.
Gruodžio pabaigoje Britanijos lyderis Winstonas Churchillis (Vinstonas Čerčilis) nusprendė sutelkti pajėgas kovai prieš nacistinę Vokietiją ir įkurti bendrą ginkluotųjų pajėgų štabą.
JAV pertvarkė savo ekonomiką dirbti karo režimu. Buvo atstatytas karo laivynas, pagaminta daugybė tanku, lėktuvų, pėstininkų ginklų ir karinio transporto priemonių. Paskelbta visų 20–40 vyrų mobilizacija.
– Karas Ramiajame vandenyne
Šešis mėnesius po Perl Harboro atakos Japonija tęsė savo ekspansiją: jos pajėgos užėmė Honkongą, Singapūrą, Filipinus, Borneo, Sumatrą, Javą ir Birmą.
Vis dėlto nuo 1942 metų birželio Jungtinės Valstijos sustabdė japonų puolimą. Ypač svarbus buvo Midvėjaus mūšis Havajų salyne, tapęs lūžio tašku Ramiojo vandenyno kampanijoje, ir vėliau įvykęs Gvadalkanalio mūšis Saliamono salose. Vėliau JAV pajėgos pradėjo vieną po kito atkariauti Ramiojo vandenyno salas.
Nuo 1944 metų amerikiečiai pradėjo rengti prieš Japoniją didelius aviacijos antskrydžius.
1945 metų rugpjūčio 6-ąją buvo numesta atominė bomba ant Hirošimos, o trimis dienomis vėliau – ant Nagasakio. Šių naujų didžiulės griaunamosios galios ginklų panaudojimas įtikino Japoniją pasiduoti. Antrasis pasaulinis karas baigėsi..
Adolfo Hitlerio Trečiojo reicho tuo metu jau nebebuvo – Vokietija kapituliavo 1945 metų gegužę.
