janinos lapinskaitės

Mikas Žukauskas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) ketvirtakursis, keturis mėnesius praleido Bulgarijoje. Šioje Pietų Europos valstybėje vaikinasi mokėsi pagal mainų programą ir sukūrė trumpametražį filmą, kuris bus rodomas tarptautiniame studentų filmų festivalyje „Vilniaus kino šortai“, rašo „Respublika“. Studijos - ne pačios rimčiausios Janinos Lapinskaitės vadovaujamame kino režisierių kurse studijuojantis M. Žukauskas pagal „Erasmus/Socrates“ mainų programą galėjo vykti į Suo...

Kovo 7-14 d. „Skalvijos“ kino centre vyks trečiasis Tarptautinis moterų filmų festivalis „Šeršėliafam“. Festivalio atidaryme numatyta lietuviška premjera – naujasis režisierės Janinos Lapinskaitės dokumentinis filmas „Šokanti ant stogų“.„Moteris ir jos kūnas, kūno tobulumas ir dvasinė disharmonija, siekiamybė ir tikrovė... Apie tai noriu kalbėti savo naujame filme.

Gruodžio 1 d. 16 val. kultūros centre „Ramybė“ (Vytauto d. 35, Palanga) svečiuosis kinematografinė režisierių šeima – Janina Lapinskaitė ir Algimantas Puipa. Bus parodytas naujausias A.Puipos filmas „Nuodėmės užkalbėjimas“. Gruodžio 2 d. 16 val. bus rodomi du J. Lapinskaitės filmai – „Našlių pakrantė“ ir „Stiklo šalis“. „Ramybėje“ bus rodoma ir daugiau šių režisierių filmų, žadama pranešime spaudai.Janina ir Algimantas kuria skirtingų žanrų filmus.

Dėmesio: šiame kampelyje nesilanko Seagalas ar Stallone. Nei kiti išpampę siaurakakčiai galiūnai, nei kapų plėšikės. Ieškome meno ar bent jo atšvaitų pramogoje. Šeštadienis Galima tikėtis, kad štai tuos „rimtuosius“ – kovinius, veiksmo – žanrus ir parodijuoja filmas „Nuo sutemų iki aušros. Kruvini Teksaso pinigai“ (LNK, 22.50 val.

Anąkart abejojau dėl didelės rašinio apimties: šiandien tokių drobių nebeskaito. Bet graužė ir nerimas: o jeigu greit nebeliks filmų? Ilgai laukti nereikėjo. Šeštadienis Ateina nykūs laikai. Pirmiausia esame vejami iš kino teatrų, nes įdomesni Lietuvai įsigyti filmai (S.Soderbergho „Geras vokietis“, P.Lungino „Sala“ ir kt.) pradėti leisti vien diskais.

Mūsų ramų kampelį buvo trumpam apipuolę dvikojai virusai, tuoj pabandę „pavadovauti“. Manau, įsivaizduoju, kaip elgtis, kad jiems čia paprasčiausiai nebūtų įdomu. Šeštadienis Kaip visuomet, šeštadieniais ir sekmadieniais filmų per TV daugiausia – tiek, kad juose nelengva ir nepaskęsti. Ką gi, kepurnėsimės. Krūva neblogų, bet dažniausiai jau ne kartą matytų amerikinių filmų. Naujausias – pernykštis „Metų žmogus“ (RenTV Baltic, 21.05 val.; kartojama trečiadienį, gegužės 23 d., 13.05 val.

Taip nelengva suieškoti filmų apie realius, nesintetinius žmones. Ir ne apie „Killing Machines“. Šeštadienis Savo gėdai turiu prisipažinti, kad jau seniai atsisveikinusios senelės gimimo datą taip tiksliai prisimenu, kadangi 1895-ieji – dar ir kino gimimo metai.

Ketvirtadienį Vilniuje prasidėjęs ir iki balandžio 5-osios truksiantis festivalis „Kino pavasaris“ tūkstančių žiūrovų žvilgsnį prikaustys prie ekrano. Dvyliktą kartą į Vilnių atkeliavęs „Kino pavasaris“ pateiks ne tik įdomią filmų programą, bet ir pakvies žiūrovus į koncertus, parodas, edukacinius projektus, susitikimus su kino kūrėjais.Tarp žiūrovų, kurie neįsivaizduoja gyvenimo be kino, – vilnietis Eimutis Kuzmickas, dviejų vaizdajuosčių nuomos salonų „Eliksyras“ savininkas.

Su Velykomis visus! Vis dėlto šiame mano šūksnyje yra ir kartėlio: vos ateina kokia laukta šventė, TV mus skandina vadinamųjų „šeimyninių“ filmų sraute. Šeštadienis Tiesą pasakius, pats „šeimyninio kino“ terminas yra smarkiai ginčytinas. Jeigu jis veikia Holivudo apylinkėse, dar visai nereiškia, kad yra universalus. Nuo tokių juostų, kaip nauji „Amžinieji Takiai“ (LTV, 18.00 val.

Kaip pranešė Kultūros ministerija, siekiant užtikrinti efektyvesnį ir spartesnį Lietuvos kino kūrėjų darbo procesą, jau dabar paskirstyta pirmoji filmų gamybos ir kino programų projektams 2004 metams skirtų lėšų dalis. Kino tarybai rekomendavus, iš viso paskirstytas trečdalis šiems metams skirtų lėšų. 903 tūkst. litų teko keturiems filmų gamybos ir penkiems kino programų projektams.

Ir lietuvių kalba išleista norvegų rašytojos Herbjorg Vassmo knyga susilaukė populiarios ekranizacijos “Aš Dina”, o dabar, Lietuvoje peršokusi kino teatrų tarpsnį, tapo prieinama tik namų kinui. Naujausieji Naujais reliatyviai vadinu paskutinių 3-4 metų kino produkciją. Ar tie filmai išliks žiūrovų sąmonėje ir kino istorijoje, dabar pasakyti dar niekas negali.

“Garsų pasaulio įrašų” firma išleido - jeigu ne tiesiogine prasme klasikinį filmą, tai bent tokį, kurį galima priskirti “naujajai klasikai”. Šiandien Lucas Bessonas jau visai suamerikonėjo, bet 1985 metų jo “Metro” dar išsaugo ir prancūzų, ir avangardinio kino tradiciją.

Ant parduotuvių prekystalių voliojasi nauja licencinė vaizdajuostė su dailiu Cate Blanchett veideliu “Šarlotė Grei”. Pirkėjų ir nuomininkų entuziazmo kažkaip nematyti. Kažko vis stinga Negi “Šarlotė Grei” - toks prastas filmas? Ne, ten viskas lyg ir savo vietose - ir II pasaulinis karas Europoje, ir špionažinė, ir meilės istorija, ir retro stiliaus grožybės.

Viename iš prestižiškiausių Europoje 32-ajame Roterdamo kino festivalyje Olandijoje šįmet itin gausiai atstovauta Lietuvos kinematografui. Kaip sakė iš festivalio grįžęs režisierius Arūnas Matelis, Roterdame parodyti net šeši žinomų lietuvių režisierių vaidybiniai ir dokumentiniai filmai.

Kartais atrodo, kad terminas “žanras” greit bus išbrauktas iš kino žodyno. Jį atstos “trileris”. Su tam tikromis modifikacijomis: istorinis trileris, fantastinis, kostiuminis, gal net pornografinis trileris? Dar ir Trijų karalių nesulaukę šie baisūnai ištrynė Kalėdų sentimentus ir užgriuvo visas programas.