Dėmesio: šiame kampelyje nesilanko Seagalas ar Stallone. Nei kiti išpampę siaurakakčiai galiūnai, nei kapų plėšikės. Ieškome meno ar bent jo atšvaitų pramogoje.
Šeštadienis
Galima tikėtis, kad štai tuos „rimtuosius“ – kovinius, veiksmo – žanrus ir parodijuoja filmas „Nuo sutemų iki aušros. Kruvini Teksaso pinigai“ (LNK, 22.50 val.). Bet identiško pavadinimo (tik be tų „kruvinųjų pinigų“) talentingos Roberto Rodriguezo pagal Tarantino scenarijų kurtos 1996 metų juostos pakako ir taip: ten buvo ir siaubo, ir autoironijos. „Kruvinų Teksaso pinigų“ statytojai, prisisiurbę kaip erkės prie gabaus filmo, tik norėjo pinigėlių; matyt, kvailių dar pasitaiko, nes po to pasirodė jau visiškas niekalas „Nuo sutemų iki aušros. Budelio duktė“.
Banditėlį-Melą Gibsoną kriminale „Sumokėti viską“ (LNK, 20.45 val.) šaudo šaudo nenušauna. Visai kaip gyvenime, kur Gibsono skandalai irgi nuo jo nuslysta, kaip nuo žąsies vanduo. Rimtesnis trileriukas, šiandien jau laikomas klasikiniu, -- aišku, 1988-ųjų „Kietas riešutėlis“ (TV3, 21.05 val.) su Bruce‘u Willisu, kurio siaurakakčiu nelaikau; štai tik į tą pačią upę, policininko odisėją, į rengiamą „Kietą riešutėlį-4“ senstančiam Willisui vargu bau reikėjo lįsti.
Apskritai ši dienelė, tenka pripažinti, repertuaro prasme kukloka. Kažkada įspūdingai atrodė „Amerikos psichopatas“ (TV3, 23.05 val.), Christiano Bale‘o taikliai vaidinamas susidvejinęs herojus: dieną – išlaižytas padorus valdininkėlis, o jau naktį... Bet per tuos septynis metus panašus motyvas jau tapo bendrinis. TV1000 be galo, be krašto rodo Scorsese vidutinį „Aviatorių“ (17.00 val.), o dar kiek retesnį „Nepakenčiamą žiaurumą“ (21.00 val.) – bene patį komerciškiausią kadaise taip šauniai braviravusių savąja nepriklausomybe brolių Coenų parsidavimą Holivudui. G.Clooney –skyrybos bylų advokatas, paliekantis be cento žavingąją Catherine Zeta-Jones, bet ši dar savo atsiims, jos kerštas – rimtesnis už minėtą Gibsono. Sako, kad Coenams patiems jau įgriso tie standartai, ir šiemečiame Kanų festivalyje jie pademonstravo senus laikus primenančią naujieną „Čia nėra vietos senukams“. Ar išvysime ne po šimto metų?
Televizinę juostą „Šeima yra šeima“ (LTV, 23.20 val.) miniu tik todėl, kad prancūzų. Pagal viską, tai ne drama, o šeimyninė komedija su kaukėtais plėšikais, ir ne 2003-ųjų, o 1980-ųjų niekieno nepastebėtas judantis vaizdelis. „Ilgąjį savaitgalį“ (BTV, 22.45 val.) irgi įrašau, nes siužetas su įžūliai vieną žmogų užgriuvusiomis nelaimėmis (čia jos gydomos seksu) ryt atsikartos rusų juostoje, žinoma, savaip.
Įdomesnių pagyvenusių filmų, kaip dažniausiai, parinko TV1 kanalas. Gero australų režisieriaus Johno Duigano keisto painioto žanro „Molėje“ (TV1, 21.00 val.) pavadinimo herojė, kurią suaugusią vaidina Elisabeth Shue, nuo vaikystės buvo protiškai atsilikusi, o vėliau, po visokių drastiškų gydymų, tapo kone genialia persona. Nors teigiama, kad tai – pagal tikrą istoriją, patikėti sunku, bet situacijos dramatizmas bei komizmas imponuoja. Na, o juosta „Kad tik tavęs neprarasčiau“ (TV1, 16.00 val.) – išties retenybė, vien dėl to, kad žymusis ir tvirtasis Clintas Eastwoodas beveik nevaidino komedijose, o šiame ankstyvame filme jis ne tik vairuoja pikapą, bet dar ir gražiai draugauja su orangutanu, labai nemėgstančiu policininkų. Visiškas netikėtumas. Po šio 1978 metų kūrinėlio ryt per TV1 žiūrėkit šio Eastwoodo rariteto tęsinį.
Man labai įspūdingas senas lenkų filmas, kurio autorius Wojciechas Hasas nepabūgo imtis storo Boleslawo Pruso romano „Lėlė“ (TV Polonia, 21.10 val.). Nekilmingo turtuolio (Mariuszas Dmochovskis) beviltiškos meilės nusigyvenusiai aristokratei (Beata Tyszkiewicz) istorija perteikta vienam Hasui būdingu specifiniu, šiek tiek siurrealistiniu kino stiliumi.
Apskritai ta proga norėčiau paneigti kai kurių korespondentų manymą, esą ignoruoju lenkų kanalus. Nieko panašaus, nors ne visi mūsiškiai ir supranta kalbą, bet ryškesnius filmus paprastai paminiu, na, o „Kaip buvo užkariauti Vakarai“ aną savaitę neminėjau vien dėl to, kad, nepaisant garsių pavardžių, man tai atrodo tik vesterno motyvų antologija, o ne savarankiškas istorinis kūrinys. Be to, sukurtas Cineramos technika, namų ekrane, kad ir koks nemažas jis būtų, filmas vis dėlto nėra įspūdingas – o man kažkada nuo lekiančių į mane bizonų norėjosi pasislėpti po kėde...
Sekmadienis
Tiesą pasakius, šiandien tiek užderėjo filmų, kad jie galėtų užpildyti kone visą savaitę. Užtat bus ir visai tuštokų dienų – jau nenorėkime dar ir tolygumo.
Pirmiausia visai malonu, kad prasideda renginys „2007-ųjų vasara su Džeimsu Bondu“. Ir net pačiu pirmuoju, dar 1962 metais statytu „Daktaru Ne“ (LTV, 21.00 val.) su mano senamadiškai akiai mieliausiu, tokiu elegantišku, mikliu, avantiūristišku bei net trupinėlį cinišku slaptuoju agentu 007 – 32 metų Seanu Connery ir įspūdingų – tuomet madingų – formų šveicarų blondine Ursula Andress, kurios artistinio pseudonimo tartį įmanoma versti kaip „neapsirengusią“, „nusivilkusią“. Pagal Iano Flemingo populiarią literatūrą šį filmą kūrė efektus mylįs Terence‘as Youngas, kurio juostos „Vienas, du, trys, keturi“ (1960), ekranizavusios Roland‘o Petit vienaveiksmius baletus, laukiu per TV, nesulaukiu. Žinoma, pasaulinis blogis šįkart – tai tik ant Amerikos pykstantis neprasčiau už kai kuriuos musulmonus pakvaišęs mokslininkas, užtat, kai vėliau pasirodys raudonplaukis vokietis Gertas Froebe, tai bus tikras radinys.
Matyt, kiekvieną sekmadienį matysime tą jau klasikinį kadrą, kur gyvas taikinys yra filmuojamas per revolverio srygius. Šauni pramoga, o sovietų kritikai, patys tyliai mėgaudamiesi, juk privalėjo ją anuomet keikti iš visų jėgų; prisimenu kažkokį ypač uolų, kuris iššifravo, esą tai anglų filmai tik formaliai, o visur juntama ilga Amerikos ranka bei jos kapitalai.
Kažkada Bondo filmai buvo ir baisoki, ir juokingi. Dabar – labiau juokingi, nors ką žinai, artėjant naujam Šaltajam karui...
Pirmiausia priminsiu, kad šiandieninėje juostoje „Sukis, kaip išmanai“ (TV1, 16.00 val.) Clintas Eastwoodas pagal kantri muzikos ritmus vėl vaidina vakar („Kad tik tavęs neprarasčiau“) sutiktą linksmąjį vairuotoją Filą.
Vakarykštėje komedijoje „Ilgasis savaitgalis“ amerikoniukas viską prarado, bet nenusiminė. Ta pati situacija šiandieninėje rusų „Salamandros odoje“ (1 Baltijos kanalas, 00.05 val.) – Aleksandro Zbrujevo herojus praranda darbą, namus, meilę, beveik netenka dukters, tačiau vietoje linksmybės ateina mistika, o „mįslinga rusų siela“ spurda kaip pamišusi, ieško kitiems irgi negatyvių išeičių. Nors filmas ir 2004 metų, jis kvepia senuoju ir prastuoju rusų dekadansu. Tas nacijos kiekviena proga skelbiamas išskirtinumas (net vakar eilinė melodrama vadinosi „Mylėti kaip rusai“) baigia nusibosti.
„Holivudo ženklas“ (LTV, 16.10 val.; kartojama antradienį, birželio 12 d., 14.20 val.), pasitelkęs kelias nužengiančias kino legendas – Tomą Berengerį, Burtą Reynoldsą, jau išėjusį anapus Rodą Steigerį, būų gal ir visai nieko komedija, jei režisuotų koks olandas su jo savotišku nacionaliniu humoro jausmu (filmas – olandų ir vokiečių). Taigi ne – tas malonumas atiteko Vestfalijos (dar gerai, kad ne Bavarijos) vokiečiui. Versdamos ekrane fikciją realybe, legendinės žvaigždės, manau, irgi neturėjo labai daug malonumo. Pedantiškai vokiečiai papasakojo ir apie Martiną Lutherį; nors herojų, bažnyčios garsųjį reformuotoją, ir vaidina Josephas Fiennesas, „Liuteris“ (RenTV Baltic, 20.30 val. ir kitądien, 13.05 val.), sąžiningai apdovanotas pačioje Vokietijoje, labiau primena istorijos pamokėlę.
Šiandien yra ir malonumų kostiuminių juostų gerbėjams. Melodrama, kažkodėl vadinama biografine, -- „Garbinga kurtizanė“ (BTV, 22.00 val.) leidžia džiaugtis XVI amžiaus Venecijos vaizdais ir aktorės Catherine McCormack kostiumais tame fone. 2004 metų „Naujoji Prancūzija“ (TV1, 21.00 val.; kartojama penktadienį, birželio 15 d., 16.15 val.), kaip galima suvokti jau iš pavadinimo, nukelia į tuos laikus, kai XVIII amžiuje britai ir prancūzai aktyviai ginčijosi dėl Kanados priklausomybės, o tų karų fone atsirasdavo vietos ir keistoms meilės istorijoms. Už šio dar nematyto filmo, kuriame vaidina geri aktoriai (Depardieu), -- nebejauno, bet negirdėto prancūzų režisieriaus Jeano Beaudino pavardė, taigi, įmanoma susilaukti visko.
Turbūt neperdėsiu, du Roberto Rodriguezo veiksmo (o drauge – ir poetiškus, ir ironiškus) filmus – apie meksikiečių gitaristus, patenkančius į labai pavojingas situacijas – „El Mariachi“ (TV3, 23.40 val.) ir „Desperado“ (TV3, 21.30 val.) pavadindamas talentingais, savitais. Žinoma, man paslaptis, kodėl TV3 atsisakė chronologijos ir rodo filmus atvirkštine tvarka, bet tai ne taip jau esminga. Svarbiausia, tai savarankiški filmai, nepaisant sąsajų, -- ne tęsiniai. Ankstesniame „El Mariachi“, statytame 1992-aisiais, ir vadintiname meksikiečių, ne amerikiečių kūriniu (kažkas jį gražiai apibūdino „sombrero-vesternu“), vaidina tikras Meksikos sūnus Carlosas Gallardo, o „Desperado“ (1995) – jau tarptautinė žvaigždė Antonio Banderas. Beje, „El Mariachi“, kurį galima, bet dėl kolorito nereikia, versti „Muzikantu“, buvo tik niekam nežinomo jaunučio meksikiečių režisieriaus pilno metražo debiutas, susuktas per dvi savaites už... 7000 dolerių. Jeigu jo atsitiktinai nebūtų pamatę amerikiečių platintojai, tuoj profesionaliai užuodę jaunuolio potencijas, gal nebūtų nė „Desperado“, kuriame siaučia jau ne tik meksikietė Salma Hayek, bet ir Steve‘as Buscemi, ir Quentinas Tarantino, pajutę „savą žmogų“. Liepos mėnesį mūsų kinų ekranuose bus rodomi nauji Tarantino ir Rodriguezo filmai, tai jie net, būna, jungiami į vieną, bendru pavadinimu „Grindhouse“.
Kaip džiugu, kad jau antrą savaitę (po „Svetingumo įstatymo“) galime žavėtis nesišypsančio komiko Busterio Keatono menu. Šįkart – vienas novatoriškiausių 1923-1928 etapo filmų „Šerlokas jaunesnysis“ (LTV2, Senas geras kinas, 18.10 val.; kartojama ketvirtadienį, birželio 14 d., 22.10 val.). Jei kultūros kanalas, kartais ir pateisinantis pavadinimą, dar parodys bent Keatono šedevrą „Generolas“, manysiu, kad su kino edukacija Lietuvoje dar ne viskas prarasta. Bet kaip gaila tų, kurie niekaip neįstengia pajusti nespalvoto (ir dar – o, siaube – negarsinio) kino poezijos...
Dėl „Šerloko jaunesniojo“ novatoriškumo. Keatonas čia – kino mechanikas, demonstruojantis detektyvą ir pats įveikiantis ekrano barjerą, susiejantis kino fikciją su realybe, bent kuriam laikui tampantis tikru Šerloku Holmsu. Jei kas galvoja, kad tokį laipiojimą iš ekrano ir į jį „Purpurinėje Kairo rožėje“ sugalvojo Woody Alenas, labai klysta. Iš dalies, tai buvo tiesiog šiuolaikinio menininko pagarbos gestas savo genialiajam pirmtakui.
Pirmadienis
Po gausybės rago, kaip po kokios liūties, ateina trijų dienų sausra. Negali sakyti, kad visi filmai blogi, bet arba matyti, arba...
Nematytas su rubrika „Pirmadienio premjera“ demonstruojamas fantastinių prielaidų 2004 metų trileris „Šeši: pabėgimas“ (BTV, 21.15 val.). Amerikoje jis vertinamas negatyviai – bet daugiau įtariant, kad tai Busho valdymo principų pamfletas. Gal, sakau, kai jie taip myli tą Pirmąjį šalies Kaubojų, ir filmas nėra toks prastas? Nes rodyti JAV totalitarinės diktatūros valstybe juk nėra priimta, viešai kalbėti apie mirtininkų kameras – išimtiniais atvejais, apie slaptųjų tarnybų tikslus, apraizgiusius visus ir kiekvieną, -- irgi. O kai mes taip beždžioniaujame, jau nebesistebiu, kai, paskambinęs į TEO (= Lietuvos Telekomą), netikėtai išgirstu balselį („little voice“): „Jūsų pokalbis bus įrašinėjamas“. Šleikštu, ir tiek.
Nacionalinė televizija vasarai nustvėrė Džeimsą Bondą, o jos dukrytė LTV2 – irgi ne prasčiausias variantas – vyresnėlės rodytą (tik gal dar pernelyg neseniai) gerojo čekų kino retrospektyvą. Kino teatrų ekranuose greit pasirodys ispaniškas naujasis – gana akademiškas -- Milošo Formano filmas „Gojos šmėklos“, o čia galime pakartotinai pamatyti meistro čekišką jaunystę, kai visos merginos buvo nekaltos, gražios, naivios, pasikliaujančios bet kokiais lengvapėdžiais iš auksinės Prahos, -- na, visai kaip provincijos audėja Andula (Hana Brejchova) jo nepakartojamoje „Blondinės meilėje“ (LTV2, 22.10 val.). Ne filmas, o kone fizinis malonumas.
Antradienis
Rinktis tarsi vėl nėra iš ko. Nors ir visos trys Kinijos (didžioji, Honkongas ir Taivanis) 2002-aisiais „susimetė“ filmui „Paslėptas lobis“ (TV1000, 13.00 val. ir kitądien, 7.20 val.), Didysis šilko kelias ir su juo susijusios paslaptys ekrane – ne tokios jau įdomios. Veikia ir budistų vienuoliai, ir senų akrobatikos menų puoselėtojai, bet kiek rimčiau galima kalbėti vien apie aktorės Michelle Yeoh meistrystę.
Apie 2003-ųjų „Monstrą“ (TV1, 21.00 val.), apie aktorės Charlize Theron pasišventimą darkyti savo dailią išorę, kad suvaidintų pakelių prostitutę, žudikę, lesbietę viename asmenyje, o vėliau už tai gautų „Oskarą“, nebėra jokių jėgų kalbėti. Būna, kad visai neprastas filmas (juk, griežtai šnekant, „Monstras“ toks ir yra) per tą masinį jo nuvalkiojimą darosi nesimpatiškas, nors tai ir neatitinka realios situacijos.
Jei kas dar prisimena tokį „progresyvų“ JAV dainininką Deaną Reedą, persikėlusį gyventi į VDR, ir ten, socialistinėje Berlyno dalyje mįslingai mirusį vos 48 metų, šiandien jo personą primena 1981 metų gana nyki muzikinė komedija „Dainuok, kaubojau, dainuok“ (RenTV Baltic, 7.35 val.), kurią Reedas režisavo ir kurioje, natūralu, suvaidino. O štai sena rusų melodrama – ir dar iš darbininkų aplinkos – „Pavasaris Užupio gatvėje“ (TVC International, 11.30 val.) režisieriaus Marleno Chucijevo, tąkart dirbusio drauge su Feliksu Mironeriu, talento dėka vis dėlto išsaugojo nepropagandinę gyvybę.
Trečiadienis
Iš tų tuštesniųjų dienų. 1988 metais, ant pertvarkos slenksčio, sovietų šalyje didžiulį pasisekimą turėjo šlageris „Įteisinti vagys“ (TV1000 Russkoje kino, 22.00 val.), bene pirmąkart viešai užsiminęs apie valdžios paralyžių ir tomis sąlygomis klestinčią organizuotą korupciją. Džeimsas Bondas, neskaitant detalių, nepaseno iki šiol, o kaip atrodys „Įteisinti vagys“, sukurti, beje, pagal rimto rašytojo Fazilio Iskanderio literatūrinį pagrindą? Gana naujas amerikinis trileris „Įkaitas“ (BTV, 21.20 val. ir kitądien, 10.45 val.) pastato Bruce‘o Williso atsistatydinusį policininką į labai dviprasmišką padėtį: įkaitais tapo jo paties šeima. Saikingai įdomu.
Kriminalas, bet jau šiuolaikinis, modernus, klesti lenkų žanrinio kino meistro Juliuszo Machulskio 2004 metų juostoje „Vinčis“ (TV1, 16.15 val.). Kituose kaimynų filmuose apie vagystes dažniausiai nėra užmojo, o čia kalbama apie kėsinimąsi į tikrą brangenybę, Krokuvoje saugomą Leonardo da Vinci paveikslą „Dama su šermuonėliu“. Tai aktualu ne vien lokaliąja prasme: kaip tik tuo metu, kai filmas buvo rengiamas kino teatrams, iš Oslo Edwardo Muncho muziejaus dingo garsusis jo „Šauksmas“, ir lenkai šypsojosi, kad geresnės reklamos naujai Machulskio juostai ir būti negali.
Ekrane -- tvirta grobimo logika, puikiai ir kažkaip net naujai nufilmuota Krokuva, jauni įsimintini aktoriai, iš kurių turbūt nepamiršim debiutantės Kamillos Baar, kuriančios inteligentišką, gebančią nustebinti Dailės akademijos studentę Magdą. Apskritai juosta niekuo ne prastesnė už Machulskio retroaferas „Vabank“. Manau, kaimynų ir užteks šiai dienai.
Ketvirtadienis
Tarp Franciso Fordo Coppolos juostų yra tokių, kur pelnė pasaulinę šlovę, bet nemažai ir visai „pravirtusių“. Kartais – nepelnytai. Iš tokių – ir 1988-ųjų „Takerio svajonė“ (TangoTV, 22.30 val.), rimta biografinė drama apie amerikiečių išradėją Prestoną Tuckerį, kurį vaidinantis Jeffas Bridgesas poetizuoja žmogaus svają ir įrodo, kad tokiems korumpuotame pasaulyje ir būna sunkiausia. Jo automobilis – ateities išradimas, bet tuomet, 5-ajame dešimtmetyje, atkurtame ekrane žaviai ir meistriškai, visi įsitvėrę savų pelnų, taigi, naujosios technikos variantas žada didelius pavojus. Geriau atsikratyti to maniako bet kokiais būdais.
2002 metais kurta amerikinė „Baimės kaina“ (LTV, 21.10 val.) leidžia daryti konkrečias politines paraleles ir mąstyti, kad jeigu „demokratas“ Rusijos prezidentas (filme jis turi šviesią Zorkino pavardę), neduokdie, numirtų, SSRS (atsiprašau, suklydau – Rusija) ir JAV vėl imtų žiauriai konfrontuoti. Beno Afflecko slaptasis agentas pasistengs, kad to neatsitiktų.
Melodramų gerbėjams – „Atgarsis“ (TV1000, 15.00 val. ir kitądien, 9.00 val.), kuriame dainininkas (airių ir italų šaknų aktorius Armandas Assante) dėl šeimos atsisako karjeros, nors režisierės Marthos Coolidge melodrama „Trys norai“ (TV1, 16.15 val.), į namus, kuriuose įsikūrė bėda, atvejanti ne fėją, o vis dėlto čia daug ką pakeičiantį į gerąją pusę valkatą (Patrikas Swayze), -- kur kas šiltesnė, gal jausmingesnė.
Nemačiusiems kinų „Skraidančių durklų“ – šio dekoratyvaus, plastiškai žavingo, štai tik klausimas, kiek prasmingo, filmo eilinis pakartojimas (TV1000, 21.00 val.). Nelinkėdamas jums painiavos, atkreipsiu dėmesį, kad per tą patį „TV1000 Russkoje kino“ kanalą rodomos dvi labai panašių pavadinimų juostos – „Ilgos palydos“ (14.00 val.) bei „Ilgas išsiskyrimas“ (18.00 val.) – atitinkamai Kiros Muratovos ankstyva ir aršiai persekiota drama, o antrąją 2004-aisiais statė neprastas režisierius Sergejus Ursuliakas. Abu kūriniai, kad ir labai skirtingi, -- psichologiški, minoriniai, pažiūrimi.
Jau truputį kalbėjome apie specifinį kino folkloro personažą – neprilygstamąjį Džeimsą Bondą. Bet, pasirodo, tokių nuolatinių, kad ir ne visai patrauklių, personažų kine yra ne vienas. Štai prancūzų komediografas Francis Veberas, sendamas, tačiau neprarasdamas profesinės formos, kadaise sugalvojo tokį tipišką nevykėlį, vardu Fransua Pinjonas. Įvairiuose jo linksmuose filmuose Pinjoną vaidino ir melancholiškas dainininkas Jacquesas Brelis, ir – daugiausia – Pierre‘as Richard‘as, ir storulis Jacquesas Villeret, ir Danielis Auteuillis, ir, kaip naujajame „Dubleryje“ (LNK, Snobo naktis, 22.35 val.), – net marokiečių arabas Gadas Elmahelis. Jis būtinas šios komedijos siužetui, nes gali nukreipti žiūrovo (ir vienos pavydžios žmonos) dėmesį, bet ne daugiau.
O vis dėlto, nors nevykėlio Pinjono ir gaila dėl mažesnio, negu paprastai, savarankiškumo, „Dublerio“ istorija miela, o pagrindiniai herojai – nuo turtingos žmonos (Kristin Scott Thomas) labai priklausantis verslininkas (vėl Auteuillis), įsitaisęs meilužę, tiesiog turi laiminti paparacus, kad į jų objektyvą, greta neteisėtai laimingos poros, pateko ir niekuo dėtas Pinjonas.
Žinoma, jeigu kas nors jūsų mėgsta, kad šeimyniniai trikampiai spręstųsi ne komiškai, o rimtai – jų paslaugoms žadantis „Tobulą žmogžudystę“ (TV1, 21.00 val.) meistriškas trileris su Michaelu Douglasu, Gwyneth Paltrow, Viggo Mortensenu, mikliai vaidinančiu dailininką-avantiūristą, gerai režisuotas Andrew Daviso. Juk filmo pagrindas – populiari Fredericko Knotto pjesė „Dėl žmogžudystės skambinkite M“, o pagal ją kažkada puikią juostą jau sukūrė ir Hitchcockas, žinia, turėjęs labai tikslią uoslę literatūriniam pagrindui.
Penktadienis
Apstu pramoginių filmų. Gana įdomius egzotiškus nuotykius, kuriuose senovės arabų poetas (Antonio Banderas) pagal dramaturgų įgeidį yra suporuojamas su... vikingais, rodo gero režisieriaus Johno McTiernano „Tryliktasis karys“ (TV3, 22.15 val.). Amžiną istoriją, šimtus kartų filmuotą „Žmogų su geležine kauke“ (LNK, 20.10 val.), kuriame veikia ir trys muškietininkai, ir Liudvikas XIV, gaubiamą to meto prancūziškų paslapčių, nauju variantu (1998) matome su pačiu Leonardu DiCaprio.
Tai -- nuotykiai. O kur dar komedijos? Eldaro Riazanovo grėsmingo pavadinimo juosta „Seniai plėšikai“ (BTV, 22.20 val.), besiremianti išties puikiu Jurijaus Nikulino ir Jevgenijaus Jevstignejevo menu, prabyla apie visiems sovietinių plotų gyventojams būdingą nenorą išeiti į pensiją, užsilikusį ir demokratinėje Lietuvoje. „Iš vabalų gyvenimo“ (TV3, 20.15 val.) nėra dar vienas Janinos Lapinskaitės kino esė; kad ir labai panašaus stiliaus pavadinimo šiandienos juosta – animacinė, apie šventą ir amžiną skruzdžių ir laumžirgių kovą.
Norit melodramų – štai jums Steveno Spielbergo „Terminalas“ (1 Baltijos kanalas, 22.30 val.), beje, labai neseniai rodytas ir lietuviškų kanalų. Tik priminsiu, kad amžino nelaimėlio išraiškos Tomas Hanksas čia tikrai turi, dėl ko bėdavoti. Jis – žmogus ir be paso, ir net be šalies.
Vis dėlto bene savotiškiausia šiandien pramoga – fantastinė 2004 metų juosta „Padangių Kapitonas ir rytojaus pasaulis“ (TV1000, 19.00 val.), labai gražiai stilizuota ir pagal senąjį kiną, ir pagal 4-ojo dešimtmečio komiksus. Jeigu jums įdomūs praėjusio amžiaus pirmosios pusės futurologai, architektai, stebinę užmojų grandioziškumu, vadinasi, filmas, kuriame didžiuliai dirižabliai švartuojasi prie Empire State Building bokšto, kur skraido net patys aerodromai, kur žmonės – vien tik gražūs, nepriklausomi ir narsūs, -- jūsų. Žinoma, tame keistame pasaulyje yra ir piratų, ir piktadarių, bet juk jie bus teisingai nubausti, ar ne?
Didžia dalimi „Padangių Kapitonas...“, kaip ir galima nujausti, -- kompiuterinis, bet aktoriai Judas Law, Gwyneth Paltrow, Angelina Jolie, Giovanni Ribisi gražiai įsikomponuoja į tą demonstratyviai dirbtinį foną, ir patys šiek tiek pagal anuos laikus stilizuodami vaidybos manierą. Komiksas, sukomponuotas kompiuterio monitoriuje, -- vis dažnesnis kino reginys, ir šis, leidžiu sau teigti, anaiptol ne prasčiausias.
Liūdnesnes mintis kelia dalykai, su konkrečiu filmu tiesiogiai tarsi ir nesusiję. Veiksmas čia vyksta 1939 metų Niujorke, o visi, be išimties, personažai yra didesni ar mažesni futurologai. Man regis, realybėje tie, kurie save tokiais laiko, vis pavėluoja minutę kitą, o dėl to gali būti ir globalinių tragedijų. Štai vakarykštė 2002-ųjų „Baimės kaina“ jau šiandien yra pasenusi, nes išeities tašku pasirenka neva aksiomą: Rusijos prezidentas – demokratas. Jeigu jo nebus, prasidės naujas Šaltasis karas. O argi realus pažadas nukreipti rusų raketas į Europos objektus nėra oficialus tokio paskelbimas? Argi Žemės klimatas, apie kurį vis kukliai kalbama, kad keisis, nėra jau pasikeitęs? Gal skubėkime žiūrėti gerą kiną, guostis, kad mums buvo išpuolęs ne pats prasčiausias gyvenimo tarpsnis. Žinoma, labai norėtųsi, kad futurologas aš būčiau niekinis.
