Moteris žino meilės prasmę, o vyras - jos kainą.

Kažin, ar tas pilkumas iš tiesų yra epitetas, taikomas tik išorei. Puikiai įsidėmėjau tą Skarsgardą būtent minėtame Ištvano Szabo filme. Vaidmuo buvo toks, kad po to aktoriaus jau neužmiršti. Ir pagalvojau dabar taip: gal ir tas pats Harvis Keitelis būtų toks pat paprastas neįsidėmėtinas žmogelis, jei ne jo puikus talentas, atsikleidęs įvairiausiuose vaidmenyse. Perukai ir grimai tik keičia išorę, bet nepakeičia aktoriaus talento. Pažiūrėkite į Džonį Depą filme "Baimė ir neapykanta Las Vegase" - išorė pakeista neatpažįstamai ir visgi tai - atpažįstamas aktorius.

Sakau, reikia pažiūrėt, kas taip žavi sinefilus, ir griebiau už ragų „21 gramą“. Žadėta lyg ir mistinis trileris, iš pradžių deramai nieko nesupratau. Per pirmą reklaminę pauzę pasiskaičiau, kas vyksta. Tada įžiūrėjau lyg ir kriminalinę melodramą. Sumakaluotą, kad žmogus žinotum, jog čia filmas sinefilams. Ne, žiūrėti nebuvo nuobodu, tik man mielesnis sielos svorio prilyginimas kolibrio svoriui, ne šokolado plytelės.

Po to kažkokio australo Peterio Weiro "Pikniko po uola" klausinėju savęs: kodėl jis man patiko? Toks panelėms filmukas: balandėliai, plunksnelės... Įdomu, kad 21 amžiaus cinikams kartais ima ir prisireikia tokių kūrinėlių apie paneles, paukšteliais pavirstančias.

Įdomu ir nelabai apčiuopiama: kas tokį filmą skiria nuo kokio nors "Majerlingo" arba tų moteriškų šedevrų, kurie savaitgaliais demonstruojami rubrikoje "Meilės istorijos"? Jei kas lieptų įvardint konkrečius skirtumus- turbūt, nelabai mokėčiau. (Specialistai, aišku, privapėtų visokių dalykų: apie kadrus, šviesą, montažą, dar ką nors... Žodžių jie atrastų daug, ir protingų. Bet nelabai tikiu, kad man taptų suprantamiau....)

Paslaptingumas, mistika? Tai kad beveik nėra ten nei paslaptingumo, nei mistikos. Kas čia paslaptingo, kad panelės, laikomos narvelyje, nori paukšteliais pavirsti? Nieko itin naujo. Ir į siaubiaką nepanašu, ir į "Tvin Pyksą" taipogi nė iš tolo. Gal trupučiukas Dikenso ir Šerloko Holmso.
Tai kame cinkelis, kažin? Juk neturi man patikti tokie filmai. Jie turi patikti tik panelėms. :)

Viskas šventa teisybė. Tik turėkime galvoje: jeigu mes apskritai atsakinėsim kovinio šlamšto ar sekso pupyčių adeptams, reaguos ir jie. Tada anksčiau ar vėliau mūsų besiformuojantis "klubas", kuriame įdomu ir sutikti su savo paties gal nespėta suformuluoti mintimi, ir pasiginčyti, paprasčiausiai sugrius. Būtų labai gaila.

Na, čia jau kaip pažiūrėsi. Kiekvienam savo, kaip sakoma. Man asmeniškai visi tie koviniai filmai yra prasčiausios prabos mėšlas. Visi tie Lundgren'ai, Norris'ai, van Damm'ai, Seagall'ai... Ar verta juos vardinti? Tai paprasčiausias vienkartinis kramtalas su banaliu, kaip užpakalio išangė, siužetu. Norisi pastebėti ne tik tau vienam, kovinių pasakaičių virškintojau, kad per TV pamatyti gerą filmą yra tolygu laimėti aukso puodą. Beje, kino teatruose taip pat :)
O dėl senienų, kaip tu išsireiškei, norėčiau pažymėti, kad labai, brolyti, klysti. Yra labai daug nemirtingų dalykų. Kodėl jų nerodo? Dėl dviejų labai paprastų priežasčių:
1. Jie yra gerokai brangesni.
2. Lietuvoje kol kas dar nesusiformavo pakankamas skaičius žmonių, sugebančių atsirinkti pelus nuo grūdų.

Man irgi patinka Henksas. Vaikystėje, pamenu, įstrigo filme "Didelis" (Big), o pastaruoju metu, mano manymu, jis šauniai pasirodė filme "Kelias į pražūtį".

Teko ką tik pamatyti naująjį Formano filmą "Gojos šmėklos", kur pagrindinį herojų vaidina geras, bet tiesiog reto pilkumo įvaizdžio aktorius -- skandinavas Stellanas Skarsgardas. Kažkada jį atkapstė Larsas von Trieras ("Prieš bangas" jis vaidino sužalotą keistų fantazijų vyrą), po to jį visi puolė noriai filmuoti. Man labai patinka filme "Taking Sides", kur vaidina bendradarbiavimu su fašistais kaltinamą garsų dirigentą. Visada orus, visad meistriškas. Bet Goja taip ir liks dėme ekrane -- gal kad nėra nė trupinėlio charakteringumo. Čia aš -- tęsdamas ponios Vilnies mintį apie įsimenamus (ne gražius-negražius) veidus. O jei tas veidas įsiminti tiesiog negali, bet aktoriaus potencialas kiekvieną kartą juntamas? Ką jam -- naudoti įvairius grimus, perukus, ar susitaikyti, kaip Skarsgardas, pasikliauti tik vidumi?

Tamstai, Žemaiti, patinka daug nebemadingų aktorių - ir Demė Mūrė, ir Arnoldas Švarcnegeris, ar ne? :)
(Man patinka visi aktoriai, kurių išvaizdą pajėgiu įsiminti. Nes visgi yra tokių, kuriuos tiesiog maišau, panašūs tarpusavyje jie man.)

Man malonu, kad buvo paminėtas mėgiamas senas Iljos Averbacho filmas ,,Svetimi laiškai". Visad pagalvoju apie jį, kai kyla pagunda pažvelgti dėl smalsumo į tai, kas tau nepriklauso. Iškart jį prisiminiau ir ne taip seniai, kai žinoma TV žurnalistė viešai demonstravo žinomai politikei atsiųsto siuntinio turinį... O dėl ,,Babelio" ar ,,21 gramo" - man abu šie Innaritu filmai sukrečiantys. Nepraleiskite ,,21 gramo" šią savaitę.