islandija

„Stjarnan“ futbolo klubas užčiuopė aukso gyslą. Prieš šį sezoną mažai kam žinomas Islandijos futbolo čempionato vidutiniokas tampa vis žinomesniu visame pasaulyje. Kaip? Tęsdami išradingus įvarčių šventimus. Naujausiame numeryje – rankinė granata. P.S. Ankstesni „Stjarnan“ futbolininkų įvarčių šventimai – žvejyba, prisukamas futbolininkas, insultas, gimdymas, plaukimas, irklavimas, žmogiškasis dviratis.

Vienas viešbutis Islandijoje savo svečiams siūlo išmėginti tradicinius gyvulininkystės džiaugsmus, - praneša užsienio žiniasklaida. Šią pramogą siūlo Borgo miestelyje Njardviko apylinkėse įsikūręs Margret Hyardar ir Jakob Sigurdssono šešių kambarių viešbutukas. Jo teritorijoje yra apie keturis šimtus avelių ir du šunys, todėl pavasarį turistai gali padėti ėriukams išvysti dienos šviesą, vasarą prisidėti prie šieno vežimo, o rudenį – skersti gyvulius.

Islandijos futbolo klubo „Stjarnan“ rungtynėse įvarčių turbūt jau laukia ne tik komandos gerbėjai, bet ir jų varžovai. Nes po kiekvieno „Stjarnan“ ekipos įvarčio laukia vis išradingesnis šventimas. Jau matėme suvaidintą žvejybą, prisukamą futbolininką, infarktą ir gimdymą, tačiau „Stjarnan“ futbolininkams tai ne riba. Turbūt išradingiausias islandų atliktas įvarčio šventimas – žmogiškasis dviratis.

Pranešama, kad Europos Sąjunga (ES) jau oficialiai pradėjo su Islandija stojimo derybas. Pirmadienį dėl to sutarė ES užsienio reikalų ministrai. Islandija jau dabar taiko tris ketvirtadalius reikalingų ES įstatymų. Todėl vyriausybė Reikjavike tikisi, kad šalis jau 2012 metais taps Bendrijos nare. Pagrindine kliūtimi prisijungimui prie ES laikoma Islandijos banginių medžioklė.

Antradienį Briuselyje prasideda pirmasis derybų raundas dėl Islandijos stojimo į Europos Sąjungą. Liepos 7 dieną Europos Parlamentas parėmė Europos Komisijos siūlymą artimiausiu metu pradėti derybas dėl Islandijos narystės. 27 ES valstybių užsienio reikalų ministrai Europos Komisijos sprendimą palaimino dar birželio mėnesį. Manoma, kad derybos tęsis nuo 12 iki 18 mėnesių. Prieš prasidedant globalinei ekonominei krizei, Islandija, turinti 320 tūkst.

Europos Parlamento narė Laima Andrikienė išreiškė stiprią paramą pradėtoms deryboms dėl Islandijos stojimo į Europos Sąjungą ir jos narystei Sąjungoje trečiadienį vykusiuose Europos Parlamento debatuose. Ji taip pat ragino nesvyruoti dėl tolimesnės plėtros, kai eilėje laukia kitos svarbios Europos valstybės.

Trečiadienį Europos Parlamentas pritarė sprendimui pradėti derybas dėl Islandijos narystės ES, tačiau pareikalavo, kad ši šalis sustabdytų banginių medžioklę. EP taip pat paragino dvišaliu keliu išspręsti klausimą dėl prarastų indėlių kompensavimo Jungtinės Karalystės ir Nyderlandų piliečiams. Prieš metus Islandija pateikė prašymą įstoti į ES, o birželį Europos Vadovų Taryba leido pradėti narystės derybas su šia šalimi.

Islandijoje įsigaliojus įstatymui, įteisinančiam homoseksualų santuokas, šalies premjerė Johanna Sigurdardottir nedelsdama vedė savo ilgametę draugę. 68 metų Islandijos premjerė oficialiai susituokė su rašytoja Jonina Leosdottir. Anksčiau moterys buvo sudariusios tik civilinės partnerystės sutartį. Islandijos parlamentas birželio 12 dieną vienbalsiai pritarė įstatymui, įteisinančiam homoseksualų santuokas. Minėtasis įstatymas įsigaliojo sekmadienį.

Islandijoje įsigaliojus įstatymui, įteisinančiam homoseksualų santuokas, šalies premjerė Johanna Sigurdardottir nedelsdama vedė savo ilgametę draugę. 68 metų Islandijos premjerė oficialiai susituokė su rašytoja Jonina Leosdottir. Anksčiau moterys buvo sudariusios tik civilinės partnerystės sutartį. Islandijos parlamentas birželio 12 dieną vienbalsiai pritarė įstatymui, įteisinančiam homoseksualų santuokas. Minėtasis įstatymas įsigaliojo sekmadienį.

Islandijos parlamentas pritarė įstatymo projektui, kuris leis suteikti žurnalistams ir autoriams, galintiems sukelti nepasitenkinimą, informacinį prieglobstį, rašo „GigaOM“. Pirmuoju tinklalapiu, kuris pasinaudos naujuoju įstatymu, taps „Wikileaks“, publikuojantis politinį ir korporatyvinį „kompromatą“. „Wikileaks“ vedė derybas su Islandijos valdžia nuo 2009 metų. Naujasis įstatymas yra projekto Šiuolaikinė Islandijos medijos iniciatyva dalis.

Prezidentė D.Grybauskaitė pasveikino Islandijos Respublikos Prezidentą Olafurą Ragnarą Grimsoną (Olafur Ragnar Grimsson) šalies nacionalinės šventės - Nepriklausomybės dienos - proga. Šalies vadovė pabrėžė, kad per pastaruosius dvidešimt metų Islandija tapo viena artimiausių Lietuvos draugių ir sąjungininkių, o šalis jungiantis glaudus tarpusavio supratimo ir paramos saitas toliau stiprėja.

Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai iš principo sutarė pradėti derybas su Islanija dėl šios šalies narystės sąjungoje. Šį sprendimas dar turi būti formalizuotas per ketvirtadienį vyksiantį ES lyderių susitikimą Briuselyje. Tačiau Ispanijos užsienio reikalų ministras Miguelis Angelis Moratinosas teigia, kad susitarimas dėl derbų pradžios iš principo yra pasiektas.

Teko girdėti, kad kažkokie ekspertai, gerokai pasukę galvas, už beprotišką pinigų sumą sugalvojo Lietuvos reklaminį įvaizdį – „Lietuva – drąsi šalis“ ar kažkas panašaus, nesąmonės greitai pasimiršta. O štai šią pustrečios minutės trunkančią Islandijos reklamą bus sunkoka pamiršti. Gal todėl, kad ją kūrė prastesni, blogiau apmokami ekspertai, be to, turbūt nepakankamai drąsūs. Pasižiūrėkim, kaip jie reklamuoja savo šalį.

Islandijos sostinės Reikjaviko savivaldos rinkimus laimėjo naujai susikūrusi partija, kuris vadinasi tiesiog „Geriausia partija“. Ši politinė jėga susikūrė prieš pusmetį ir jos kandidatai savo rinkiminius pažadus, skambant Tinos Turner dainai „Simply the Best“, skelbė internetiniame portale „YouTube“ išplatintuose vaizdo klipuose. „Geriausia partija“ rinkimuose surinko 34,7 proc. balsų ir miesto taryboje turės 6 vietas – vos 2 mažiau nei reikia absoliučiai daugumai užsitikrinti.

Po kritikos bangos dėl pilnai uždarytos Europos oro erdvės, kai milijonai žmonių savaitę laiko negalėjo pasiekti savo namų, o aviakompanijos patyrė milijardinius nuostolius, Europos Sąjunga (ES) pristatė sušvelnintas oro saugumo, liečiančias vulkaninius pelenus, taisykles. Naujos taisyklės leis pilnai neuždaryti Europos oro erdvės, o pati oro erdvė bus suskirstyta į keturias zonas priklausomai nuo pelenų koncentracijos. Kuo mažesnė jų koncentracija, tuo švelnesni bus skraidymo draudimai.

Didžiosios Britanijos valdžia priėmė naujas aviacijos saugumo taisykles, rašo “yahoo.news". Remiantis jomis, nuo antradienio lėktuvams bus leistą ribotą laiką skristi didesnio tankio nei numatyta dabar pelenų debesyse. Tačiau oro linijos turi turėti variklių gamintojų patvirtinimą, jog tai daryti yra saugu. Tai būtų svarbus žingsnis sprendžiant problemas su kuriomis susidūrė oro linijos dėl Islandijos ugnikalnio Eyyafyatlayokudlem išsiveržimo.

Islandai siunčia dainininkę Hera Björk su daina "Je Ne Sais Quoi" į "Eurovizijos" konkursą Norvegijos sostinėje. Netikėta yra tai, kad atlikėjos pasirinkta daina - prancūziška. Apart pasiruošimo "Eurovizijai", H. Björk dirba prie savo trečiojo albumo. Islandijos atstovė pasirodys pirmajame pusfinalyje, gegužės 25 dieną, septynioliktu numeriu.

Vienoje svetainėje siūloma nusipirkti keblumų keliautojams Europoje sukėlusio Islandijos ugnikalnio pelenų. Idėja prekiauti ugnikalnio pelenais islandui Sofui Gustavsonui kilo sulaukus vieno pažįstamo iš užsienio prašymo paštu atsiųsti truputį ugnikalnio pelenų. Už pelenus gautas pelnas bus pervestas visuomeninei organizacijai ICESAR.

Islandijoje išsiveržęs ugnikalnis sutrikdė viso pasaulio turizmo sektoriaus kasdienybę. Tarptautinės turizmo organizacijos (UNWTO) duomenimis, Europos turizmo rinka patyrė 1,72 mlrd. eurų nuostolių. Lietuvos kelionių organizatoriai skaičiuoja 3,8 mln. litų minusą, tuo tarpu vilties sulaukti valstybės paramos - nedaug. Neplanuotos išlaidos Dėl vulkaninių pelenų debesies prieš pusantros savaitės buvo uždaryta oro erdvė virš Europos. Teko atšaukti daugiau kaip 100 tūkst. lėktuvų reisų.

Dar nė vienas ugnikalnio bumbtelėjimas nebuvo toks reikšmingas Europos gyventojams. Vieną dieną visi išvykusieji užstrigo svetimuose oro uostuose, o norintieji išvykti, atšaukė planus arba rinkosi kitą kelionės būdą. Po Europą klajoja ne tik pelenų debesys, bet ir juokeliai apie Islandijos kerštą už neištiestą pagalbos ranką. Ugnikalnis Islandijoje rimsta, tačiau nesiliauja diskusijos apie kelionių kompensacijas, galimą klimato kaitą.

Islandijos gamta, atrodo, nutarė savaip atkeršyti Europai ir pasauliui už tai, kad kai ši nedidelė, vos 320 tūkstančių gyventojų turinti geizerių ir ugnikalnių šalis 2008 m. buvo atsidūrusi prie valstybinio bankroto ribos, niekas jai neskubėjo padėti. Bet tai, žinoma, humoras. Juk gamta nepavaldi žmonijai, o ši niekaip negali turėti lemiamos įtakos gamtos pokyčiams.

Ne tik Europoje oro transporto chaosą sukėlęs Eyjafjallajökullio ugnikalnis Islandijoje yra reto grožio gamtos reiškinys. Žinoma, kai juo gėriesi iš tolo, žiūrėdamas šį fotoreportažą.

Šiaurės Europoje antradienį buvo atnaujinta dalis skrydžių, tačiau ekspertai perspėja, kad iš pirmadienio pavakare suaktyvėjusio Islandijos ugnikalnio pakilo naujas pelenų debesis, kuris sklinda į pietus ir rytus, skelbia BBC. Skelbiama, kad tikimybės, jog antradienį bus atidaryti Londono oro uostai praktiškai nėra. Visa Europa yra padalinta į 3 lygių zonas – neskraidymo zoną, riboto skraidymo zoną, atviros oro erdvės zoną.

Europoje susisiekimą oro transportu sutrikdęs Islandijos ugnikalnis Eijafjatlaiokudlis tampa vis mažiau aktyvus. Apie tai pirmadienį pranešė Islandijos universiteto mokslininkė Briundis Brandsdotir. Vulkanologų teigimu, šiuo metu ugnikalnio pelenų stulpas pakyla ne anksčiau kaip tris kilometrus. Anksčiau ugnikalnis išmesdavo pelenų stulpą iki 6-7 kilometrų, o išsiveržimo metu - iki 8-11 kilometrų aukščio.

Islandijoje išsiveržęs Eyjafjallajökullio ugnikalnis yra per mažas, kad galėtų bent kiek labiau pakeisti klimatą, tačiau mokslininkai svarsto ir blogiausią scenarijų. Atsakymas į klausimą, ar Islandijoje vykstantis ugnikalnio išsiveržimas gali turėti poveikį klimatui, yra teigiamas, tvirtina JAV nepriklausomos mokslininkų organizacijos „Union of Concerned Scientists“ (UCS) atstovai.

Visiems "Lietuvos draudimo" klientams, kurie buvo pasirinkę kelionės nutrūkimo draudimą, bus kompensuoti kelionės vėlavimo ar neįvykimo nuostoliai dėl Islandijoje išsiveržusio ugnikalnio. Islandijoje išsiveržus ugnikalniui tūkstančiai žmonių liko užstrigę oro uostuose, negalėjo tęsti savo kelionės ar net grįžti namo. "Lietuvos draudimas" susisiekė su visais savo klientais, kurie buvo pasirinkę kelionės nutrūkimo draudimą, ir informavo, kaip jiems elgtis susidariusioje situacijoje.

Susisiekimas oru Europoje dėl Islandijoje išsiveržusio ugnikalnio gali būti sutrukdytas ištisoms savaitėms ar net mėnesiams, teigia televizijos kanalo „Euronews“ ekspertas. „Ugnikalnio išsiveržimas gali sustoti tyroj, tačiau vis tai gali tikdyti susisiekimą oru ištisas savaites ar net mėnesius“ - teigia Islandijos universiteto geofizikos profesorius Magnusas Tumis Gudmundssonas.

Islandijoje, išsiveržus ugnikalniui, susidaręs pelenų debesis, jau spėjęs paralyžiuoti didelę dalį Europos, gali pasiekti ir Lietuvą. Tai būtų pirmas kartas istorijoje, kai Lietuvą pasiektų išsiveržus ugnikalniui susidaręs vulkaninės kilmės dalelių debesis. Taip nutikus, gali būti paralyžiuoti Lietuvos oro uostai. Tai, kad pelenų debesis iš Islandijos gali pasiekti Baltijos šalis informuoja ir užsienio žiniasklaida. Naujienų portalas Postimess.

Islandijoje išsiveržus ugnikalniui gali kilti potvynis.  Dar antradienio vakarą  ir trečiadienį buvo evakuota iki 800 žmonių. Pranešama, kad tai jau antras išsiveržimas per mažiau kaip mėnesio laikotarpį. Lava tirpdo ledyną, tad iš kalnų gali pasipilti vanduo. Kol kas žmonių gyvybei pavojaus nėra, bet evakuoti visi pavojaus zonoje gyvenę žmonės.

Į Nepriklausomybės atkūrimo 20-mečio iškilmes atvykęs buvęs Islandijos ministrų kabineto narys, diplomatas, ekonomistas Jonas Boldvinas Hanibalsonas (Ion Boldvin Hannibalsson) trečiadienį apdovanotas Santarvės ordinu.

Islandijos rinkėjai Anglijai ir Olandijai mokėti nenori, rašo „bbc.co.uk“. Šeštadienį vykusiame referendume balsavę islandai ištarė „ne“ pateiktam skolų Didžiajai Britanijai ir Olandijai grąžinimo planui. Kol kas suskaičiavus trečdalį balsų, teigiama, jog prieš jį pasisako net 93 proc. balsavusiųjų. Tuo tarpu Islandijos premjere  Johanna Sigurdardottir pareiškė, jog referendumo sprendimas nėra privalomas ir jos vadovaujama vyriausybė liks poste bei derėsis toliau.

Islandai balsuoja referendume dėl žlugusio „Icesave“ banko skolų grąžinimo Didžiosios Britanijos bei Olandijos piliečiams, rašo „bbc.co.uk“. Spėjama, jog nepaisant politikų raginimų, bus ištartas tvirtas „ne“. Didžiosios Britanijos ir Olandijos vyriausybės reikalauja, jog šalis jiems atlygintų 3,8 mlrd. eurų, kuriuos šios sumokėjo savo šalių gyventojams, žlugus „Icesave“ bankui. Penktadienį derybos tarp trijų šalių nutrūko nepasiekus susitarimo.

Panašu, kad Islandija 2012 metais gali tikėtis priėmimo į Europos Sąjungą. Kaip teigia Europos komisija, šalis atitinka visus svarbiausius kriterijus. Europos Komisija rekomendavo Europos Sąjungai pradėti derybas su Islandija dėl šios prisijungimo prie Bendrijos. Pažymima, kad Islandijoje ginamos žmogaus teisės, išvystyta demokratija.

Nepaisant dažnai reiškiamų kaltinimų, šalys palaipsniui artėja susitarimo link. Sausio 29 d. Islandijos, Olandijos ir Didžiosios Britanijos finansų ministrai neformalioje aplinkoje bandė rasti išeitį dėl Islandijos internetinio banko "Icesave" skolų. "Mes tikimės, kad dar yra erdvės deryboms ir abi pusės bus pasirengusios konstruktyviai nagrinėti "Icesave" klausimą,“ – sakė Islandijos premjero atstovas spaudai Einaras Haraldssonas.

Europos Sąjunga (ES) per pusę amžiaus išsiplėtė nuo 6 valstybių ekonominės bendrijos iki 27 šalis jungiančio klubo, kuriame, be ekonomikos, vis didesnį vaidmenį ėmė vaidinti ir politiniai aspektai. ES plėtra tęsiasi ir toliau. Nors kai kurios ES narės reiškia nepasitenkinimą bendrijos ribų plėtimu, ES išlieka atvira naujų šalių narystei ir deklaruoja kiekvienos senojo žemyno valstybės teisę pareikšti norą prisijungti prie bendrijos.

Islandijos siekis prisijungti prie Europos Sąjungos antradienį pakibo ant plauko po to, kai šalies prezidentas užblokavo įstatymą, pagal kurį Islandija turėjo išmokėti Olandijai ir Didžiajai Britanijai kelis milijardus eurų, kad būtų kompensuoti nuostoliai, kuriuos patyrė į banką „Icesave“ investavę asmenys.

Bemaž ketvirtadalis Islandijos rinkėjų pasirašė peticiją prieš vyriausybės planus išmokėti užsieniečiams kompensacijas dėl per  internetinio banko „Icelandic“ griūtį prarastų indėlių, - informuoja „BBC“. Peticija raginama prezidentą vetuoti įstatymą bei skolų grąžinimo klausimu surengti referendumą. Islandijos parlamentas patvirtino planus olandų ir britų indėlininkams išmokėti 3,8 mlrd. eurų kompensacijų. „Icesave“ programa, pagal kurią jie taupė, žlugo 2008 metais.