Buvusiam Islandijos ministrui pirmininkui Geirui H.Hardei (Geir H.Haarde) gresia apkalta dėl 2008 m. įvykusios pagrindinių šalies bankų griūties ir valstybę ištikusio bankroto.
Beprecedentis įvykis
Parlamentinis komitetas praėjusį šeštadienį rekomendavo Parlamentui skelbti apkaltą 59 m. G.H.Hardei, taip pat buvusiam užsienio reikalų ministrui Ingibjorgui Solrunui Gisladotirui, buvusiam finansų ministrui Arni M.Mathiesenui ir buvusiam verslo ministrui Bjorgvinui G.Sigurdsonui.
Jei Islanijos parlamentarai pritars apkaltai, pirmą kartą bus šaukiamas 1905– aisiais įsteigtas Landsdomuras – specialusis teismas.
Pats G.H.Hardė neigia savo kaltę. Jis išplatino pranešimą, kuriame teigia niekaip negalėjęs užkirsti kelio krizei. „Nekaltas žmogus nebijo, kad jo veiklą tirs nepriklausomas ir nešališkas teismas, – rašo G.H.Hardė. – Mano, kaip ministro pirmininko, oficialios pareigos nesukėlė bankų griūties. Ne mano ir ne kitų ministrų valioje buvo užkirsti tam kelią".
Ignoravo grėsmes
2008 m. kilusi didžiųjų Islandijos bankų griūtis privertė dar prieš metus penktą vietą stipriausių pasaulio ekonomikų sąraše užėmusią valstybę kreiptis pagalbos į Tarptautinį valiutos fondą (TVF). Islandijos kronos vertė nusmuko 80 proc. Iki šiandien Islandija yra tiesiogiai priklausoma nuo 10 mlrd. JAV dolerių TVF paskolos. Daugelio gyventojų atlyginimai smuktelėjo 20 proc. Tik pamažu premjerės Johanos Sigurdardotir valdoma šalis mėgina atsistoti ant kojų ir atkurti sugriuvusią šalies finansų sistemą.
Iki šiandien Islandijos Parlamentas turėtų apsispręsti, ar buvę ministrai turėtų stoti prieš teismą.
G.H.Hardė Islandijos ministro pirmininko pareigas ėjo nuo 2006 m. iki 2009– ųjų pradžios. Jis kaltinamas dėl „pažeidimų, padarytų nuo 2008 m. vasario iki spalio pradžios. Tikslingai arba dėl šiurkštaus aplaidumo". Parlamentinis komitetas tvirtina, kad buvęs ministras pirmininkas turėtų atsakyti pagal Islandijos baudžiamąjį kodeksą.
Devynių parlamentarų komitetas pradėjo tirti bankų griūtį balandžio mėnesį. Prieš tai buvo atliekami atskirų komisijų tyrimai. Nustatyta, kad Vyriausybė, centrinis šalies bankas ir finansinės priežiūros institucijos veikė aplaidžiai ir ignoravo tam tikrus faktorius, kurie sukėlė ir pagreitino šalies bankrotą.
Melu kaltina bankininkus
Komisijos ataskaitoje teigiama, kad G.H.Hardė, B.Sigurdsonas ir A.M.Matjesenas nieko nedarė, nors žinojo, kad bankų skolos 10 kartų viršijo Islandijos ekonominį našumą.
Buvęs premjeras G.H.Hardė kaltina pačius bankus suklaidinus Vyriausybę. “Nebuvau pratęs, kad man būtų sakomas visiškas melas apie svarbius dalykus, nekalbant apie tai, kad su ministru pirmininku taip elgėsi gerbiami didelių kompanijų lyderiai", – teigė politikas.
Iš ministro pirmininko pareigų jis atsistatydino 2009 m. vasario 1 d. „Vienuolika metų buvau Vyriausybės narys ir visada stengiausi atlikti savo darbą nuoširdžiai, sąžiningai ir kaip galima geriau", – kalbėjo parlamentinės komisijos sprendimu nusivylęs G.H.Hardė.
Suėmė ir paleido
Reikjavike įsikūrę trys stambiausi Islandijos bankai „Kaupthing", „Landsbanki" ir „Glitnir" subyrėjo 2008– ųjų spalį. Jų kontrolę buvo priversta perimti valstybė. Bankų skolos siekia apie 86 mlrd. JAV dolerių. Negana to, Islandijos Vyriausybė vis dar negali sutarti su Didžiąja Britanija ir Olandija, kaip šių šalių piliečiams grąžinti 5,1 mlrd. JAV dolerių skolų. Tai yra, beveik pusė 2009 m. Islandijos BVP.
Gegužę buvo suimti trys buvę banko „Kaupthing" valdytojai, tačiau po 12 dienų jie buvo paleisti.
Jei Islandijos parlamentas vis dėlto pritartų politikų apkaltai, tai bus pirmas konkretus žingsnis siekiant nubausti krizės kaltininkus.
