Islandai balsuoja referendume dėl žlugusio „Icesave“ banko skolų grąžinimo Didžiosios Britanijos bei Olandijos piliečiams, rašo „bbc.co.uk“.
Spėjama, jog nepaisant politikų raginimų, bus ištartas tvirtas „ne“.
Didžiosios Britanijos ir Olandijos vyriausybės reikalauja, jog šalis jiems atlygintų 3,8 mlrd. eurų, kuriuos šios sumokėjo savo šalių gyventojams, žlugus „Icesave“ bankui.
Penktadienį derybos tarp trijų šalių nutrūko nepasiekus susitarimo.
Premjerė Johanna Sigurdardottir, kurios vyriausybė siekia tęsti derybas, paragino žmones nedalyvauti referendume. Finansų ministras Steingrimuras Sigfussonas stengėsi sumenkinti galimas referendumo pasekmes. „Labai svarbu nepersistengti vertinant referendumo rezultatus. Mes norime aiškiai pasakyti, jog net ir „ne“ referendume nereikš, jog mes nemokėsime. Mes gerbiame savo įsipareigojimus. Elgtis kitaip būtų pavojinga ir ekonomikai ir šaliai“, - sakė politikas.
Nuomonių apklausa rodo, jog islandai balsuoti ruošiasi. Be to, ruošiasi tvirtai pareikšti niekam nieko nemokėsiantys. Šalies gyventojus itin žeidžia Olandijos ir, ypač, Didžiosios Britanijos elgesys.
Tačiau akivaizdu ir tai, jog referendumo reikšmė trišalėse derybose – menka. Be to, dabartinės Islandijai pasiūlytos sąlygos kur kas geresnės nei tos, dėl kurių balsuojama referendume.
Šalies užsienio ministras Ossuras Skarphethinsson „Reuters“ agentūrai pareiškė besitikintis, jog susitarimas bus pasirašytas per kelias ateinančias savaites.
Už bankų skolas mokės visi
Didžioji Britanija ir Nyderlandai reikalauja, jog Islandija kompensuotų jų išmokas, suteiktas šių šalių piliečiams žlugus „Icesave“ bankui.
Tuo tarpu daugelis islandų tvirtina nenorintys mokėti dėl bankininkų klaidų. „Šeštadienį ruošiuosi ištarti „ne“, nes tai, jog islandų tauta turi sumokėti už kitų klaidas, yra tiesiog nesąžininga ir nepateisinama“, - sakė Raikjavike dirbantis pašto pareigūnas Benediktas Mewesas.
Be to, gyventojai piktinasi ir Didžiosios Britanijos veiksmais, kuomet pasinaudojus prieš terorizmą nukreiptais įstatymais, buvo įšaldyti „Icesave“ aktyvai.
J. Sigurdardottir pareiškė, jog Britanija turėtų atsiprašyti dėl savo veiksmų.
Islandijos vyriausybė jau buvo sutikusi su mokėjimo planu, tačiau jis buvo sustabdytas prezidento Grimssono, sausio mėnesį paskelbusio apie referendumą.
