Nepaisant dažnai reiškiamų kaltinimų, šalys palaipsniui artėja susitarimo link. Sausio 29 d. Islandijos, Olandijos ir Didžiosios Britanijos finansų ministrai neformalioje aplinkoje bandė rasti išeitį dėl Islandijos internetinio banko "Icesave" skolų.
"Mes tikimės, kad dar yra erdvės deryboms ir abi pusės bus pasirengusios konstruktyviai nagrinėti "Icesave" klausimą,“ – sakė Islandijos premjero atstovas spaudai Einaras Haraldssonas.
Pernai Islandija pasirašė susitarimą su Londonu ir Haga dėl 3,8 mlrd. eurų skolos kompensavimo britų ir olandų indėlininkams, kurie prarado pinigus bankrutavus Islandijos internetiniam bankui "Icesave".
Islandija buvo parengusi skolų mokėjimo tvarkaraštį, kurio mokėjimai buvo susieti su šalies ekonominiu pakilimu. Tadl jei Islandijos ekonomika greitu laiku neatsigautų, išmokėjimai užsitęstų iki 2024 m., o likusi neišmokėta suma būtų nurašyta.
Tačiau Olandija ir Didžioji Britanija nesutiko su tokiu pasiūlymu bei pareikalavo, kad Islandija kaip galima greičiau padengtų savo skolą, kuri siekia apie 40 proc. bendrojo šalies vidaus produkto (BVP) dydžio.
Bendrais paskaičiavimais kiekvienas Islandijos gyventojas turėtų sumokėti apie 45 tūkst. eurų. Tai sukėlė milžinišką nepasitenkinimą šalies viduje. Tokie reikalavimai buvo prilyginami Vokietijos reparacijai, kurią pastaroji buvo priversta mokėti sąjungininkams po II pasaulinio karo.
Islandijos prezidentas Olafuras Ragnaras Grimssonas apkaltino Didžiąją Britaniją ir Olandiją, kad šios pasinaudojo savo įtaka TVF ir įtikino jo vadovus nutraukti Islandijos kreditavimą.
Prieš kurį laiką jis vetavo parlamento priimtą įstatymą, pagal kurį Islandija būtų turėjusi sumokėti milijardus eurų, kuriuos ji skolinga britams ir olandams. Vietoj to jis paragino surengti šiuo klausimu Islandijoje referendumą.
"Esame maža tauta, pasirengusi pakelti dalį naštos, bet nenorime būti įsprausti į kampą taip, kad ateinantį dešimtmetį mūsų ekonomikai grėstų pavojus žlugti", - sakė O.R.Grimssonas.
Atsakydami britai pagrasino blokuoti Islandijos stojimą į Europos Sąjungą.
Nereikia abejoti, kad jei šis skolos klausimas būtų svarstomas referendumo keliu, daugumos gyventojų jis bus atmestas.
Paramą Islandijos gyventojams išsako ir stambiausios Olandijos ir Didžiosios Britanijos žiniasklaidos priemonės, kurios kaltina savo vyriausybes „šantažu“.
Todėl olandai ir britai yra priversti švelninti savo pozicijas.
