Islandijos rinkėjai Anglijai ir Olandijai mokėti nenori, rašo „bbc.co.uk“.
Šeštadienį vykusiame referendume balsavę islandai ištarė „ne“ pateiktam skolų Didžiajai Britanijai ir Olandijai grąžinimo planui. Kol kas suskaičiavus trečdalį balsų, teigiama, jog prieš jį pasisako net 93 proc. balsavusiųjų.
Tuo tarpu Islandijos premjere Johanna Sigurdardottir pareiškė, jog referendumo sprendimas nėra privalomas ir jos vadovaujama vyriausybė liks poste bei derėsis toliau.
Didžiosios Britanijos ir Olandijos vyriausybės reikalauja, jog šalis jiems atlygintų 3,8 mlrd. eurų, kuriuos šios sumokėjo savo šalių gyventojams, žlugus „Icesave“ bankui.
Penktadienį derybos tarp trijų šalių nutrūko nepasiekus susitarimo.
Tačiau akivaizdu ir tai, jog referendumo reikšmė trišalėse derybose – menka. Be to, dabartinės Islandijai pasiūlytos sąlygos kur kas geresnės nei tos, dėl kurių balsuojama referendume.
Už bankų skolas mokės visi
Didžioji Britanija ir Nyderlandai reikalauja, jog Islandija kompensuotų jų išmokas, suteiktas šių šalių piliečiams žlugus „Icesave“ bankui.
Tuo tarpu daugelis islandų tvirtina nenorintys mokėti dėl bankininkų klaidų. „Šeštadienį ruošiuosi ištarti „ne“, nes tai, jog islandų tauta turi sumokėti už kitų klaidas, yra tiesiog nesąžininga ir nepateisinama“, - sakė Raikjavike dirbantis pašto pareigūnas Benediktas Mewesas.
Be to, gyventojai piktinasi ir Didžiosios Britanijos veiksmais, kuomet pasinaudojus prieš terorizmą nukreiptais įstatymais, buvo įšaldyti „Icesave“ aktyvai.
J. Sigurdardottir pareiškė, jog Britanija turėtų atsiprašyti dėl savo veiksmų.
Islandijos vyriausybė jau buvo sutikusi su mokėjimo planu, tačiau jis buvo sustabdytas prezidento Grimssono, sausio mėnesį paskelbusio apie referendumą.
